Poezija

#481
QUOTE(Jolanta_Š @ 2011 01 20, 00:49)
Ne smile.gif Bet knygelėje jis yra, ir čia gal kada anksčiau buvau parašiusi  ax.gif  Tiesiog perverčiau kelis psl., neradau, tai ir brūkštelėjau  ax.gif

Man patiko, gražus, tikrai vertas dėmesio.
Atsakyti
#482
QUOTE(lavega @ 2011 01 20, 22:01)
Man patiko, gražus, tikrai vertas dėmesio.

Ačiū 4u.gif . Rašiau jį, kai atrodė, kad nuo meilės taip skauda, jog lieka randai... blush2.gif
Atsakyti
#483
QUOTE(Jolanta_Š @ 2011 01 21, 23:44)
Ačiū  4u.gif . Rašiau jį, kai atrodė, kad nuo meilės taip skauda, jog lieka randai...  blush2.gif

Šitą etapą turbūt kiekviena praeina, todėl tas jausmas yra toks pažįstamas.
Atsakyti
#484
gal kas galit padeti surasti eilerasti (man atrodo J. Degutytes ) , jis parasytas senokai, pries 20-30 metu.
jis prasideda
"Sis karnavalas truko per ilgai ...."

Atsakyti
#485
Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas
Ir kaip žaibas svaigus ir staigus kaip naktis
O galinga pagunda ir šventieji suklumpa
Pabučiavimas tavo-pavogta kibirkštis .

Negaliu aš užmirsti tu įkaitusių lūpų
Jos isdegino žymę lig sirdies gilumos .
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo
Ir kaip vergė prie taves naktį dieną rymos .

Ne gyvate įkando- karštos lūpos bučiavo
Ligi kaulu nusmilko šiurpulinga šalna
Negaliu as pamiršti.....nes žinau kad ir tavo
Visos mintys ir aistros bendro laužo liepsna.
Atsakyti
#486
QUOTE(maybe24 @ 2011 01 30, 17:03)
Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas
Ir kaip žaibas svaigus ir staigus kaip naktis
O galinga pagunda ir šventieji suklumpa
Pabučiavimas tavo-pavogta kibirkštis .

Negaliu aš užmirsti tu įkaitusių lūpų
Jos isdegino žymę lig sirdies gilumos .
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo
Ir kaip vergė prie taves naktį dieną rymos .

Ne gyvate įkando- karštos lūpos bučiavo
Ligi kaulu nusmilko šiurpulinga šalna
Negaliu as pamiršti.....nes žinau kad ir tavo
Visos mintys ir aistros bendro laužo liepsna.

Salomėja Nėris wub.gif Mokykloje mokiausi šitą eilėraštį wub.gif
Atsakyti
#487
Tada sita irgi tikriausia moketes smile.gif
Žarsto baltą smėlį
Širvinta nurimus -
Rymo ramunėlė
Rudenio arimuos.

Viesulai padaužos
Jau sparnus pakėlę -
Tai blaškys ir laužys
Lauko ramunėlę.

Kam viena likai tu
Rudenio arimuos -
Akmenėlius skaito
Širvinta nurimus.

Man patinka labai daug Salomejis Neries eiliu ax.gif
Papildyta:
Dar sitas :
Ilgisi ant kalno pušys.
Meldžias vakaro tyla.
Sutemose verkia smuikas.
Verkia alpstanti siela.

Vai, atplauks baltoji gulbė
Ir liepsnų sparnais sumos.
Aš išeisiu šviesiais rūbais
Iš užburtos sutemos.

Balti rūmai vienuolyno
Ir alejos, kaip naktis
Man širdies neatrakino,
Nenuskaidrino mintis.

Ak, iškelk mane į saulę,
Ar nutrenki į gelmes!
Čia tvanku man, kur gyvatės
Vien bešliaužo po žemes.
Atsakyti
#488
Nukrito paskutinis lapas
Nuo grakščios obels.
Lapui žemė - kapas,
Jo jau niekas nepakels.

Smarkūs vėjai pūs,
Lietūs lapą praus.
Tačiau jis nesiskųs,
Liautis nemaldaus.

Lapo ašarų ir skausmo
Niekas nematys.
Jis ir jo gyvenimas bepramis
Be pėdsakų išnyks.

(Norvide)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Norvide: 31 sausio 2011 - 14:59
#489
QUOTE(Norvide @ 2011 01 31, 16:58)
Nukrito paskutinis lapas
Nuo grakščios obels.
Lapui žemė - kapas,
Jo jau niekas nepakels.

Smarkūs vėjai pūs,
Lietūs lapą praus.
Tačiau jis nesiskųs,
Liautis nemaldaus.

Lapo ašarų ir skausmo
Niekas nematys.
Jis ir jo gyvenimas bepramis
Be pėdsakų išnyks.

(Norvide)

Miela, gražu, bet liūdna verysad.gif Tikriausiai taip ir turi būti. Visi mes - lyg tie lapai...
Atsakyti
#490
Justinas Marcinkevičius

Meilei

Reikės kažkuo tą tuštumą užpildyt,
Tą baisią tuštumą galvoj ir širdyje.
Ir mano rankos, kaip ir mano viltys,
Vėl šaukiasi į ją. Į ją.
Tiktai į ją.

Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane. Tiktai paliesk. Paliesk.
Išvesk mane į aikštę ir prieš visus apnuogink,
Parodyk, koks aš menkas.
Tik būki prie šalies,

Kad tavo šviesoje aš augčiau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne,
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,

Tik leiski bent akimirką nušvisti
Tuo, ką turiu, ir tuo, ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.

Ir gali būt: suniekintas, pamintas,
Išliksiu gyvas, pilnas, kaip ir tu.
Aš noriu, aš galiu, aš būsiu tau paminklas,
Kad visados nešiotumeis mane kartu.

Šiandien ryte mirė...
Atsakyti
#491
Ašaros gerklę spaudžia, kad tokio Žmogaus netekome verysad.gif nors reikia džiaugtis, kad iš viso Jį turėjome...

Šią naktį mintimis pabėgau nuo savęs,
Pabėgau nuo daiktų, šaltų ir įkyrių.
Žinojau, kad kažką turėsiu parsivest,
Jaučiau, kad reikia rast kažką, ko neturiu.

Nes jau per žema tai, kas buvo aukšta.
Nes jau per menka tai, kuo pats lig šiol buvai.
Nes jau kiekvieną rytą, kiekvieną rytą auštant
Tie patys horizontai ir laivai.

Ir taip kankinamai ilgiesi tolumų,
Ir taip kankinamai ilgiesi aukštumų,
Ir taip kankinamai be tolumų ramu,
Ir taip kankinamai ramu be aukštumų.
Atsakyti
#492
Dainuoti - tai užmiršti mirtį

Dainuoti - tai užmiršti mirtį.
Bet argi ne jinai įsako:
dainuok! dainuok! Baikšti mergaitė
basa sustoja ant žarijų.
Kaip virpa jos liesi petukai
ir kaip aukštai jos akys regi!

Ar ji dainuoja, ar tik verkia?
Tai tavo siela. Duok jai kūną.
Gėlės gyvenimą parodyk.
Prie vakaro privesk. Prie riksmo.
Prie kraujo paguldyk ją - veidu
į meilę - viešpatie, į mirtį!

Tenai visa ta begalybė.
ir niekas jos geriau nemato
už tavo sielą. Ji pravirksta,
bet jau pro ašaras įžiūri
gyvenimą, kurs jai atrodo
ne toks gilus. Ir ji užgieda. (J. M)

Ka gi. Poetas mire - tegyvuoja Poetas. Simboliska. Visus su Nepriklausomybes diena lithuania.gif. (Kai kurie dalykai neikvepia nei gyvenimui, nei mirciai, netgi keletui zodziu, tik paastrina nagus ir padidina darbine ju plokstuma). Tinkamas irankis duobems kasti.
Atsakyti