Mažai pienuko. Ką daryti?

nea, kelis kartus nedavalges kudikis negules ramus ir issisiepes, o reikalaus kruties. paskui dar kruties, ir dar kruties. ir taip kokias 1-2 dienas is eiles. atrodys, kad nieko kito neveiki, tik guodi alkana kudiki "tuscia" krutimi. bet trecia diena staiga paaiskes, kad kudikis vel pavalges laimingas sypsosi - nes inirtingai zysdamas paskatino pieno gamyba ir motinos pagaminamas pieno kiekis vel atitinka jo poreikius.
taip veikia paklausos-pasiulos principas: pieno gaminasi tiek, kiek vaikui reikia. jei vietoj pieno duodamas pakaitalas, motinos smegenys gauna signala, kad pieno nereikia ir jo sumazeja.

Kaip nesidžiaugti mišiniais užaugintu svoriu? O tai jeigu maitinant krūtimi jis tik krito ir krito? Aš gi nesigriebiau mišinio tik galvodama, jog turiu mažai pieno. Aš jį pradėjau naudoti pamačiusi, kad vaikutis svorio nepriauga. Priminsiu, kad jis gimė 3,880 kg svorio, iš gimdymo grįžome sverdami 3,550 kg, o po pusantros ar po dviejų savaičių jis svėrė 3,480 kg. Ar tai yra normalu? Kai pagalvoju, kad vaikutis praktiškai badavo ir net neverkė, kad taupytų energiją, tai svorio augimas su mišiniais man tikras džiaugsmas.
Žinojau, kad maitinami krūtimi kūdikiai gali tuštintis tik kartą per savaitę, ir tai yra normalu. Bet tai normalu tik tuomet, kai jie normaliai maitinasi motinos pienu, ar ne? Aš jau buvau pradėjusi primaitinti mišinuku, o jis yra sunkiau virškinamas ir tuštinimasis pasikeičia. Aš ir pradžioj į tai nekreipiau dėmesio, bet kai apie tai užsiminiau žindymo specialistei, ji iškart pasakė, kad tai yra problema ir galbūt tai yra priežastis, dėl ko vaikutis nežindo.
Dėl raivymosi priežasčių ir sunku pasakyti, bet nuo pat gimdymo prausiausi su ta pačia dušo žele, naudojau tą patį dezodorantą, valgiau praktiškai tą patį maistą kiekvieną dieną. Nesinori replikuoti į kiekvieną komentarą, nes kiekviena situacija yra labai individuali. Be to, yra kažkas tokio, kaip mamos nuojauta. Man ji sakė, kad pieno vis mažėja.
Forumo dalyvių patarimai ir žodžiai iš pradžių tikrai buvo vos ne vienintelis palaikymas ir pastiprinimas, kai aplinkiniai kreivai žiūrėjo ir klausė, kodėl nenoriu maitinti tik mišiniais. Tuomet galvojau - kad tie aplinkiniai nieko nesupranta, jie tiek nesidomėjo žindymo tema ir problemomis. Jiems priimtina paprasčiausia išeitis - mišiniai. Bet dabar galvoju, kad patarti, kai nežinai visų problemos detalių, yra praktiškai neįmanoma. Kiek begalėjau, forume stengiausi kuo detaliau nupasakoti savo situacija, kad jai nebūtų pritaikyti tie standartiniai patarimai - gerk daug skysčių, dėk vaiką dažniau prie krūties ir t.t. Bet paprasčiausiai neturėjau tiek laiko, kad galėčiau replikuoti į kiekvienos patarimą ar komentarą. O iš pažįstamų žmonių, kuriems galima viską detaliai paaiškinti, nebuvo tokių, kurie turėjo panašią problemą, kaip aš. Toms, kurioms sekėsi maitinti, siūlė tuos standartinius patarimus, o tos, kurios maitino mišiniais, siūlė nebekankinti vaiko ir duoti normaliai pavalgyti. Taip, kad noriu pasakyti, jog krūtimi maitinti nėra taip paprasta, kaip atrodo. Laimingos tos, kurioms tai pavyko, o smerkti tų, kurios negali, irgi nevertėtų.

Gal gali duoti nuorodą, kur taip parašyta? Aš asmeniškai žinau vieną tiesą: speneliai neturi skaudėti. Juos skauda dėl tam tikrų priežasčių (netaisyklingas apžiojimas, pienligė), kurias tiesiog reikia išsiaiškinti ir pašalinti.


Kaip matau, argumentų nėra. Jei pabandytumėte pažiūrėti krūties anatomiją ir bent minimaliai paskaitytumėt apie hormonų veiklą, suprastumėt, kodėl aš šneku taip, o ne kitaip. Deja, įtariu, kad toj literatūroj, kur skaitote jūs, to nerašo. Bet gi yra šiais laikais Internetas ir Google.com .

Aš manau, kad jei mamos rašo į šias temas, tai jos ieško atsakymų į savo klausimus, patarimų susiklosčiusiai padėčiai išspręsti. Aš savo ruožtu stengiuosi išanalizuoti jų situaciją iš pateiktos informacijos ir pateikti galimus sprendimus, kurie padėtų išeiti iš problemų ir sėkmingai žindyti toliau. Tiesiog viliuosi, kad mamos to čia ieško. Žinoma, jei mamytė ateina, tikėdamasi, kad kitos pasiūlys jai 'nebesikankinti ir duoti mišinuką', tuomet esti visiškai kas kita. Bet kam tuomet čia eiti, jei viskas jau nuspręsta?..

Ir dar. Niekada mama nėra kalta dėl nesėkmingo žindymo. Kalta sistema (klaidos, daromos gimdymo namuose), kaltas medicininis personalas, kuris yra visiškai nekvalifikuotas žindymo sferoje ir ne tik kad nesuteikia teisingos pagalbos ir informacijos naujoms mamytėms, bet suteikia ją klaidingą; kalta aplinka (draugai, šeima), kuri bruka atgyvenusias tiesas, mitus ir nesuteikia jokios moralinės ar kitokios paramos. Laimei, tai po truputį keičiasi.

Kas dėl mano asmeninės patirties. Na, taip, turbūt ji buvo sėkminga (abu vaikus išmaitinau virš metų), nors paskaičius kai kuriuos samprotavimus turbūt turėjau manyti kitaip: pirmagimė buvo didelė rėksnė iki metų, tam tikrais etapais tekdavo maitinti kas pusvalandį-valandą; mažėlis buvo nugraužęs spenelius, keletą kartų metėsi guzai, nuo 4 mėnesio pradėjo vaikis keltis naktimis kas 1-2 val. ir tokių naktų dar pasitaikydavo iki pusantrų metukų. Bet nemaniau kitaip. Gal todėl, kad gavau teisingą informaciją iki pirmojo vaiko gimimo, o gal todėl kad nebuvo, kad pateikia neteisingą...

Deja, mano smegenys ir po 3 dienu kabejimo ant papuko negavo signalo gaminti daugiau pieno ir pasiulos-paklausos principas nesuveike... Ir kazkaip kudikis ne reikalauja kruties, o atvirksciai, pyksta ant jos, kad is ten beveik nieks nebega... Tikrai nesutinku, kad visos gali... Na gal ir gali "cerez nemogu", bet kazi ar is tokio "galejimo" nebuna daugiau zalos nei naudos...

ner jokiu "cerez nemogu". viskas prasideda nuo smulkiu nesusipratimu zindymo pradzioje, o paskui pasirita kaip sniego gniuzte nuo stogo - nuo mazo gabaliuko iki griuties...

jeigu zindyti nenori, tai ir jokio pieno nebus.

Tikrai nemanau, kad mamai nepakenke tokia patirtis. Tie maitinimai kas pusvalandi, guzai ir nervai tikrai ateme kelis metelius gyvenmo... O kitoms dar ir vaika kankint tenka...

Na, už mamą garantuot galiu - nepakenkė, o tuo labiau ne kelis metus gyvenimo. Tai kad nervuotis nelabai buvo ko: nieko patologiško, nenormalaus. Na, gal keletą valandų miego kainavo tuo metu. Jei atvirai, tai jei tuomet būčiau žinojusi tiek, kiek žinau dabar, tai ir tų valandų nebūčiau praradusi.
O maitinimai kas pusvalandį buvo išganymas, kai viską išbandai, ir nebežinai, kaip daugiau nuraminti verkiantį vaiką. Esmė ta, kad man net kažkur atbulinė mintis nebuvo kilusi, kad vaikas rėkia dėl to, kad jam trūksta pieno.

Na visokiu tu situaciju ir problemu buna. Vienoms pasiseka jas iveikti, kitoms ne. O tas saves ir vaiko kankinimas irgi nieko gero.
Gal tavo vaikelis daugiau iniciatyvos zindyme rode, gal pati esi stipresne fiziskai ir psichologiskai, gal palaikymo is aplinkiniu daugiau turejai ir t.t. ir pan. Teoriskai gal ir gali visos maitinti, taciau praktiskai yra tiek daug "bet"...
Bet kokiu atveju aciu, kad bandai padeti savo patarimais

aš tau galiu atsakyt pagal savo patirtį:
- nemokėjau paduot krūties, nors lankiau žindymo kursus.
- dėl to žiauriai nugraužė spenelį. tikrai žiauriai - visiškai nebuvo epitelio ant spenelio paviršiaus, buvo mėsa. buvau gilioj depresijoj. ne kartą kreipiaus pas žindymo konsultantę dėl pridėjimo prie krūties. pilnai sugijo gal prieš 2-3 savaites.
- iki šiol turėjau 5 atvejus užsidegusios krūties. visi su aukšta temperatūra.
- 1 kartą gulėjau dėl to ligoninėj savaitę ir buvau farširuojama antibijotikais 4 kartus per parą, po to gavau nerealią alergiją ir gydžiaus tada nuo jos.
- 1 kartą buvo pūliuojantis mastitas, važiavau iš Vilniaus į Kauną 2 dienas pas masažistę. jinai mane atgavo.

taigi. mest žindyt progų turėjau daugiau nei pakankamai per gana trumpą laikotarpį. taip, tikrai nėra lengva pradžioj, kai vaikas kabo ir kabo ant krūties. nes prieš tai net neįsivaizduoji, kiek tai užima laiko. ir be to reikia daug pastangų, susidūrus su sunkumais visko nemest. tikrai negaliu sakyt, kad man per šitus mėnesius žindymas man buvo malonumas. netgi sakyčiau, kad tai daugiau buvo kančia. gal jau dabar tas malonumas ateina.

MarryJane, nesiparink, kad neišeina tau žindyt. aš manau, kad jei atsipalaiduotum ar pasikviestum žindymo specialistę, gal viskas ir gautųs, bet tikrai neverta per "negaliu ir nežinau ar noriu" kankintis. juolab, kad palaikymas tikrai reikalingas, o jei jo nėra artimųjų tarpe, SM'as nepadės.

ir reik tikrai užsispyrusiai būt visas problemas įveikt, ir kartais tiesiog reik pripažint, kad padarei, ką galėjai, bet daugiau nebegali.

sėkmės

Aciu labai
Manau dar ne viska ka galėjau padariau, reik isspaust save iki paskutinio laso . Kai svoris nukris iiki 45 kg tada liausiuos stengtis, tiksliau busiu priversta liautis .

dar norejau paklausti, kas labiau skatina arba bent jau nemazina pieno gamybos: 1. ilgesnis bet retesnis zindymas (po 20 min kas 2-3 val) ar trumpesnis be daznesnis ( po 5 min kas 1 val)?
2. Ir ar nieko blogo, kad pvz nakti maitinu po 6 val pertraukos tik is vienos kruties, o is kitos gaunasi tik po 8 val?
3. ar primaitinimas tikrai "pradangina " pieneli? Ta kaip tada mamos iki 2 metu pienelio turi? Negi neimanoma suderint zindymo su primaitnimu?

Na neturiu as tu papildomu kaloriju pilnam pieno gamybos palaikymui . Man paciau ziauriai ju truksta, bijau visai nusistekent, kad nesigautu,jog as su tuo maitinimu tik zalos sau ir kudikiui pridarysiu....

1. pieno gamyba skatina daznas zindymas, nes pienas intensyviausiai gaminasi butent paties zindymo metu ir is karto po zindymo.
svarbiausia, zindyti pagal vaiko poreiki, o ne pagal laikrodi. vaikas ne robotas, vienu paros metu gali miegoti ilgiau, maitintis reciau, bet ilgiau, o kitu paros metu reikalauti kruties labai daznai ir zysti trumpai, neramiai. tokia kaita yra normali. stebeti reikia is esmes ne zindymu trukme ir dazni, o kiek kudikis "pripildo" sauskelniu.
2. blogai. tarpai tarp zindymu gali buti ne ilgesni kaip 3-4 val. be to, per naktinius zindymus issiskiria daugiau prolaktino ir oksitocino (pieno gamyba skatinanciu ir palaikanciu hormonu), todel naktiniu zindymu negalima praleisti.
3. taip. pasisotines kitu maistu, vaikas iszinda maziau pieno, todel pieno gamyba mazeja.
taciau zindant vyresnius negu 6 men. kudikius taisykles keiciasi: motinos pieno kiekis nemazeja, bet vien tik motinos pieno nebeuztenka kudikio energijos poreikiams patenkinti, todel greta motinos pieno siuloma papildomo maisto (kosiu). papildomas maistas reiskia, kad kudikis zindomas pagal poreiki, bet po zindymo jam pasiuloma koses - ir vaikas koses ar tyres suvalgo tiek, kiek jam dar truksta iki pilno sotumo. 0-6 men. kudikiams MP patenkina 100 proc. energijos poreikiu, 6-9 men. kudikiams MP patenkina apie 75-80 proc. energijos poreikiu, 9-12 men. - apie 60 proc., virs metu - apie 25-30 proc. energijos poreikiu. jei metuku vaikas isgeria bent puse litro motinos pieno per para, jis gauna ne tik energijos, bet ir beveik visa rekomenduojama vit. C ir vit. B grupes paros norma. be to, MP yra lengvai pasisavinamos gelezies, angliavandeniu, baltymu, imunoglobulinu (imuniteta stirpinanciu medziagu), augima skatinanciu medziagu ir kt.

4. jei manai, kad tau truksta kaloriju, valgyk. pieno gamybai tau reikia papildomai apie 500 kaloriju per para. privalai susireguliuoti savo mityba: valgyti reguliariai, visaverti, ivairu, sviezia maista. beje, ta pati taisykle galioja apskritai: net jeigu nezindytum, del nevisavertes mitybos jaustumiesi prastai ir negaletum tinkamai pasirupinti kudikiu.



puiku, kad sugebi pasijuokti is situacijos. humoras gerai, taciau nedaryk is saves aplinkybiu aukos: zindymo sekme labiausiai priklauso nuo tavo nuostatu ir ziniu.




tu teisi, specialiai palikau tavo replikas. isiskaityk. cia tavo mintys, jos teisingos. tavo kolege klysta.