Įkraunama...
Įkraunama...

Poezija

VYRAS IR MOTERIS

tu pamirši mane tu pamirši mane tu pamirši
ir už tai nenumirsi mielasis už tai kad
pamirši nemirsi

aš pamiršiu tave aš pamiršiu tave aš
pamiršiu
ir nemirsiu vienatine mano gal vien tik
todėl ir nemirsiu



Kajokas, Donaldas. Žuvusi avis: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1991.
Atsakyti
D.Kajokas man labai patinka thumbup.gif

APOKALIPSĖ

šventas jonas rašė
uodas vandens nešė
saulė virė saulė virė
mėnesėlis mirė

D.Kajokas iš knygos "Mirti reikia rudenį"
Atsakyti
Vartotini žodžiai poetui, norinčiam gauti Lietuvos Nacionalinę premiją
Jaunystė,
Žvaigždė,
Naktis,
Ilgesys,
Mėnulis,
Taurė,
Tėvas,
Pelenai,
Rasa,
Obuolys,
Pažinimas,
Kančia,
Lietus,
Vynuogynas,
Sakai,
Vynuogių sakai (?),
Tobulas,
Idealas,
Rotušė,
Pasaulis,
Pranašai,
Piliečiai,
Angelai,
Angelas,
Drugelis,
Baimė,
Sniegas,
Vėlė,
Malda,
Pasimelsti už vėlę (?),
Viešpatie,
Viešpats (kuris???)
Sodai,
Peizažas,
Mėlis,
Vėl mėnulis,
Vaiskuoja,
Užuolaida,
Šviesa,
Dulksna,
Miestas (būtinai bevardis),
Paryžiaus tiltas (nenurodant tikslaus pavadinimo),
Lėtas,
Traukinys,
Pro langą,
Angelas Nr. 2,
Pirosmanis + Van Bleikas,
Adventas,
Jurginas,
Žalioji rūtelė,
Nuvytusi,
Nuvytęs,
Dobilas
Basakojis,
Plevėsa,
Skarmalai,
Paveldėjimas,
Prarasta,
Prarastas,
Šėtoniškas,
Sandėris,
Poetas,
Sparnai,
Kinkos,
Pagarba,
Dantys,
Balti,
Premija,
Premija,
Premija. (Vilma Pajuodienė — Fiokla)

Vartotini žodžiai poetui, norinčiam patikti snobams

Frustracija
Katarsis,
Ejakuliacija,
Pojūtis,
Metamorfozė,
Personifikacija,
Edelveisas,
Kakta,
Vagina,
Ašaros,
Vynas,
Raudonas,
Organas,
Aktas,
Naktis,
Išsiskyrimas,
Vienatvė,
Klajonė,
Klajūnas,
Kelionė,
Sąmonė,
Atsiminimai,
Vaikystė,
Motina,
Kekšė,
Ranka,
Transformacija,
Masturbacija,
Sperma,
Edipas,
Ezopas,
Žydras,
Vyras,
Dangus. (Vilma Pajuodienė — Fiokla)

Vartotini žodžiai poetui, norinčiam niekam nepatikti
Proletaras,
Mechanikas,
Chamas,
Buhalterija,
Mokesčiai,
Tvanas,
Komunistai,
Bankas,
Išrašai,
Vergai,
Sektantai,
Munistai,
Kreditai,
Duona,
Kepykla,
Arbūzai,
Pilvai,
Skysčiai,
1917,
Badas,
Donas,
Gorkis,
Makaras,
Čigonas,
Stepė,
Vėl tvanas,
Raudonas.
(Vilma Pajuodienė — Fiokla)
Atsakyti
Kai aplink ima sodai zydeti
Balta pumpura krauna klevai
Reikia taip savo laime tiketi
Kad isplauktu paskende laivai...

kazkur turiu visa sita eilerasti smile.gif
Atsakyti
QUOTE(jurgitele12 @ 2010 01 22, 22:36)
Kai aplink ima sodai zydeti
Balta pumpura krauna klevai
Reikia taip savo laime tiketi
Kad isplauktu paskende laivai...

kazkur turiu visa sita  eilerasti  smile.gif

Jei nebutu sunku, gal galit parasyti visa eilerasti 4u.gif
Atsakyti
Šaltukas jau nudažė medžio šaką,
užtraukė balutes trapiu ižu,
Vaikai išbėgę mina baltą taką
Ir baltos snaigės krenta pamažu..

Žiema apglėbus savo rūbais pūko
Žemelę visą-pievas ir laukus...
Tingi meška sau guolį susisuko
Ir iki pavasario jau nepabus.

Ir sniegenos -kaip rausvos uogos,
Žiemos fone medžius papuoš.
Ant balto kalno-rogių žymės juodos...
Juk pasiilgome tokios žiemos...


atsiverk sau

Ar tu žinai,kad meilė turi pradžią,
Ji paprasta,be žodžių įmantrių,
O ar patyrei kada meilės pabaigą,
Kai skaudūs žodžiai nejaučia jokių ribų?

O ar matei kada ,tu ,saulę kylančią?
Is pradžių neryški ji ,tartumei liūdna.
O ar girdėjai kada tylą klykiančią?
Kai nedrįsai pakelt akių į tą ,kurios dabar nėra...

O ar bandei atverti savo širdį?
Ne man, o kad galėtum pats save suprast,
Gal skaičiavai kiek tave mylinčių žmonių nuvylei?
Tik tam ,kad rastumei ramybę,kad sielos tuštumą galėtum rast.

tad atsistok prie ošiančios miškų ramybės,
Pažvelk į saulę kylančią,maldauk atleisti tuos kur užgavai,
Surask tu savyje jėgų, labai didžios tvirtybės,
Kad pats galėtumei suvokt ką gero,o gal blogo padarei...





Čia mano rašliava
Atsakyti
KO NERIMSTI, ŽMOGAU?

Ko nerimsti, žmogau, lyg paukštis?
Ko braidai vis po pievą basas?
Vakarai rudenėjant vėsūs,
O rytais tokios šaltos rasos...

Ko vis ieškai, žmogau, lyg paukštis?
Ko vis lauki ant ilgo kelio?
Negali be dangaus gyventi —
Negali gyvent ir be žemės!

Bet jei ieškai — ieškok iki galo!
Tam sparnai tau, kaip paukščiui, duoti!
Ir jei klysi, tai klysk iki galo,
Kad daugiau klaidų nekartotum.

Rasi visko — ir gero, ir blogo...
Rasi daug ką — kai ką prarasi...
Bet ieškok savo kelio, paukšti!
Kelio, kurs tarp dangaus ir žemės...

/V. Kernagis/
Atsakyti
Punktyras buvimų



Nejau

Prisiminti galėsiu

Tik karštą

Gamtos tuštumą



Besikartojančius tamsos

Priepuolius



Išnirdavau iš jų

Į dumblą



Jame vaikščiojau

Gėriau

Rašiau – –



– – Nėr už ko

Užsikabint



Miesto sienos

Nebelaužo nagų



Nenusibrozdinu į akmenį

Nebenusimušu piršto



Puikiai išmokau

Nebūti – –



– – Radau apgraibom

Ir

Jungiklį

Ir

Užmaršties užtrauktuką

Ir

Sutemų antklodę

Ir

Visas išdegusias plynaukštes



Tai dabar

Ilgai

Niekur neužsibūnu



Niekad nespėju

Papasakot



Kaip liūdnai

Mes visi baigsim



Kaip linksmai

Po to švęsim

Marius Burokas
Atsakyti
Falco
Out.Of.The.Dark

Ich krieg von dir niemals genug
Du bist in jedem Atemzug
Alles dreht sich nur um dich
Warum ausgerechnet ich?
Zähl die Stunden, die Sekunden
Doch die Zeit scheint still zu steh'n
Hab mich geschunden, gewunden
Laß mich gehen - was willst Du noch?
Willst Du meine Tage zählen?
Warum mußt Du mich mit meiner Sehnsucht quälen?
Deine Hölle brennt in mir
Du bist mein Überlebensexlixier
Ich bin zerrissen
..
Wann kommst Du meine Wunden küssen?
..
Out of the dark
Hörst Du die Stimme, die dir sagt
Into the light
I give up and close my eyes
Out of the dark
Hörst Du die Stimme, die dir sagt
Into the light
I give up and you rest your tears to the night
Ich bin bereit, denn es ist Zeit
Für unser'n Pakt über die Ewigkeit
Du bist schon da,
Ganz nah
Ich kann Dich spür'n
Laß mich verführ'n, laß mich entführ'n
Heute Nacht zum letzten Mal
Ergeben deiner Macht
Reich mir die Hand, mein Leben
Nenn mir den Preis
Ich schenk' Dir gestern, heute und morgen
Und dann schließt sich der Kreis
Kein Weg zurück,
Das weiße Licht rückt näher, Stück für Stück
Will mich ergeben
..
Muß ich denn sterben,
..
Um zu leben?
Out of the dark
Hörst Du die Stimme, die dir sagt
Into the light
I give up and close my eyes
Out of the dark
Hörst Du die Stimme, die dir sagt
Into the light
I give up and you rest your tears to the night
(Gitarrensolo)
Out of the dark
Hörst Du die Stimme, die dir sagt
Into the light
I give up and close my eyes
Out of the dark
Hörst Du die Stimme, die dir sagt
Into the light
I give up and you rest your tears to the night


http://www.youtube.c...feature=related
Atsakyti

--------

be. meilės. jums.

--------

Jūsų Dievas Išėjo Atostogų

--------



[mr. Dorian]
Atsakyti

juodieji perlai ant baltojo aksomo
2009-09-01 parašė Dorian

Kai dvi planetos susidaužo iki dulkių, tik vienas Visatos Sutverėjas žino, ar tai bus pasaulio pabaiga, ar naujo pasaulio atsiradimas.


desperatiškai romantiškas
2009-08-31 parašė Dorian

Toks jausmas, tarsi mano mažąją ramybės salytę užplūsta nenumaldomas besiartėjantis nelauktų naujovių vandenynas.


Nuogas|Tavy|mas

2009-08-29 parašė Dorian

Tetrūksta vieno nekalto avinėlio, kad mano hekatomba būtų užbaigta.

spanguolių putėsiai
2009-08-28 parašė Dorian

Užmerkti akis, suspausti žandikaulius ir…

kandžioti savo lūpas

iki kraujo

iš nevilties.

Būčiuoti tavo įdegusią nugarą,

šaltais piršto galiukais liesti pečius

ir busti išpiltam ledinio prakaito,

nes tai tik sapnas.

Išvoliok mane

savo nuodemių purve,

kaip raudoni spanguolių karoliukai išvolioti baltame cukraus sniege -

tai bus mūsų nuodemė.


mylėtis impresionaliai
2009-08-25 parašė Dorian

Susivėlę plaukai,

išsikišę šonkauliai,

sušalę keliai,

numesta šonan antklodė

ir baltas takelis ant pilvo -

tai Aš.



1 (melagingas)

2009-08-05 parašė Dorian

Kaip nusikaltėlis grįžta į savo nusikaltimo vietą - taip aš grįžtu į šia ankštoką nuo susirinkusių liudytojų-vėplų erdvę;

ir, tikiuosi, mano žudikas irgi grįš prie tvarkingai supakuoto į celofaną, pamesto kažinkur kažinkada kūno.


[mr. Dorian]
Atsakyti
Elena Mezginaite

***

Su zmonem, kurie gyvena, su zmonem, kurie nakvoja
Ant baltu, minkstu pagalviu ar prie begancio vandens,
Nakciai lauza prigesine, lengva minti pasikloje,
Ir sulauke, kol ties veidu begalybe pasilenks

Su zmonem, kuriem uztenka vieno tako palei kluona,
Vieno sokio sviesia nakti po kerotais azuolais,
Su zmonem, kurie nuzydi viena karta - kaip aguonos,
Su zmonem, kurie klajoja - amzini tarsi keliai

Su zmonem, kurie sustoja ir akis pakele ziuri
I neramu, tuscia dangu ir nezino, ko baugu -
Ar kad vakaras atejo, ar kad sirdi velei duria,
Ar kad atleke gegute i alyvas prie langu.

Su zmonem, kurie uz lango, su zmonem, kurie uz duru,
Su zmonem, kurie uz misko ir uz begancio vandens
I ta pati mano dangu, i ta pati dangu ziuri
Ir nezino, ka galvoja. O galvoja, kad gyvens.

Atsakyti