Meile,
Už lango mėnuo skaisčiai šviečia,
Bet širdelės mano jis neliečia.
Dar vieną ašarą braukiu,
O akimis vis ieškau, kurgi tu?
Ieškojau tavęs ir po klevu,
Net po ąžuolu senu.
Tavęs aš niekur nerandu,
Na pasakyki, kurgi tu?
Sėdžiu po beržu senu,
Tave surast vilties nebeturiu,
Todėl visa gerklę aš rėkiu,
Gal atsiliepsi visgi tu ?!
Šią naktį taip šviesu,
Danguj tiek daug žvaigždžių.
Keistą šlamesį girdžiu,
O, meile, gal tai tu?
(Norvide)
Aš gyvenu taip tyliai, taip ramiai,
Kad paukštis skrisdamas pro šalį manęs nepasibaido.
Aš gyvenu taip tyliai, taip ramiai,
Audra mano kieme nurimsta,
O vėjas skalbinių neskraido...
Galbūt man taip tiktais atrodo,
Bet ten, kur aš einu, nutyla žmonės.
Vanduo bangelėmis į krantą
Skuba pas mane ir nesustoja.
Aš gyvenu taip tyliai,
Kitiems atrodo, kad nuobodžiai,
O aš žinau, triukšme išgirsti tylą
Tegali tas, kurio vidus nutyla.
Kaip tyliai teka saulė, saulė leidžias,
Kaip tyliai eina laikas, žiedas skleidžias,
Taip tyliai gyvenu aš tyliai laukiu,
Dar didesnės tylos, kuri visus pašaukia.
(I. Barvydė)
Kad paukštis skrisdamas pro šalį manęs nepasibaido.
Aš gyvenu taip tyliai, taip ramiai,
Audra mano kieme nurimsta,
O vėjas skalbinių neskraido...
Galbūt man taip tiktais atrodo,
Bet ten, kur aš einu, nutyla žmonės.
Vanduo bangelėmis į krantą
Skuba pas mane ir nesustoja.
Aš gyvenu taip tyliai,
Kitiems atrodo, kad nuobodžiai,
O aš žinau, triukšme išgirsti tylą
Tegali tas, kurio vidus nutyla.
Kaip tyliai teka saulė, saulė leidžias,
Kaip tyliai eina laikas, žiedas skleidžias,
Taip tyliai gyvenu aš tyliai laukiu,
Dar didesnės tylos, kuri visus pašaukia.
(I. Barvydė)
Norėčiau parašyt Tau laišką,
Kvepiantį sausom gėlėm ir tavo kūnu.
Ant voko aš užtėkščiau juodo tušo tašką,
Juodumo tokio, kokio net nebūna
Rašyčiau apie savo kasdienybę,
Kokia esu patenkinta šita diena,
Visiems, net sau, sakau teisybę
Ir man ramu, kada lieku viena
Aš nieko nerašyčiau apie skausmą savo,
Kamputyje užlašinčiau tik ašarą - mažytę, vaiskią.
Išsiųsčiau - po sąsiuviniais i stalčių rašomojo stalo,
Ir laukčiau su atsakymo aš TAVO laiško........
G.
Kvepiantį sausom gėlėm ir tavo kūnu.
Ant voko aš užtėkščiau juodo tušo tašką,
Juodumo tokio, kokio net nebūna
Rašyčiau apie savo kasdienybę,
Kokia esu patenkinta šita diena,
Visiems, net sau, sakau teisybę
Ir man ramu, kada lieku viena
Aš nieko nerašyčiau apie skausmą savo,
Kamputyje užlašinčiau tik ašarą - mažytę, vaiskią.
Išsiųsčiau - po sąsiuviniais i stalčių rašomojo stalo,
Ir laukčiau su atsakymo aš TAVO laiško........
G.
Norvide, man patiko Nors ir liūdnoki 
Nors ir liūdnoki
PAVASARIO NAKTYS
O gegužio naktis pavojinga,
Tu nubrisi į sodą gilyn,
Atsistosi po vyšniomis sninga,
Ir prikris šilto sniego širdin.
Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas,
O per sniegą lyg žingsniai girdi? -
Ir nelauki tarytum tu nieko,
Bet plasnoja kaip paukštė širdis.
Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, -
Taip nuo sniego širdy neramu.
Pirmą sykį tavęs šiąnakt laukia
Kelias ne į namus iš namų.
Nes už upės lakštingalos plaka
Nežinai, ko juokies ir verki
Ir Naktis švelniai liečia tau kaktą
Tu Pavasariu, mielas, sergi
Juozas Erlickas
O gegužio naktis pavojinga,
Tu nubrisi į sodą gilyn,
Atsistosi po vyšniomis sninga,
Ir prikris šilto sniego širdin.
Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas,
O per sniegą lyg žingsniai girdi? -
Ir nelauki tarytum tu nieko,
Bet plasnoja kaip paukštė širdis.
Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, -
Taip nuo sniego širdy neramu.
Pirmą sykį tavęs šiąnakt laukia
Kelias ne į namus iš namų.
Nes už upės lakštingalos plaka
Nežinai, ko juokies ir verki
Ir Naktis švelniai liečia tau kaktą
Tu Pavasariu, mielas, sergi
Juozas Erlickas
Kai mano lūpos tars piktus žodžius,
Žinok , reikšmė jų visiškai kita,
Jie kviečia apkabint mano pečius
Ir trupučiuką pasėdėt šalia.
Kai mano akys svaidysis žaibais,
Žinok, jos slepia meilę ir tada
Tu apiberk mane švelnumo bučiniais,
Ir viskas vėlei plauks sena vaga.
Kai bėgs per skruostus ašarų lietus,
Neklausinėk kvailai, o tyliai prisiglausk,
Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius,
Na, o tada: Ar jau geriau ? paklausk.
Jei kada nors supykdyčiau tave,
Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk,
Snaige ištirpsiu tavo gerume,
Aš Moteris, mane suprask ir gink...
Žinok , reikšmė jų visiškai kita,
Jie kviečia apkabint mano pečius
Ir trupučiuką pasėdėt šalia.
Kai mano akys svaidysis žaibais,
Žinok, jos slepia meilę ir tada
Tu apiberk mane švelnumo bučiniais,
Ir viskas vėlei plauks sena vaga.
Kai bėgs per skruostus ašarų lietus,
Neklausinėk kvailai, o tyliai prisiglausk,
Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius,
Na, o tada: Ar jau geriau ? paklausk.
Jei kada nors supykdyčiau tave,
Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk,
Snaige ištirpsiu tavo gerume,
Aš Moteris, mane suprask ir gink...
[quote=Vaivaivora,2011 05 25, 13:00]
Kai mano lūpos tars piktus žodžius,
Žinok , reikšmė jų visiškai kita,
Jie kviečia apkabint mano pečius
Ir trupučiuką pasėdėt šalia.
Kai mano akys svaidysis žaibais,
Žinok, jos slepia meilę ir tada
Tu apiberk mane švelnumo bučiniais,
Ir viskas vėlei plauks sena vaga.
Kai bėgs per skruostus ašarų lietus,
Neklausinėk kvailai, o tyliai prisiglausk,
Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius,
Na, o tada: Ar jau geriau ? paklausk.
Jei kada nors supykdyčiau tave,
Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk,
Snaige ištirpsiu tavo gerume,
Aš Moteris, mane suprask ir gink...
[/qu
kaip gražu...
Kai mano lūpos tars piktus žodžius,
Žinok , reikšmė jų visiškai kita,
Jie kviečia apkabint mano pečius
Ir trupučiuką pasėdėt šalia.
Kai mano akys svaidysis žaibais,
Žinok, jos slepia meilę ir tada
Tu apiberk mane švelnumo bučiniais,
Ir viskas vėlei plauks sena vaga.
Kai bėgs per skruostus ašarų lietus,
Neklausinėk kvailai, o tyliai prisiglausk,
Leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius,
Na, o tada: Ar jau geriau ? paklausk.
Jei kada nors supykdyčiau tave,
Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk,
Snaige ištirpsiu tavo gerume,
Aš Moteris, mane suprask ir gink...
[/qu
kaip gražu...
Esu tik svečias
Esu tik svečias šiam pasauly,
Stengiuos būti mandagus.
Neskubėt, nepraeit pro šalį.
Žmonių bėdom būt nors kiek jautrus.
Mano dalia būtų malonesnė,
Jei žinočiau ką daryti privalau.
Svečio istorija būtų daug trumpesnė,
Nes iš čia išeičiau daug greičiau.
Jei aš čia esu tik svečias,
Tai kažkur yra mano namai.
Žmogus viešnagėj tiktai ruošias,
Išeiti ten, kur gera amžinai.
(Norvide)
Esu tik svečias šiam pasauly,
Stengiuos būti mandagus.
Neskubėt, nepraeit pro šalį.
Žmonių bėdom būt nors kiek jautrus.
Mano dalia būtų malonesnė,
Jei žinočiau ką daryti privalau.
Svečio istorija būtų daug trumpesnė,
Nes iš čia išeičiau daug greičiau.
Jei aš čia esu tik svečias,
Tai kažkur yra mano namai.
Žmogus viešnagėj tiktai ruošias,
Išeiti ten, kur gera amžinai.
(Norvide)
QUOTE(Norvide @ 2011 05 27, 16:15)
Esu tik svečias
Esu tik svečias šiam pasauly,
Stengiuos būti mandagus.
Neskubėt, nepraeit pro šalį.
Žmonių bėdom būt nors kiek jautrus.
Mano dalia būtų malonesnė,
Jei žinočiau ką daryti privalau.
Svečio istorija būtų daug trumpesnė,
Nes iš čia išeičiau daug greičiau.
Jei aš čia esu tik svečias,
Tai kažkur yra mano namai.
Žmogus viešnagėj tiktai ruošias,
Išeiti ten, kur gera amžinai.
(Norvide)
Esu tik svečias šiam pasauly,
Stengiuos būti mandagus.
Neskubėt, nepraeit pro šalį.
Žmonių bėdom būt nors kiek jautrus.
Mano dalia būtų malonesnė,
Jei žinočiau ką daryti privalau.
Svečio istorija būtų daug trumpesnė,
Nes iš čia išeičiau daug greičiau.
Jei aš čia esu tik svečias,
Tai kažkur yra mano namai.
Žmogus viešnagėj tiktai ruošias,
Išeiti ten, kur gera amžinai.
(Norvide)
Kaip aš jus suprantu šį vakarą
Tylai sustingus manyje.
