Kol uz lango ziema,
Kad ant balto sniego
Liktu raudona bala....
Pazaiskime peiliais,
Kol aplinkui tamsu,
Kad kiti nematytu
Ka mes veikiam kartu...
Pazaiskime peiliais,
Kol dar esam gyvi,
Kad kai žeme užpils mus
Butume jauni...
Pazaiskime peiliais,
Kol uz lango ziema,
Kad ant balto sniego
Liktu raudona bala....
Pazaiskime peiliais,
Kol aplinkui tamsu,
Kad kiti nematytu
Ka mes veikiam kartu...
Pazaiskime peiliais,
Kol dar esam gyvi,
Kad kai žeme užpils mus
Butume jauni...
Kol uz lango ziema,
Kad ant balto sniego
Liktu raudona bala....
Pazaiskime peiliais,
Kol aplinkui tamsu,
Kad kiti nematytu
Ka mes veikiam kartu...
Pazaiskime peiliais,
Kol dar esam gyvi,
Kad kai žeme užpils mus
Butume jauni...
Kokia graži tema! 
* * *
Nežinau, gal ir buvo jau šios eilės, o jei ne, štai jos:
Jeigu tu ateisi,
Tai ateik kaip saulė,
Ir tokia skaisti,
Ir tokia karšta.
Volunge aš perlėksiu pasauly,
Spindulių tavųjų nušviesta.
Visko noriu, viską aš panešiu,
Su tavim lyg ant pavasario sparnų.
Mažesnės tavęs, išmėtytos,
Aš nepriimu, nedalinu. /"Meilei"/
* * *
Nežinau, gal ir buvo jau šios eilės, o jei ne, štai jos:
Jeigu tu ateisi,
Tai ateik kaip saulė,
Ir tokia skaisti,
Ir tokia karšta.
Volunge aš perlėksiu pasauly,
Spindulių tavųjų nušviesta.
Visko noriu, viską aš panešiu,
Su tavim lyg ant pavasario sparnų.
Mažesnės tavęs, išmėtytos,
Aš nepriimu, nedalinu. /"Meilei"/
Tu gyveni tik vieną kartą -
Kovok, mylėk, kentėk.
Ir širdį jaunąją atvertą
Lyg žiedo taurę - saulei patikėk...
Tik vienas tau gyvenimas teduotas
Galingas, didelis, kvapnus...
Į blizgučius neiškeistas, neišparduotas,
Laimingas tau gyvenimas tebus!
/J.Degutytė/
Kovok, mylėk, kentėk.
Ir širdį jaunąją atvertą
Lyg žiedo taurę - saulei patikėk...
Tik vienas tau gyvenimas teduotas
Galingas, didelis, kvapnus...
Į blizgučius neiškeistas, neišparduotas,
Laimingas tau gyvenimas tebus!
/J.Degutytė/
Gyvenimo preliudai
Ir upės prabėga, ir metai praeina...
Net saulė - ir ta vakare nusileidžia...
Kas nūdien mus žavi, ryt - naują trauk dainą...
Tik geismas rast laimę širdies neapleidžia.
O kas gi ta laimė, ar tart kam galėčiau?
Ir kiek man tos laimės turėti norėtųs?
Į tai atsakyti net ryt negalėčiau,
Nors šaukčiau pagalbon džiaugsmus jau turėtus.
/P.Vaičiūnas/
Ir upės prabėga, ir metai praeina...
Net saulė - ir ta vakare nusileidžia...
Kas nūdien mus žavi, ryt - naują trauk dainą...
Tik geismas rast laimę širdies neapleidžia.
O kas gi ta laimė, ar tart kam galėčiau?
Ir kiek man tos laimės turėti norėtųs?
Į tai atsakyti net ryt negalėčiau,
Nors šaukčiau pagalbon džiaugsmus jau turėtus.
/P.Vaičiūnas/
Jei manęs paklaustum,
Kas yra ta laimė,
Aš tau atsakyčiau, kad tai -
Laivai sudužę.
Jei manęs paklaustum,
Kas yra viltis,
Aš tau atsakyčiau, kad tai -
Užgesusi žvaigždė.
Jei manęs paklaustum,
Kas yra svajonė,
Aš tau atsakyčiau, kad tai -
Nepasiekiami krantai.
Jei manes paklaustum,
Kas yra ta meilė,
Aš tau atsakyčiau, kad
peilis tai į širdį...
Kas yra ta laimė,
Aš tau atsakyčiau, kad tai -
Laivai sudužę.
Jei manęs paklaustum,
Kas yra viltis,
Aš tau atsakyčiau, kad tai -
Užgesusi žvaigždė.
Jei manęs paklaustum,
Kas yra svajonė,
Aš tau atsakyčiau, kad tai -
Nepasiekiami krantai.
Jei manes paklaustum,
Kas yra ta meilė,
Aš tau atsakyčiau, kad
peilis tai į širdį...
Tu isejai "sudie" net nepasakes,
Grazus toks, isdidus, patenkintas savim.
Tu isejai manes net nepaklauses:
Ar as buvau laiminga su tavim?
Tu isejai po kojomis pamynes-
Ta pirma meile, meile Tau.
Gerai manes dar nepazines
Tu isejai su meile tiktai sau.
Grazus toks, isdidus, patenkintas savim.
Tu isejai manes net nepaklauses:
Ar as buvau laiminga su tavim?
Tu isejai po kojomis pamynes-
Ta pirma meile, meile Tau.
Gerai manes dar nepazines
Tu isejai su meile tiktai sau.
Sunkiausia, buti savimi -
Eit savo zingsniu,
Kalbeti savo balsu,
Ir sviesti zmonems savo sirdies ugnimi
Svarbiausia buti savimi.
/A.Baltakis/
Eit savo zingsniu,
Kalbeti savo balsu,
Ir sviesti zmonems savo sirdies ugnimi
Svarbiausia buti savimi.
/A.Baltakis/
Akimirka
Sustok, lemties akimirka!
Mes norim dar pabūt veini -
Po šiom tyliom žvaigždėm,
Po šiuo rausvėjančiu skliautu,
Po šiais žaliais klevais...
jau niekas čia nebesugrįš,
Jau niekas čia nebepareis
Iš tolimų kelių,
Ar šauktum, ar nešauktum.
O tu, lemties akimirka, sustok!
Nušviskikaip regėjimas,
Kaip laimės blyksnis paskutinis,
Ir mūsų sieloje,
Ir mūsų akyse.
Prieš kelią tolimą
Mes norim dar pabūt vieni -
Su savo meile irviltim.
Sustok, akimirka!
/Eug.Matuzevičius/
Sustok, lemties akimirka!
Mes norim dar pabūt veini -
Po šiom tyliom žvaigždėm,
Po šiuo rausvėjančiu skliautu,
Po šiais žaliais klevais...
jau niekas čia nebesugrįš,
Jau niekas čia nebepareis
Iš tolimų kelių,
Ar šauktum, ar nešauktum.
O tu, lemties akimirka, sustok!
Nušviskikaip regėjimas,
Kaip laimės blyksnis paskutinis,
Ir mūsų sieloje,
Ir mūsų akyse.
Prieš kelią tolimą
Mes norim dar pabūt vieni -
Su savo meile irviltim.
Sustok, akimirka!
/Eug.Matuzevičius/
QUOTE(gooda @ 2007 11 01, 12:43)
vaivos juosta, labai gražios eilės
parašysiu ir aš vieną savo eilėraštį
Aš išeinu...
Beliko tik sušlapęs tiltas, kuriuo mes ėjome abu...
Aš prisiminsiu tas dienas, jų vėjas išdrąskyti neišdrįs,
parašysiu ir aš vieną savo eilėraštį
Aš išeinu...
Beliko tik sušlapęs tiltas, kuriuo mes ėjome abu...
Aš prisiminsiu tas dienas, jų vėjas išdrąskyti neišdrįs,
Gražu....
graudu ir artima savotiškai....QUOTE(barsukele @ 2007 11 26, 11:27)
Tai dar vienas:gyvenimas po truputį lygiuojasi į normą
čigonė išvaražijo-gyvensiu dar ilgai
ir lova paklusniai įgauna mano kūno formą
ir tu tiktai sapne manęs nepalikai.
nenoriu atsibust- o rudeninis oras
pro langą atsivėrusį taip kvepia obuoliais...
paklaustų kas- koks mano paskutinis noras
prieš mirtį?- atsakyčiau- tik sapno nepaleist...
laiškų nebeskaitau.seniai sugriuvę tiltai
tik jūra su manim.o tu likai Tenai
aš jau atsibudau...dar puoselėju viltį
tą trapią kvailą viltį
kad pildosi sapnai.
Dabartinė mano sielos būsena 
J. Degutytė
Aš nenoriu drungno vandens
Ir takų, smėliu pabarstytų.
Te ugnim mėlyna srovens
Mano dienos nuo ryto lig ryto.
Tik neduok man drungno vandens
Ir takų, smėliu pabarstytų.
Aš nenoriu laimės mažos,
Aš nenoriu mažyčio skausmo.
Juos abu mano siela nešios-
Bekraščius. Kaip šilas - gausmą.
Man nereikia laimės mažos.
Man nereikia mažyčio skausmo.
Palytėki mane ta ugnim...
Nebijok. Nesudegsiu - nežūsiu...
Gal mokėsiu visom naktim
Saulės žiežirbą nešt - neužpūsiu.
Palytėsi mane ta ugnim,-
Aš akimirką šviesuliu būsiu!
J. Degutytė
Aš nenoriu drungno vandens
Ir takų, smėliu pabarstytų.
Te ugnim mėlyna srovens
Mano dienos nuo ryto lig ryto.
Tik neduok man drungno vandens
Ir takų, smėliu pabarstytų.
Aš nenoriu laimės mažos,
Aš nenoriu mažyčio skausmo.
Juos abu mano siela nešios-
Bekraščius. Kaip šilas - gausmą.
Man nereikia laimės mažos.
Man nereikia mažyčio skausmo.
Palytėki mane ta ugnim...
Nebijok. Nesudegsiu - nežūsiu...
Gal mokėsiu visom naktim
Saulės žiežirbą nešt - neužpūsiu.
Palytėsi mane ta ugnim,-
Aš akimirką šviesuliu būsiu!
Merginos, labai gražios eilės.
Vaivos juosta, čia tavo kūrybos eilės, kurias parašei? Fantastika! 
* * *
Smiltelėje išvyst pasaulį,
Matyti dangų gėlėje,
Laikyt ant delno begalybę,
Semt amžinybę dienoje.
/William Blake/
Vaivos juosta, čia tavo kūrybos eilės, kurias parašei? Fantastika!
* * *
Smiltelėje išvyst pasaulį,
Matyti dangų gėlėje,
Laikyt ant delno begalybę,
Semt amžinybę dienoje.
/William Blake/
