Esu miela būtybė,
Tačiau šiąnakt nužudžiau.
Atėmiau aš jam gyvybę
Dabar šiektiek ramiau.
Tik pats jis kaltas,
Pats jis prasidėjo.
Ant mano vaiko
Nugaros tupėjo.
Širdis mano nerimsta,
Nužudžiau ar tą?!
Todėl nuo šiol su beisbolo lazda
Visiems uodams darau chaną
(Norvide)
QUOTE(Mona187 @ 2011 04 18, 20:43)
Gal šis tiktų? O kas tas vaivoras?
Vaivorų akys
Vaivórų akys apakina delčią,
Vaivorų akys vilioja paukščius.
Eičiau prošal akių nepakelčiau,
Jei jie brandintų tik vaisius rūgščius.
Vaivorų akys stebina dangų,
Vaivorų akys širdies atgaiva.
Jais pradžiuginsi žmogų brangų,
Tik netingėki ir rinki, eiva!
Vaivorų akys burnoj tirpstąs lašas,
Vaivorų akys samanėlės rasa.
Jie mano krepšelin prašyte prašos,
Tai gardumynai ir miško vėsa.
Vaivorų akys mėlyni pirštai,
Vaivorų akys apsalus širdis.
O vaivoryne jų šitaip tiršta!
Kur bepažvelgsi mėlyna vis...
Vaivorų akys
Vaivórų akys apakina delčią,
Vaivorų akys vilioja paukščius.
Eičiau prošal akių nepakelčiau,
Jei jie brandintų tik vaisius rūgščius.
Vaivorų akys stebina dangų,
Vaivorų akys širdies atgaiva.
Jais pradžiuginsi žmogų brangų,
Tik netingėki ir rinki, eiva!
Vaivorų akys burnoj tirpstąs lašas,
Vaivorų akys samanėlės rasa.
Jie mano krepšelin prašyte prašos,
Tai gardumynai ir miško vėsa.
Vaivorų akys mėlyni pirštai,
Vaivorų akys apsalus širdis.
O vaivoryne jų šitaip tiršta!
Kur bepažvelgsi mėlyna vis...
QUOTE(Pingvinukas @ 2011 04 19, 08:03)
Super, ačiū Jums labai 
O gal ir autorių žinote?
Vaivoras, dar kitaip girtuoklė - toks augalas
http://www.sodininky...oras-girtuokle/
O gal ir autorių žinote?Vaivoras, dar kitaip girtuoklė - toks augalas
http://www.sodininky...oras-girtuokle/Panaršiau ir suradau autorių - Rima Petrilevičienė
TOKIA
Tokios manęs nematė niekas.
Ir nepažino. Nemylėjo.
Tokią mane tiktai lydėjo
nekart šuva priklydes-mėnuo.
Nenoriu meilės išmaldautos.
Dainos nenoriu - išmeluotos.
Gyvenimą, kaip širdį, skauda
lai be narkozės - Be paguodos.
Gesina brangų laiko dagtį
bailus beprotis šimtą sykių.
O as geidžiu būty sudegti,
kaip moku - Be jokių taisyklių.
Sapnas
Šią naktį sapnavau, jog tu mirei:
Kažkur toli, atrodo, varpas gaudė,
Visam name užgeso žiburiai,
Ir širdį juodas nerimas suspaudė,
Ir visas aš raudojimu virtau,
Ir meilės žodžiai daužėsi krūtinėj -
Lig šiol, deja, nepasakyti tau,
Dabar jie buvo žodžiai paskutiniai.
Aš parklupau po didele našta:
Tai mano meilė, - tavo balsas tarė.
Ir pajutau, kad meilė - net ir ta -
Man dvigubai sunkesnė pasidarė.
Justinas Marcinkevičius
Šią naktį sapnavau, jog tu mirei:
Kažkur toli, atrodo, varpas gaudė,
Visam name užgeso žiburiai,
Ir širdį juodas nerimas suspaudė,
Ir visas aš raudojimu virtau,
Ir meilės žodžiai daužėsi krūtinėj -
Lig šiol, deja, nepasakyti tau,
Dabar jie buvo žodžiai paskutiniai.
Aš parklupau po didele našta:
Tai mano meilė, - tavo balsas tarė.
Ir pajutau, kad meilė - net ir ta -
Man dvigubai sunkesnė pasidarė.
Justinas Marcinkevičius
QUOTE(Vaivaivora @ 2011 04 13, 00:54)
Visi turi teisę į skėtį,
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į maža kvailą šuniuką
( tačiau nesakyt jis mano
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lyg begalybės.
Manau čia Marijono Mikutavičiaus, pataisykit, jei klystu
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į maža kvailą šuniuką
( tačiau nesakyt jis mano
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lyg begalybės.
Manau čia Marijono Mikutavičiaus, pataisykit, jei klystu
Čia Lauryna Luničevaitė
Nebeskaudink daugiau, nebereikia..
Juk nenori kentėti ir tu.
Pavargau slėpti nuoskaudą aitrią,
Nebenoriu drąskyti žaizdų.
Neskubėkime kaltint ar teisti,
Nespėliokim kas klydo, kas ne...
Jau vėlu... Per vėlu kažką keisti,
Aš maldauju: paleiski mane...
Juk nenori kentėti ir tu.
Pavargau slėpti nuoskaudą aitrią,
Nebenoriu drąskyti žaizdų.
Neskubėkime kaltint ar teisti,
Nespėliokim kas klydo, kas ne...
Jau vėlu... Per vėlu kažką keisti,
Aš maldauju: paleiski mane...
Taip 
... Ačiū 
... Ačiū
Aš parašysiu laišką Dievui,
Prašysiu tyro lietaus
Krentančio lašo į sielą
Ir vilties upė vėl atsigaus.
Prašysiu Dievą spindulio saulės,
Glostančio mano užmerktas akis,
Kad pasitrauktų tamsa ir apgaulė,
Slegiančios juodas, bemieges naktis.
Rašysiu laišką, prašysiu meilės,
Tylos, ramybės ir skausmo šiek tiek,
O visa kita ateis savaime,
Kai Dievo pirštai laišką palies...
Prašysiu tyro lietaus
Krentančio lašo į sielą
Ir vilties upė vėl atsigaus.
Prašysiu Dievą spindulio saulės,
Glostančio mano užmerktas akis,
Kad pasitrauktų tamsa ir apgaulė,
Slegiančios juodas, bemieges naktis.
Rašysiu laišką, prašysiu meilės,
Tylos, ramybės ir skausmo šiek tiek,
O visa kita ateis savaime,
Kai Dievo pirštai laišką palies...
QUOTE(Karla78 @ 2011 08 21, 21:32)
Nebeskaudink daugiau, nebereikia..
Juk nenori kentėti ir tu.
Pavargau slėpti nuoskaudą aitrią,
Nebenoriu drąskyti žaizdų.
Neskubėkime kaltint ar teisti,
Nespėliokim kas klydo, kas ne...
Jau vėlu... Per vėlu kažką keisti,
Aš maldauju: paleiski mane...
Juk nenori kentėti ir tu.
Pavargau slėpti nuoskaudą aitrią,
Nebenoriu drąskyti žaizdų.
Neskubėkime kaltint ar teisti,
Nespėliokim kas klydo, kas ne...
Jau vėlu... Per vėlu kažką keisti,
Aš maldauju: paleiski mane...
Ačiū už galimybę perskaityti
Šaunuolė
Neša sapną angelas baltas,
Barsto pasaką tylią nakties,
Glamonėja akis tavo, plaukus,
Liečia virpančią stygą širdies.
Guodžia angelas ašarą karštą,
Merkias žvakė pavargusi degt,
Apsikloja laukai rūko marška,
Mik, užmik... Labanakt...
Barsto pasaką tylią nakties,
Glamonėja akis tavo, plaukus,
Liečia virpančią stygą širdies.
Guodžia angelas ašarą karštą,
Merkias žvakė pavargusi degt,
Apsikloja laukai rūko marška,
Mik, užmik... Labanakt...
Aš išeinu, paliksiu žemėj viską,
Kas buvo artima ir kažkada man taip brangu,
Aš išeinu, bet niekad nepamiršiu,
Rudens auksinio, taip kvepiančio šalčiu..
Išeisiu aš , ir pėdsakai atšalę,
Keliu manuoju niekad nebegrįš,
Paliesiu aš delnais ledinę žemę,
Palauksiu ir tavęs, tik neskubėk ateit..
Paliksiu dainą žemėj, sykių daug girdėtą,
Jos skambėsys ilgai mane lydės,
Ir žvilsnį tavo... man skirtą , nutylėtą
Neišsipildžiusias viltis ir svajones.
Aš išeinu ir niekad nebegrįšiu,
Ir viskas liks, kaip buvę, visados,
Aš išeinu į sielos amžinybę,
Klausyt tylios beržų maldos.
Kas buvo artima ir kažkada man taip brangu,
Aš išeinu, bet niekad nepamiršiu,
Rudens auksinio, taip kvepiančio šalčiu..
Išeisiu aš , ir pėdsakai atšalę,
Keliu manuoju niekad nebegrįš,
Paliesiu aš delnais ledinę žemę,
Palauksiu ir tavęs, tik neskubėk ateit..
Paliksiu dainą žemėj, sykių daug girdėtą,
Jos skambėsys ilgai mane lydės,
Ir žvilsnį tavo... man skirtą , nutylėtą
Neišsipildžiusias viltis ir svajones.
Aš išeinu ir niekad nebegrįšiu,
Ir viskas liks, kaip buvę, visados,
Aš išeinu į sielos amžinybę,
Klausyt tylios beržų maldos.
