QUOTE(Mildusia :> @ 2009 10 29, 15:45)
Verčia susimąstyti
Ačiū.. 
Mano kūryba... ;>
Mano kūryba... ;>
Gyvenimu skųstis tikrai negaliu.
Mane daug kas myli, aš daug ką myliu.
Turiu aš kam ranką širdingai paspaust,
Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust.
Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės,
Tik vandenio tyro, tik savo kertės.
Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos.
Ir tai - tik todėl, kad nejaustum žiemos.
Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu.
Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių.
Beribėje jūroje reikia bangos,
Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos.
Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios,
Kurioj ne bombonešiai - paukščiai lekios.
Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių -
Vienintelio kelio. Nereikia kelių...
Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus,
Dar reikia - nors vieno - bičiulio brangaus.
Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku...
Ir maža, ir daug... Atsakyti sunku...
Algimantas Baltakis.
* * *
Tik viena sau be judesio
alsavo, daugiau iš vis nebuvo
nieko kito.
( iš Rigvedos")
jūroje nėra koralų nei druskų
(sūrumas nesusijęs su logika
jos ten ir nereikėtų ieškoti)
tik
išmestos plekšnės putotų spjūvių
į kranto alkūnę
aplipusios smėliu ir taip
keliaujančios
link
jodo
lėkštelių.
jūroje nėra koralų nei druskų
ruda pluta apsigobusi
atspindi kitų
ne
pa
rašytuose
pri si mi ni muo se
švelnumo supleišėtas
kriaukles.
jūroje tuščia-
teliko
gūsiai
priverčiantys
susisupti standžian
šilko šalin -
apsišarvoti-
kad skęstantys
manęs
ne
pa
stebėtų
* * *
Aukso vilna
(melo) medumi
ap
si
velia
pliaukšteli liežuvėliu-
ir nuaudžia
gėlėtą kilimą -
kaip tavęs nemylėtų -
kuriamos pasakos.
[ 31 veiksmą atlikęs
grįši nepasikeitęs]
* * *
VISĄ NAKTĮ ŠALIA PRASIVARTĘS
MYLIMASIS PALIESTI NEDRĮSTA-
- NĖ NAGO GALIUKU NENUSIŠYPSAU -
SAPNAVAU JĮ TURINT
IŠSIGIMUSIĄ LYTĮ
..
[Gabrielė Labanauskaitė]
Tik viena sau be judesio
alsavo, daugiau iš vis nebuvo
nieko kito.
( iš Rigvedos")
jūroje nėra koralų nei druskų
(sūrumas nesusijęs su logika
jos ten ir nereikėtų ieškoti)
tik
išmestos plekšnės putotų spjūvių
į kranto alkūnę
aplipusios smėliu ir taip
keliaujančios
link
jodo
lėkštelių.
jūroje nėra koralų nei druskų
ruda pluta apsigobusi
atspindi kitų
ne
pa
rašytuose
pri si mi ni muo se
švelnumo supleišėtas
kriaukles.
jūroje tuščia-
teliko
gūsiai
priverčiantys
susisupti standžian
šilko šalin -
apsišarvoti-
kad skęstantys
manęs
ne
pa
stebėtų
* * *
Aukso vilna
(melo) medumi
ap
si
velia
pliaukšteli liežuvėliu-
ir nuaudžia
gėlėtą kilimą -
kaip tavęs nemylėtų -
kuriamos pasakos.
[ 31 veiksmą atlikęs
grįši nepasikeitęs]
* * *
VISĄ NAKTĮ ŠALIA PRASIVARTĘS
MYLIMASIS PALIESTI NEDRĮSTA-
- NĖ NAGO GALIUKU NENUSIŠYPSAU -
SAPNAVAU JĮ TURINT
IŠSIGIMUSIĄ LYTĮ
..
[Gabrielė Labanauskaitė]
Daug gražių eilėraščių čia radau, ačiū mergaitės.
Būkim tylesni, kai šitaip sninga,
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo...
O jei ką užsnigo - laikinai...
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip šį vakar laukiam, liūdim, mylim...
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek- mylėsim, lauksim, eisim...
Tik, kol sninga, - būkim tylesni.
/R. Skučaitė/
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo...
O jei ką užsnigo - laikinai...
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip šį vakar laukiam, liūdim, mylim...
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek- mylėsim, lauksim, eisim...
Tik, kol sninga, - būkim tylesni.
/R. Skučaitė/
ponas niekas
Kuklumas žmogų puošia arba naktinės sapalionės
Šiandien Pilies gatvėj tiek daug laibų kojų
Ir aš savo kreivas galūnes kilnoju.
Jos plaikstos sijonais, sūpuojasi klubais,
O mano defektų nepaslepia rūbai.
Kai šukos it dalgis plaukų kupstus kerta,
O veidrodžio vaizdas kaip langas į gamtą,
Achilu bekulniu pakilsiu į mūšį -
Visi tokie gražūs, aš vienas aptriušęs...
Šiandien Pilies gatvėj apstu tyros meilės,
Siūbuoja sijonai, juos vejasi kelnės.
Sijonai trispalviai ir kelnės su Vyčiu,
Ir aš patriotas, tik vienas... netyčia.
Aš kotas be kirvio, varlė be lelijos,
Aš sūris be duonos, seniai supelijęs,
Aš vargšas vasaris, išniekintas sausio...
Visi tokie gražūs, aš vienas bejausmis.
Šiandien Pilies gatvė pilna laimės šukių,
O aš velku kojas, iš kelio pasukęs.
Atrodau kaip buožgalvis, šamą sutikęs.
Jaučiuos kaip atrodau... atrodau nevykęs.
Ak, kiek daug ponų, kokie visi gražūs!
Tokie išskirtiniai, tik kiek per panašūs.
Ir džiaugiasi rinka, kai siela atpinga...
Visi tokie gražūs, aš vienas protingas.
Ant sudrėkusio sapno peties
Surūdijusį skruostą padėsiu.
Nesiartink prie mano nakties -
Aš tave laukimu užkrėsiu.
Ir nuodingam rudens smaigaly
Nei tikri, nei geri nebūkim.
Tu apeiki mane, jei gali,
Surūdijusio sapno šukėm.
Mano akys ramybe rasos,
Aš bevardžiam lange stovėsiu.
Nesiartink prie mano šviesos -
Aš tave nuogumu užkrėsiu.
Daiva Čepauskaitė
Iš knygos "BEVARDŽIAI"
Surūdijusį skruostą padėsiu.
Nesiartink prie mano nakties -
Aš tave laukimu užkrėsiu.
Ir nuodingam rudens smaigaly
Nei tikri, nei geri nebūkim.
Tu apeiki mane, jei gali,
Surūdijusio sapno šukėm.
Mano akys ramybe rasos,
Aš bevardžiam lange stovėsiu.
Nesiartink prie mano šviesos -
Aš tave nuogumu užkrėsiu.
Daiva Čepauskaitė
Iš knygos "BEVARDŽIAI"
