Aidas Marčėnas "tylus sudie"
tylus sudie nei vasaros lietus
į visą tai ko mudu nesuprantam
aš atveriu lyg užslėptus vartus
vienatvę gražią tarsi kitas krantas
kasnakt žiauriau aš išeinu sudie
ir visa tai kas buvo pasakyta
išliks tačiau ne žodžiai ir ne tie
kuriais meldžiausi keikiausi kas rytą
sudie kaskart kai dar kažką švelnaus
sakyti noriu gerklę tuoj užspaudžia
ranka kuri šienavo ir šienaus
per amžių amžius nepriprast kaip skaudžiai
sudie sudie per laiką per kartas
kalba išgrynins ką atmint reikėtų
o ką šneku kaip pamazgas srutas
nuplaus lietus aš pranašauju lietų
sudie sudie darsyk sudie sudie
ką vergas vergui gali pasakyti
ir visa tai tik žodžiai bet ne tie
kuriais man šis baisus pasaulis švyti
1.Paklydus vovere mus isvede is kelio,
Paklydom.Einam vis giria giria.
Bet stai ji baiges ir staiga-upelis:
-Sustokit,grizkit!
Liepto cia nera.
2.Nei saukt,nei plaukt...
Piktoka.
Radom brasta.
Nusiavem.Tu sukrykstei:"as jau!"
Ir as tave i kita upes krasta
Ant savo ranku,ant stipriu nesiau.
3.O tavo rankos man ant kaklo dege,
Kuteno sruogos garbanu tirstu...
Man taip arti lyg tol nebuvo teke
Taves pajust.Buvau tik as ir tu.
4.Ir tu buvai zinioj tyik mano vieno-
Silta,svelnute,vaikiskai gera...
O kaip asai gailejausi ta diena
Ne to,kad upej liepto cia nera,
O kad viena ji
Ir tokia siaura.
(Vacys Reimeris)
Paklydom.Einam vis giria giria.
Bet stai ji baiges ir staiga-upelis:
-Sustokit,grizkit!
Liepto cia nera.
2.Nei saukt,nei plaukt...
Piktoka.
Radom brasta.
Nusiavem.Tu sukrykstei:"as jau!"
Ir as tave i kita upes krasta
Ant savo ranku,ant stipriu nesiau.
3.O tavo rankos man ant kaklo dege,
Kuteno sruogos garbanu tirstu...
Man taip arti lyg tol nebuvo teke
Taves pajust.Buvau tik as ir tu.
4.Ir tu buvai zinioj tyik mano vieno-
Silta,svelnute,vaikiskai gera...
O kaip asai gailejausi ta diena
Ne to,kad upej liepto cia nera,
O kad viena ji
Ir tokia siaura.
(Vacys Reimeris)
Tikejimas
Per rugius su menulio delcia
Patyliukais ateik ir palauk.
Kad laukimas netaptu kancia,
Giriu aida is miego prisauk.
Rytuose kai padange nusvis,
Sukuzdes paslaptingai zole,
Tau i istiestus delnus nukris
Issipildymu skliauto zvaigzde.
Suliepsnojus aistringa ugnim,
Ji sirdin pasibels nejucia...
Parsinesk ja kartu su savim
Per rugius su menulio delcia...
autoriaus nezinau
Per rugius su menulio delcia
Patyliukais ateik ir palauk.
Kad laukimas netaptu kancia,
Giriu aida is miego prisauk.
Rytuose kai padange nusvis,
Sukuzdes paslaptingai zole,
Tau i istiestus delnus nukris
Issipildymu skliauto zvaigzde.
Suliepsnojus aistringa ugnim,
Ji sirdin pasibels nejucia...
Parsinesk ja kartu su savim
Per rugius su menulio delcia...
autoriaus nezinau
retorinis
nuo stogo varvantis vanduo
tai ne ruduo
tai tik lietus mene kedena
ar neatrodo tau keistai
apie gyvenimą mąstai
kada kiti tiesiog
gyvena
Gintaras Gutauskas. - Nemunas, 2000 m. Nr.9
nuo stogo varvantis vanduo
tai ne ruduo
tai tik lietus mene kedena
ar neatrodo tau keistai
apie gyvenimą mąstai
kada kiti tiesiog
gyvena
Gintaras Gutauskas. - Nemunas, 2000 m. Nr.9
Cia dabar parasysiu siek tiek savo kurybos ir noreciau kad pasakytumet ka manot.
Pavadinimo tai net nezinau, taigi.
Einu keliu,
Aplink mane sviesa ir vienisa tyla.
Staiga akyje sublizga asara.
Paziuriu i dangu
Ir bandau nusiraminti.
Nepavyksta, asara nurieda skruostu.
Ranka perbraukiu veida
Ir nusprendziu,
Kad ji buvo skirta tau
Ir vienisai tylai,
Kuri liudejo drauge.
(mano kuryba)
Pavadinimo tai net nezinau, taigi.
Einu keliu,
Aplink mane sviesa ir vienisa tyla.
Staiga akyje sublizga asara.
Paziuriu i dangu
Ir bandau nusiraminti.
Nepavyksta, asara nurieda skruostu.
Ranka perbraukiu veida
Ir nusprendziu,
Kad ji buvo skirta tau
Ir vienisai tylai,
Kuri liudejo drauge.
(mano kuryba)
QUOTE(Jolanta_Š @ 2009 02 19, 21:48)
Nenutolti paukščių taku ---
Žvaigždės skaudžiai supjaustys tau kojas...
Kažkodėl Amžinybe tikiu,
Ir todėl Amžinybė kartojas...
(aš, dabar - ekspromtu
)
Žvaigždės skaudžiai supjaustys tau kojas...
Kažkodėl Amžinybe tikiu,
Ir todėl Amžinybė kartojas...
(aš, dabar - ekspromtu
)sita issisaugojau
Nuvys gele - zinok tai as liudziu,
Lapeliai kris - zinok,kad as verkiu.
Jei leisis saule - tai zinok,kad man skaudu,
Nes uzmirsta ir palikta visu esu.
Bet jeigu kartais pamatysi kylant saule,
Zinok - griztu i si pasauli.
Ir jei drugelis suplasnos zieduos,
Zinok tai as - sypsausi ir juokiuos...
Labas caraite
Lapeliai kris - zinok,kad as verkiu.
Jei leisis saule - tai zinok,kad man skaudu,
Nes uzmirsta ir palikta visu esu.
Bet jeigu kartais pamatysi kylant saule,
Zinok - griztu i si pasauli.
Ir jei drugelis suplasnos zieduos,
Zinok tai as - sypsausi ir juokiuos...
Labas caraite
Ryto ruke paskandinus vienatve
Rasos lase paslepus asaru pilnas akis,
Ir vel griztu i ta triuksminga gatve
Ten mano mintys lietuje paklys.
Jauciuos lyg dulke nesama audros
Ir plaunama lietaus lasais,
Kaip asara nukritus ant zaizdos
Isskridusi baltais,lyg angelo sparnais...
Rasos lase paslepus asaru pilnas akis,
Ir vel griztu i ta triuksminga gatve
Ten mano mintys lietuje paklys.
Jauciuos lyg dulke nesama audros
Ir plaunama lietaus lasais,
Kaip asara nukritus ant zaizdos
Isskridusi baltais,lyg angelo sparnais...
QUOTE(ievag @ 2009 05 26, 18:16)
retorinis
nuo stogo varvantis vanduo
tai ne ruduo
tai tik lietus mene kedena
ar neatrodo tau keistai
apie gyvenimą mąstai
kada kiti tiesiog
gyvena
Gintaras Gutauskas. - Nemunas, 2000 m. Nr.9
nuo stogo varvantis vanduo
tai ne ruduo
tai tik lietus mene kedena
ar neatrodo tau keistai
apie gyvenimą mąstai
kada kiti tiesiog
gyvena
Gintaras Gutauskas. - Nemunas, 2000 m. Nr.9
Galbut pasikartosiu 
bet man jau daug metu sis sonetas labai labai patinka
Why is my verse so barren of new pride,
So far from variation or quick change?
Why with the time do I not glance aside
To new-found methods, and to compounds strange?
Why write I still all one, ever the same,
And keep invention in a noted weed,
That every word doth almost tell my name,
Showing their birth, and where they did proceed?
O! know sweet love I always write of you,
And you and love are still my argument;
So all my best is dressing old words new,
Spending again what is already spent:
For as the sun is daily new and old,
So is my love still telling what is told.
76 Šekspyro sonetas.
bet man jau daug metu sis sonetas labai labai patinka Why is my verse so barren of new pride,
So far from variation or quick change?
Why with the time do I not glance aside
To new-found methods, and to compounds strange?
Why write I still all one, ever the same,
And keep invention in a noted weed,
That every word doth almost tell my name,
Showing their birth, and where they did proceed?
O! know sweet love I always write of you,
And you and love are still my argument;
So all my best is dressing old words new,
Spending again what is already spent:
For as the sun is daily new and old,
So is my love still telling what is told.
76 Šekspyro sonetas.
Siandien atradau man labai patikusi H. Radausko eilerasti
BLONDINIŲ GATVĖ
Blondinių gatvėn draudžiama įeiti
Gyviesiems. Vandenilio peroksidas,
Lašėdamas iš debesio į žemę,
Auksuoja miegančių mergaičių plaukus.
Tuščiom akim pavargusios gražuolės
Nueina rudenėjančia alėja.
Joms nuo pečių auksinės upės teka,
Joms medžiai šlama apie Prozerpiną,
Ir pragaro valdovės obuoliai
Pro jas nurieda į geltoną dieną.
Jos, nematydamos viena kitos,
Prieina ligi geležinių vartų,
Kur vagonėlių kimios dūdos groja "
Senus galantus purpurinėm kaukėm".
Sugrįžusios į kambarius neramios,
Jos mato veidrodyje rausvą naktį
Ir, guldamos ant giedančių grindų,
Už sienų girdi šlamesį ir juoką.
Nuo lengvo vėjo atsidaro durys,
Ir, didelius sparnus palikę gatvėj,
Į kambarius įeina angelai,
Šypsodami po sidabrinėm kaukėm.
Papildyta:
Vienas mano mylimiausiu visu laiku eilerasciu. Daznai atsiverciu ji, kai liudna ir bloga nuotaika, kai viskas, atrodo, nebetenka prasmes...
Dar kazko neradau -
Lyg klajoklis, isnarses tankyne.
Dar kazko neturiu -
Prisisunkes tulzies ir medaus.
Sitiek zemej keliu
Mano kojos numyne,
O kazko neturiu,
O kazko neradau...
Gal del to
Vis kas karta
Sauletekiai jaudina sirdi.
Ir diena kiekviena
Vel suzeri naujai.
Gal nereikia labai
Ant saves ir gyvenimo sirsti,
Kad kazko nebespejai,
Kazka praejai.
Tik sirdy - troskulys.
Ir krutinej -
Negestantis alkis.
Jie neleidzia
Ramiai uzsisklest kambary.
Jei kada pavargstu,
Jie - kaip sazine -
Liepia man:
- Kelkis!
Dar kazko neradai.
Dar kazko neturi.
(E.Selelionis, 1974)
BLONDINIŲ GATVĖ
Blondinių gatvėn draudžiama įeiti
Gyviesiems. Vandenilio peroksidas,
Lašėdamas iš debesio į žemę,
Auksuoja miegančių mergaičių plaukus.
Tuščiom akim pavargusios gražuolės
Nueina rudenėjančia alėja.
Joms nuo pečių auksinės upės teka,
Joms medžiai šlama apie Prozerpiną,
Ir pragaro valdovės obuoliai
Pro jas nurieda į geltoną dieną.
Jos, nematydamos viena kitos,
Prieina ligi geležinių vartų,
Kur vagonėlių kimios dūdos groja "
Senus galantus purpurinėm kaukėm".
Sugrįžusios į kambarius neramios,
Jos mato veidrodyje rausvą naktį
Ir, guldamos ant giedančių grindų,
Už sienų girdi šlamesį ir juoką.
Nuo lengvo vėjo atsidaro durys,
Ir, didelius sparnus palikę gatvėj,
Į kambarius įeina angelai,
Šypsodami po sidabrinėm kaukėm.
Papildyta:
Vienas mano mylimiausiu visu laiku eilerasciu. Daznai atsiverciu ji, kai liudna ir bloga nuotaika, kai viskas, atrodo, nebetenka prasmes...
Dar kazko neradau -
Lyg klajoklis, isnarses tankyne.
Dar kazko neturiu -
Prisisunkes tulzies ir medaus.
Sitiek zemej keliu
Mano kojos numyne,
O kazko neturiu,
O kazko neradau...
Gal del to
Vis kas karta
Sauletekiai jaudina sirdi.
Ir diena kiekviena
Vel suzeri naujai.
Gal nereikia labai
Ant saves ir gyvenimo sirsti,
Kad kazko nebespejai,
Kazka praejai.
Tik sirdy - troskulys.
Ir krutinej -
Negestantis alkis.
Jie neleidzia
Ramiai uzsisklest kambary.
Jei kada pavargstu,
Jie - kaip sazine -
Liepia man:
- Kelkis!
Dar kazko neradai.
Dar kazko neturi.
(E.Selelionis, 1974)
Skaidrūs apmąstymai:
Du angelai sėdejo ant bažnyčios stogo,
Tokie keisti ir baigštūs padarai...
Sėdėdami abudu svarstė,
Kas ta laimė, kur jinai?
Žiūrėdami į liūdesiu padengtą žemę,
Išgirdo tyliai girgždančius žingsnius...
Ar tai laimė? Eiti tyliai tyliai,
Paliekant pėdsakus gilius?
O gal girdėti vėją, sėdint medžiui tarp šakų?
Ir stebėti viską iš aukštybių...
Baltasis angelas išvydo moterį,
Sėdėjo ji prie lango
Ir tyliai tyliai verkė...
Ji laukė jo, savo karininko.
- Ir vėl tas liūdesys...-
Nusviro balto angelo sparnai...
Kitas, mėlynsparnis angelas atsakė,
Jog tai gyvenimo viltis:
Kokia laimė sulaukti to,
Ko lauki taip nekantriai ir ilgai!
Baltasis angelas išgirdo moterišką riksmą...
Staiga gilus atodūsis ir verksmas tuo pačiu.
- Ir vėl kartojasi nelaimė, - pamąstė jis.
Mėlynsparnis angelas nusišypsojo:
- Ne, tai laimė, tai pradžia naujos gyvybės
Ir nieko čia baisaus...
Žmogus išeina tyliai ir lengvai,
O ateidamas jis praneša, kad jis laimingas -
Tiktai savaip, galbūt, kažkiek per garsiai...
Bet tada, laimingi būnam mes visi...
Laimė, tai toks dalykas,
Nenusakomas žodžiais...
Laimė, tai ką tik Tu vienintelis
Jauti savo viduje...
Pažiūrėję viens į kitą, angelai suprato,
Kad jiems laikas skristi...
Ir pakilę nuo bažnyčios stogo
Įžengė į dangų...
Du angelai sėdejo ant bažnyčios stogo,
Tokie keisti ir baigštūs padarai...
Sėdėdami abudu svarstė,
Kas ta laimė, kur jinai?
Žiūrėdami į liūdesiu padengtą žemę,
Išgirdo tyliai girgždančius žingsnius...
Ar tai laimė? Eiti tyliai tyliai,
Paliekant pėdsakus gilius?
O gal girdėti vėją, sėdint medžiui tarp šakų?
Ir stebėti viską iš aukštybių...
Baltasis angelas išvydo moterį,
Sėdėjo ji prie lango
Ir tyliai tyliai verkė...
Ji laukė jo, savo karininko.
- Ir vėl tas liūdesys...-
Nusviro balto angelo sparnai...
Kitas, mėlynsparnis angelas atsakė,
Jog tai gyvenimo viltis:
Kokia laimė sulaukti to,
Ko lauki taip nekantriai ir ilgai!
Baltasis angelas išgirdo moterišką riksmą...
Staiga gilus atodūsis ir verksmas tuo pačiu.
- Ir vėl kartojasi nelaimė, - pamąstė jis.
Mėlynsparnis angelas nusišypsojo:
- Ne, tai laimė, tai pradžia naujos gyvybės
Ir nieko čia baisaus...
Žmogus išeina tyliai ir lengvai,
O ateidamas jis praneša, kad jis laimingas -
Tiktai savaip, galbūt, kažkiek per garsiai...
Bet tada, laimingi būnam mes visi...
Laimė, tai toks dalykas,
Nenusakomas žodžiais...
Laimė, tai ką tik Tu vienintelis
Jauti savo viduje...
Pažiūrėję viens į kitą, angelai suprato,
Kad jiems laikas skristi...
Ir pakilę nuo bažnyčios stogo
Įžengė į dangų...
