QUOTE(*Niki* @ 2007 12 21, 00:27)
Vaivos juosta, čia tavo kūrybos eilės, kurias parašei?
Nea, jos tik rašytos man
.... seniai... vieno žmogaus
Nea, jos tik rašytos man
.... seniai... vieno žmogaus
Tie lietūs, jie visai tokie kaip žmonės.
Ilgi, trumpi, maži ir dideli
Geri jie būna, būna nemalonus,
Kai persekioja nuošaliam kely.
Jie būna susigūžę, išsigandę,
Kai slepiasi nuo vėjo debesy,
Pavargę būna beldžiasi į langą
Tik niekada nebūna jie sausi.
Jie lanko naktimis Mėnulio kiną,
O miega neilgai visai trumpai,
Nes šokinėt nuo debesų tramplinų
Į ežerus jie mėgsta kaip vaikai,
Jie mėgsta [ ]
Ilgi, trumpi, maži ir dideli
Geri jie būna, būna nemalonus,
Kai persekioja nuošaliam kely.
Jie būna susigūžę, išsigandę,
Kai slepiasi nuo vėjo debesy,
Pavargę būna beldžiasi į langą
Tik niekada nebūna jie sausi.
Jie lanko naktimis Mėnulio kiną,
O miega neilgai visai trumpai,
Nes šokinėt nuo debesų tramplinų
Į ežerus jie mėgsta kaip vaikai,
Jie mėgsta [ ]
kitais metais 
užsukite į www.debesyse.lt Tai visiems kuriantiems ir mėgstantiems kirų kūrybą skaityti skirta svetainė 
aštuntadienis
ant bėgių rūdija pėdos,
pykstasi ir mylisi dienos,
slepiasi tarp blakstienų
senstelėjusios mėnesienos.
moterys tarp pirštų mąžta,
sudėvėti delnai įkąstų
šeimininkui lyg šuo. vanduo
iš dangaus krenta už dyką,
išbarstytas savaitgalių
į save sugrįžau aštuntadienį
tuščia ir giedra plaučiuose.
kitoj gatvės pusėj ruduo.
užsukite į www.debesyse.lt Tai visiems kuriantiems ir mėgstantiems kirų kūrybą skaityti skirta svetainė aštuntadienis
ant bėgių rūdija pėdos,
pykstasi ir mylisi dienos,
slepiasi tarp blakstienų
senstelėjusios mėnesienos.
moterys tarp pirštų mąžta,
sudėvėti delnai įkąstų
šeimininkui lyg šuo. vanduo
iš dangaus krenta už dyką,
išbarstytas savaitgalių
į save sugrįžau aštuntadienį
tuščia ir giedra plaučiuose.
kitoj gatvės pusėj ruduo.
Pasiskaitinejau ir taip graudu pasidare ir nusprendziau viena eilerasti ikelti ir jums pasiskaityti:
Toms, kurios nevertos motinos vardo
Jo žydros akys dangų glosto,
Kaip lino žiedas jų gelmė,
Negimęs jis, - toli už miesto
Išstūmė jį juodoji kaminų ertmė.
Per krematoriumą, per tavo kančią,
Trapi bevystanti gėlė,
Kas tave laistė, kas užkeikė,
Kad tu nuskinti gležną pumpurą gali?!
Nesurandu tau vardo kito,
Bet motina nedrįstu pavadint,
Kuri sutrypusi po kojom motinystę,
Gali į savo atžalą pasikėsint.
Sapnuoji tu - jis stato smėlio pilį,
Jo glamonėjama sapne verki.
Iš dūmų jis sušunka "Mama!" tyliai
Ir griūva bokštai vandens paplauti.
O moterie, kodėl tik vieną
Tu pašaukei mane gyvent?
Krūtyse tavo verda pienas,
Kurio užtektų ne vienam.
Toms, kurios nevertos motinos vardo
Jo žydros akys dangų glosto,
Kaip lino žiedas jų gelmė,
Negimęs jis, - toli už miesto
Išstūmė jį juodoji kaminų ertmė.
Per krematoriumą, per tavo kančią,
Trapi bevystanti gėlė,
Kas tave laistė, kas užkeikė,
Kad tu nuskinti gležną pumpurą gali?!
Nesurandu tau vardo kito,
Bet motina nedrįstu pavadint,
Kuri sutrypusi po kojom motinystę,
Gali į savo atžalą pasikėsint.
Sapnuoji tu - jis stato smėlio pilį,
Jo glamonėjama sapne verki.
Iš dūmų jis sušunka "Mama!" tyliai
Ir griūva bokštai vandens paplauti.
O moterie, kodėl tik vieną
Tu pašaukei mane gyvent?
Krūtyse tavo verda pienas,
Kurio užtektų ne vienam.
QUOTE(dangausvaivorykste @ 2007 12 21, 18:29)
Pasiskaitinejau ir taip graudu pasidare ir nusprendziau viena eilerasti ikelti ir jums pasiskaityti:
Toms, kurios nevertos motinos vardo
<...>
Toms, kurios nevertos motinos vardo
<...>
O jėj, nereikia tokių liūūūūdnųųųų....
ŽIEMOS PASAKA
Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.
Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.
Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.
(H.Radauskas)
SU ŠVENTĖMIS!
Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.
Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.
Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.
(H.Radauskas)
SU ŠVENTĖMIS!
Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi - savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
Su artejanciom sventem!!!
Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi - savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi.
Su artejanciom sventem!!!
Tu iseini, o iseini tam, kad negryztum tam, kad kad eitum dar nepamintais takais. Gal bus akimirku, kai sirdyje zydes geguzis, gal bus akimirku kai kartu su lietaus lasais per veida riedes asaros... Bet vis vien...
Tu pamirsi mane lyg tai nieka
Tu pamirsi mane su laiku
Juk vaikai tikra teva palieka
O juk drauga palikt nesunku.
Tu pamirsi mane lyg tai nieka
Tu pamirsi mane su laiku
Juk vaikai tikra teva palieka
O juk drauga palikt nesunku.
Ateinu pas tave iš sapnų, iš tylos,
Ateinu pas tave pasiimt šilumos.
Nevaryk, neatstumk - juk už lango lietus...
Neišdrįsiu įeit antrąkart pro vartus.
Gervės skrenda, girdi?
Neša saulę sparnuos...
Aš išskrisiu su jom, kur nebūna žiemos.
Ateinu pas tave ir skaičiuoju lapus,
O kai baigsis lietus, čia manęs nebebus.
Ateinu pas tave pasiimt šilumos.
Nevaryk, neatstumk - juk už lango lietus...
Neišdrįsiu įeit antrąkart pro vartus.
Gervės skrenda, girdi?
Neša saulę sparnuos...
Aš išskrisiu su jom, kur nebūna žiemos.
Ateinu pas tave ir skaičiuoju lapus,
O kai baigsis lietus, čia manęs nebebus.
Jei ne tu, aš mylėt nemokėčiau,nežinočiau, kad meilė neturi ribų...
Jei ne tu, aš svajot nemokėčiau, mano svajos neturėtų sparnų...
Jei ne tu, aš tikėt nemokėčiau, man viltis būtų priešas baisus...
Jei ne tu, aš atleist nemokėčiau, neturėčiau tiek valios, jėgų...
Jei ne tu, mano dienos plauktų iš lėto: su skausmu, pagieža, šalčiu...
Jei ne tu, man širdis nekalbėtų, nerašytų jinai šių eilių...
Jei ne tu, aš svajot nemokėčiau, mano svajos neturėtų sparnų...
Jei ne tu, aš tikėt nemokėčiau, man viltis būtų priešas baisus...
Jei ne tu, aš atleist nemokėčiau, neturėčiau tiek valios, jėgų...
Jei ne tu, mano dienos plauktų iš lėto: su skausmu, pagieža, šalčiu...
Jei ne tu, man širdis nekalbėtų, nerašytų jinai šių eilių...
QUOTE(Vėjuota @ 2007 12 21, 18:05)
aštuntadienis
ant bėgių rūdija pėdos,
pykstasi ir mylisi dienos,
slepiasi tarp blakstienų
senstelėjusios mėnesienos.
moterys tarp pirštų mąžta,
sudėvėti delnai įkąstų
šeimininkui lyg šuo. vanduo
iš dangaus krenta už dyką,
išbarstytas savaitgalių
į save sugrįžau aštuntadienį
tuščia ir giedra plaučiuose.
kitoj gatvės pusėj ruduo.
As labai atsiprasau, o kieno cia kurybos eiles?
