Vidmante Jasukaityte
pasaulis musu buvo susprogdintas,
as vaikscioju ant tilto be tureklu,
ir blaskes prie zibinto prirakinta
gal praeitis, o gal isblukus smekla...
manes nera, manes daugiau nera,
ar tai nereiskia,- trokstu kad ieskotum?...
manes nera, manes daugiau nera-
ko tu dairais ir krupcioji?na, ko tu?...
manes nera, manes daugiau nera-
as naujas, kitas, visiskai nematomas.
as pienes pukas, uzdengtas skara,
as skriejantis vilties ir skausmo atomas.
pasaulis musu buvo susprogdintas,
mane patrauke orbita nakties,
prie tilto man pasodinai zibinta,
bet jis, biciuli mielas, be dagties.
manes nera, manes daugiau nera
tame krante, kur nusienautos viltys,
kalbeki man, kalbek dangum, ausra-
tekme gal tavo balso nenutildys.
gal isitvert suspesiu arba gal
isplauksiu as ant tavo giedro balso,
kaip ant lyties pavasari arba
ant ruko virs vandens neaiskiai palso.
manes nera ir nebebus... o gal?...
kazkas ant kranto uzdege zvakele.
daugiau neliko vakar, ne atgal,
tiktai i prieki-vienas metras kelio.
pasaulis musu buvo susprogdintas,
o tiltas be tureklu neapvyle,-
ant kranto man pasodinai zibinta,
tik jis pravirko ir girgzdejo tyliai.
ir upe ta apsidenge skara,
sukauste ja vilnonis storas pasalas,-
kas pasakys man, jog manes nera,
jei as matau zibinto baltas asaras?...
mano pats mylimiausias 
Vytautas Mačernis
25
Einu, bet nežinau, į kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės:
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties.
Aš klausiau kunigų ir filosofų -
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa:
Kodėl pasaulis, ir žmogus, ir visa tai?
Ir taip einu tolyn šio klausimo keliu
Po nežinios dangum, pavargusiu žingsniu.
Bet jei randu užsimiršimo smuklę pakely, -
Tai linksmas per dienas naktis puotauju,
Kol nuobodžio tarnai, rimtuoliai rūškani,
Vėl išmeta į klausimo kelius iš naujo.
[Šarnelė, 1943,10,27]
Vytautas Mačernis
25
Einu, bet nežinau, į kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės:
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties.
Aš klausiau kunigų ir filosofų -
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa:
Kodėl pasaulis, ir žmogus, ir visa tai?
Ir taip einu tolyn šio klausimo keliu
Po nežinios dangum, pavargusiu žingsniu.
Bet jei randu užsimiršimo smuklę pakely, -
Tai linksmas per dienas naktis puotauju,
Kol nuobodžio tarnai, rimtuoliai rūškani,
Vėl išmeta į klausimo kelius iš naujo.
[Šarnelė, 1943,10,27]
QUOTE(tacka RU @ 2010 09 21, 20:32)
Tas aklas dievaži, kas tiki,
kad skausmo gamtoje nėra.
O tu pažvelk ir pamatyki,
kaip grumias su naktim žara.
Kaip grumstas krūpčioja kiekvienas,
kai koja užmina sunki.
Kaip atsidūsta tvarte šienas,
kai tu į glėbį jį renki.
,,Šešėly krintančios žvaigždės"
Vladas Vaitkevičius
Algimantas Baltakis
*****
Tie klausimai man ir pačiam įgris.
Jie grįžta vis lyg bloga lemiančios kometos.
Koks žmogui skirtumas, iš kur į žemę kris:
Iš penkto aukšto ar iš penkto kilometro?
Užliejus bangai laivą, aš drebu.
Mintis apie gelmes man kvailą baimę ugdo.
O skęstančiam juk nelabai svarbu,
Kiek metrų - du ar šimtas - iki dugno.
Koks skirtumas, ar paprasta kulka,
Ar bomba megatoninė atims gyvybę?
Svarbu - baigmė. Ta galutinė paseka,
Nors ir joje reliatyvumas slypi.
Ir vis dėlto - į žemę įkimbu
Lyg medis šaknimis. Šaukiu užkimęs,
Kad man svarbu, kad man labai svarbu
Tiek visumos, tiek ir dalies likimas.
Gal vaikiškai naivus aš tebesu.
Ir toks turbūt paliksiu iki galo.
Jei lemta krist - geriau iš debesų.
Ir jūroj garbingiau paskęst, nei baloj.
*****
Tie klausimai man ir pačiam įgris.
Jie grįžta vis lyg bloga lemiančios kometos.
Koks žmogui skirtumas, iš kur į žemę kris:
Iš penkto aukšto ar iš penkto kilometro?
Užliejus bangai laivą, aš drebu.
Mintis apie gelmes man kvailą baimę ugdo.
O skęstančiam juk nelabai svarbu,
Kiek metrų - du ar šimtas - iki dugno.
Koks skirtumas, ar paprasta kulka,
Ar bomba megatoninė atims gyvybę?
Svarbu - baigmė. Ta galutinė paseka,
Nors ir joje reliatyvumas slypi.
Ir vis dėlto - į žemę įkimbu
Lyg medis šaknimis. Šaukiu užkimęs,
Kad man svarbu, kad man labai svarbu
Tiek visumos, tiek ir dalies likimas.
Gal vaikiškai naivus aš tebesu.
Ir toks turbūt paliksiu iki galo.
Jei lemta krist - geriau iš debesų.
Ir jūroj garbingiau paskęst, nei baloj.
Būkim tylesni, kai šitaip sninga,
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo...
O jei ką užsnigo - laikinai...
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip šį vakar laukiam, liūdim, mylim...
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek- mylėsim, lauksim, eisim...
Tik, kol sninga, - būkim tylesni.
(R.Skučaitė)
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo...
O jei ką užsnigo - laikinai...
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip šį vakar laukiam, liūdim, mylim...
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek- mylėsim, lauksim, eisim...
Tik, kol sninga, - būkim tylesni.
(R.Skučaitė)
...ir visa, kas tikra, - ironija...
Aš viską vijaus ir... nespėjau.
Danguj - mėnesienos agonija.
- Klausykis nakties...
- Jau. Girdėjau...
(Nuotrupa iš mano eilėraštuko
)
Aš viską vijaus ir... nespėjau.
Danguj - mėnesienos agonija.
- Klausykis nakties...
- Jau. Girdėjau...
(Nuotrupa iš mano eilėraštuko
)
QUOTE(Jolanta_Š @ 2010 12 12, 23:35)
...ir visa, kas tikra, - ironija...
Aš viską vijaus ir... nespėjau.
Danguj - mėnesienos agonija.
- Klausykis nakties...
- Jau. Girdėjau...
(Nuotrupa iš mano eilėraštuko )
Aš viską vijaus ir... nespėjau.
Danguj - mėnesienos agonija.
- Klausykis nakties...
- Jau. Girdėjau...
(Nuotrupa iš mano eilėraštuko
)LABAI.LABAI
PRASOM DAUGIAU
QUOTE(boruzelee @ 2011 01 15, 21:57)
Ačiū.Tada - dar..
*****
Lyg pasigėręs krenta medžio lapas.
Tamsa užsidega tavi langai.
Ne randas veidą darko, paukščių takas.
Žvaigždynai - tarsi užmiršti randai.
Į širdį lyg į butą svetimą užklydai...
Išlaistei vyną, sudaužei taures
Po to ilgai ir kantriai gydei.
Ne randus, ne... Tik skaudančias žvaigždes...
(Irgi aš - irgi kažkada)
QUOTE(Jolanta_Š @ 2011 01 15, 23:53)
Lyg pasigėręs krenta medžio lapas.
Šitas man labai girdėtas. Ar kartais nesiskelbėte debesyse.lt, ar kur kitur?
QUOTE(Urielė @ 2010 12 11, 15:43)
Būkim tylesni, kai šitaip sninga,
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo...
O jei ką užsnigo - laikinai...
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip šį vakar laukiam, liūdim, mylim...
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek- mylėsim, lauksim, eisim...
Tik, kol sninga, - būkim tylesni.
(R.Skučaitė)
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo...
O jei ką užsnigo - laikinai...
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip šį vakar laukiam, liūdim, mylim...
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek- mylėsim, lauksim, eisim...
Tik, kol sninga, - būkim tylesni.
(R.Skučaitė)
mmm, šitas superinis eilėraštukas, aš radau ji, kai man buvo gal 17-ka, išmokau ir..... šiandien, kai man 45-eri, jis tebeskamba galvoj, kai einu per sniegą ir sninga... Ir dukrai deklamavau ne syki... tiesiog VERTYBĖ
Rytą
Ant penklinės žaviai sutūpę
Paukščiukai švelniai gieda...
Ir mano sieloje šį rytą
Kažko taip giedra... giedra...
Plati palangė, basos kojos
Ir vėjas plaukus glosto...
Gerai matyti, kaip šunelis
Kepyklos orą uosto...
Berniuko apvaliais skruostukais
Spalvotas kamuolėlis rieda...
O mano sieloje šį rytą
Taip giedra. Giedra... giedra...
[/quote]
Nuostabu , VOVERYTE,
puikiai tinka kaip linkejimas berniukui gimtadienio proga
Jei galima, as padovanosiu si eilerastuka (nesisavindama ) savo krikstosuneliui, m?...manau sutiksi...ACIU tai reiskia, kad randa tokios eilutes gyvenima! rasyk!
QUOTE(lavega @ 2011 01 20, 00:22)
Šitas man labai girdėtas. Ar kartais nesiskelbėte debesyse.lt, ar kur kitur?
Ne
Bet knygelėje jis yra, ir čia gal kada anksčiau buvau parašiusi Tiesiog perverčiau kelis psl., neradau, tai ir brūkštelėjau
