QUOTE(Belty @ 2009 01 10, 23:19)
Tikriausiai vis dar panašiai į AMŽINYBĘ
AMŽINYBĖJE
Iš ilgesio pamišusiomis akimis
Bėgioju po dangų - gal bent per klaidą
Atsiųs tavo bruožus menantį debesį.
Sugriuvusio Kauno gatvėmis
Senu akmenuotu grindiniu į prarastą laiką
Pasiganyti paleidžiu širdį
Ir vaikystės riedučiais
Šventųjų bernelių palangėmis
Skambant sekmadienio varpui Vaišvydavos soduose
Užsidengusi rankom ausis -
Kad pati nepabusčiau,
Kai nuo mano raudos skils dangus,
Neatsiuntęs tavęs.
Savo mažą ne tavo sūnų
Mėlynais ilgesio batais apavus
Nusivesiu per Laisvės alėją
Šventosios Gertrūdos bažnyčion
Sugriuvusio Kauno gatvėmis -
Kad pati nepabusčiau...
QUOTE(Jolanta_Š @ 2009 02 03, 22:28)
Tikriausiai vis dar panašiai į AMŽINYBĘ
AMŽINYBĖJE
Iš ilgesio pamišusiomis akimis
Bėgioju po dangų - gal bent per klaidą
Atsiųs tavo bruožus menantį debesį.
Sugriuvusio Kauno gatvėmis
Senu akmenuotu grindiniu į prarastą laiką
Pasiganyti paleidžiu širdį
Ir vaikystės riedučiais
Šventųjų bernelių palangėmis
Skambant sekmadienio varpui Vaišvydavos soduose
Užsidengusi rankom ausis -
Kad pati nepabusčiau,
Kai nuo mano raudos skils dangus,
Neatsiuntęs tavęs.
Savo mažą ne tavo sūnų
Mėlynais ilgesio batais apavus
Nusivesiu per Laisvės alėją
Šventosios Gertrūdos bažnyčion
Sugriuvusio Kauno gatvėmis -
Kad pati nepabusčiau...
AMŽINYBĖJE
Iš ilgesio pamišusiomis akimis
Bėgioju po dangų - gal bent per klaidą
Atsiųs tavo bruožus menantį debesį.
Sugriuvusio Kauno gatvėmis
Senu akmenuotu grindiniu į prarastą laiką
Pasiganyti paleidžiu širdį
Ir vaikystės riedučiais
Šventųjų bernelių palangėmis
Skambant sekmadienio varpui Vaišvydavos soduose
Užsidengusi rankom ausis -
Kad pati nepabusčiau,
Kai nuo mano raudos skils dangus,
Neatsiuntęs tavęs.
Savo mažą ne tavo sūnų
Mėlynais ilgesio batais apavus
Nusivesiu per Laisvės alėją
Šventosios Gertrūdos bažnyčion
Sugriuvusio Kauno gatvėmis -
Kad pati nepabusčiau...
Grazu
QUOTE(katcia @ 2007 08 28, 14:53)
o man labai patinka sis:
V.Šekspyras. Sonetas
Dviejų širdžių ištikima draugystė...
Jokių nepaiso kliūčių kelyje...
Juk Meilė - dar ne Meilė...Jeigu ją...
Sutriuškina klasta ar išdavystė...
Tikroji Meilė - tai žvaigždė skaisti...
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti...
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį...
Kai laivą svaido viesulai pikti...
Ne... Meilė ne pastumdėlė Likimo...
Jai visagalis Laikas nebaisus...
Kuris naikina lūpų radastus...
Ir iš visų tą pačią duoklę ima...
Jei Tau meluoja posmai šių eilių...
Nebėr pasauly Meilės...Aš tyliu...
V.Šekspyras. Sonetas
Dviejų širdžių ištikima draugystė...
Jokių nepaiso kliūčių kelyje...
Juk Meilė - dar ne Meilė...Jeigu ją...
Sutriuškina klasta ar išdavystė...
Tikroji Meilė - tai žvaigždė skaisti...
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti...
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį...
Kai laivą svaido viesulai pikti...
Ne... Meilė ne pastumdėlė Likimo...
Jai visagalis Laikas nebaisus...
Kuris naikina lūpų radastus...
Ir iš visų tą pačią duoklę ima...
Jei Tau meluoja posmai šių eilių...
Nebėr pasauly Meilės...Aš tyliu...
man sitas irgi labai labai mokykloje mokiausi mintinai...
Apie vaikystę mano kažkada sukurti...
Mėlyni batukai
Pienės pūku mano širdį
Džiaugsmas kutens,
Šviesių garbanėlių juokas
Ilgai dar aplinkui skardens.
Tykus ramumas už lango
Blakstienas atsargiai palies;
Šiltas ir rausvas skruostukas
Tuoj prisiglaus prie peties...
Jūros pakrantė namie
Lėkštėj margi akmenukai...
Stovi kampely linksmi
Mėlyni vaiko batukai.
Rytą
Ant penklinės žaviai sutūpę
Paukščiukai švelniai gieda...
Ir mano sieloje šį rytą
Kažko taip giedra... giedra...
Plati palangė, basos kojos
Ir vėjas plaukus glosto...
Gerai matyti, kaip šunelis
Kepyklos orą uosto...
Berniuko apvaliais skruostukais
Spalvotas kamuolėlis rieda...
O mano sieloje šį rytą
Taip giedra. Giedra... giedra...
Mėlyni batukai
Pienės pūku mano širdį
Džiaugsmas kutens,
Šviesių garbanėlių juokas
Ilgai dar aplinkui skardens.
Tykus ramumas už lango
Blakstienas atsargiai palies;
Šiltas ir rausvas skruostukas
Tuoj prisiglaus prie peties...
Jūros pakrantė namie
Lėkštėj margi akmenukai...
Stovi kampely linksmi
Mėlyni vaiko batukai.
Rytą
Ant penklinės žaviai sutūpę
Paukščiukai švelniai gieda...
Ir mano sieloje šį rytą
Kažko taip giedra... giedra...
Plati palangė, basos kojos
Ir vėjas plaukus glosto...
Gerai matyti, kaip šunelis
Kepyklos orą uosto...
Berniuko apvaliais skruostukais
Spalvotas kamuolėlis rieda...
O mano sieloje šį rytą
Taip giedra. Giedra... giedra...
Nenutolti paukščių taku ---
Žvaigždės skaudžiai supjaustys tau kojas...
Kažkodėl Amžinybe tikiu,
Ir todėl Amžinybė kartojas...
(aš, dabar - ekspromtu )
Žvaigždės skaudžiai supjaustys tau kojas...
Kažkodėl Amžinybe tikiu,
Ir todėl Amžinybė kartojas...
(aš, dabar - ekspromtu )
QUOTE(Jolanta_Š @ 2009 02 19, 21:48)
Nenutolti paukščių taku ---
Žvaigždės skaudžiai supjaustys tau kojas...
Kažkodėl Amžinybe tikiu,
Ir todėl Amžinybė kartojas...
(aš, dabar - ekspromtu )
Žvaigždės skaudžiai supjaustys tau kojas...
Kažkodėl Amžinybe tikiu,
Ir todėl Amžinybė kartojas...
(aš, dabar - ekspromtu )
Zavus posmelis
QUOTE(Metaxxxa @ 2009 02 20, 00:19)
Zavus posmelis
Šios raidės, žodžiai, laiškas šis
Kaip aš ilgiuos Tavęs neišsakys.
Nors laikas lėks be paliovos,
Kaip aš ilgiuos Tavęs...nieks nežinos.
Nieks nežinos...kodėl mana širdis,
Man mena Tavo veidą ir akis,
Kodėl kartoju vardą aš be paliovos,
Kodėl ilgiuos tavęs...nieks nežinos.
Pasauly skausmo per akis,
Bet iš visų skausmų didžiausias šis.
Žinau skaudės labai...ir nuolatos,
Tikriausiai niekad niekad nenustos.
Štai ir dabar suskausta vėl širdis
Ilgiuos, labai ilgiuos... kartoja lūpos vis ir vis.
Nebegaliu pakelti tos aš tylumos,
Kaip trūksta man Tavęs visi lai sužinos.
Žinok ir Tu - mana širdis,
Skaudės visad, tikriausiai niekad nesugis.
Ir aš Tavęs ilgėsiuos nuolatos,
Ilgėsiuos kaip dabar, taip visad, visados... liudnas gana bet jis skirtas man brangiam zmogui kuris liks manam sirdy vasada,musu angelui sargui
QUOTE(Danielitaa @ 2009 02 23, 14:17)
Gražu Ir labai labai dvelkia fatalizmu
M.Martinaitis "Medžiais tikėk"
Medžiais tikėk,
savim vandeny atspindėta,
tikėk.
Lėk telegramom, laidais,
šaukis paštais, laiškais
Keliui manęs pavydėk,
žaibui manęs pavydėk.
Jeigu į kapą nuleis, kas padės
vėl man išlipti iš duobės,
pievas matyt ir žvaigždes,
mėlyno laiško raides.
Plentuose pėdsakai mano sušals.
Tūkstantį kartų langai pabals
Tūkstantį pirmąjį
Ko tu tyli?
Būsiu jau tavo plaukai žili.
Būsiu jau tavo senais laiškais,
būsiu jau tavo baltgalviais vaikais.
Vaivorykštės senos miegos vandeny,
žaibo pėdsakai ges vilny.
O tu netikėki žilais plaukais,
o tu tikėki melsvais laiškais.
Medžiais tikėk,
savim, vandeny atspindėta, tikėk.
Medžiais tikėk,
savim vandeny atspindėta,
tikėk.
Lėk telegramom, laidais,
šaukis paštais, laiškais
Keliui manęs pavydėk,
žaibui manęs pavydėk.
Jeigu į kapą nuleis, kas padės
vėl man išlipti iš duobės,
pievas matyt ir žvaigždes,
mėlyno laiško raides.
Plentuose pėdsakai mano sušals.
Tūkstantį kartų langai pabals
Tūkstantį pirmąjį
Ko tu tyli?
Būsiu jau tavo plaukai žili.
Būsiu jau tavo senais laiškais,
būsiu jau tavo baltgalviais vaikais.
Vaivorykštės senos miegos vandeny,
žaibo pėdsakai ges vilny.
O tu netikėki žilais plaukais,
o tu tikėki melsvais laiškais.
Medžiais tikėk,
savim, vandeny atspindėta, tikėk.
Prašymas Nr. 1
Kai viena žvaigždė nukrinta, kitos tebeskrieja laukdamos kritimo.
Kai vienas žmogus numiršta, kiti sako:
Ačiū Dievui - ne aš.
Kai varlė kurkia liūne užvertusi galvą,
Šuo nuleidžia savąją.
Jis negali varlės nutverti.
Kai pietuose noksta apelsinai, ašigalyje
labai norėtų akmens samanos.
Ir moteris žiūri į veidrodį.
Kuria spalva nudažyti pražilusius plaukus?
Klausia ji savo raukšlių.
Gal, žvaigždės, žmonės, varlės, šunys, apelsinai, samanos,
gal jūs paaiškinsite gyvenimo prasmę?
A.Škėma
Kai viena žvaigždė nukrinta, kitos tebeskrieja laukdamos kritimo.
Kai vienas žmogus numiršta, kiti sako:
Ačiū Dievui - ne aš.
Kai varlė kurkia liūne užvertusi galvą,
Šuo nuleidžia savąją.
Jis negali varlės nutverti.
Kai pietuose noksta apelsinai, ašigalyje
labai norėtų akmens samanos.
Ir moteris žiūri į veidrodį.
Kuria spalva nudažyti pražilusius plaukus?
Klausia ji savo raukšlių.
Gal, žvaigždės, žmonės, varlės, šunys, apelsinai, samanos,
gal jūs paaiškinsite gyvenimo prasmę?
A.Škėma