QUOTE(Melisa Rudeniop @ 2008 12 03, 15:29)
Įdomu.
Įdomu.
QUOTE(Coochie Coo @ 2008 12 03, 14:35)
Dar nežinau, kol kas domiuosi, kiek maždaug žmonių norėtų ateiti, kad žinočiau, kokias patalpas užsakinėti. Bet jei įdomu, tai kai jau žinosiu, parašysiu čia
QUOTE(Melisa Rudeniop @ 2008 12 03, 15:55)
Dar nežinau, kol kas domiuosi, kiek maždaug žmonių norėtų ateiti, kad žinočiau, kokias patalpas užsakinėti. Bet jei įdomu, tai kai jau žinosiu, parašysiu čia
Man būtų įdomu
Parašykit, lauksim 
QUOTE(Coochie Coo @ 2008 12 03, 16:14)
Ok, būtinai pranešiu tuomet
Žiemos nuojauta
Trumpadienė žiema
Suka savo ratus,
Kaip akli vanagai
Aplink juodvarnių lietų.
Baltaplaukė mama
Kviečia grįžt į namus,
Kur kviečių kepalai
Suraikyti po riekę.
Išprašysiu medaus,
Iki skausmo saldaus.
Užsigersiu šaltinio vandeniu.
Aš maldausiu dangaus
Gal mane jis nupraus,
Kaip sparnuotus padangių angelus.
Paliulytė, Sonata. P. S.: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 2005
Trumpadienė žiema
Suka savo ratus,
Kaip akli vanagai
Aplink juodvarnių lietų.
Baltaplaukė mama
Kviečia grįžt į namus,
Kur kviečių kepalai
Suraikyti po riekę.
Išprašysiu medaus,
Iki skausmo saldaus.
Užsigersiu šaltinio vandeniu.
Aš maldausiu dangaus
Gal mane jis nupraus,
Kaip sparnuotus padangių angelus.
Paliulytė, Sonata. P. S.: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 2005
Prieš uogą raudoną, mūs meilės nevertą,
Suklaupia - lyg melstųsi saulei - vaikai.
Teisybė tik tol man teisybė, kol kartą
Meluodamas ją pasakai.
Ir meilė man meilė tik tol, kol pirmokai
Mes esam po karštu aistros vainiku.
Vaikystėj suaugę gyvenimo mokė,
Dabar teks išmokti savęs iš vaikų.
/V. Kukulas/
Suklaupia - lyg melstųsi saulei - vaikai.
Teisybė tik tol man teisybė, kol kartą
Meluodamas ją pasakai.
Ir meilė man meilė tik tol, kol pirmokai
Mes esam po karštu aistros vainiku.
Vaikystėj suaugę gyvenimo mokė,
Dabar teks išmokti savęs iš vaikų.
/V. Kukulas/
Krentu i bedugne...
Galvoj knibzda mintys,
Ju daug-ivairiu ir beprasmiu...
Bedugnes krastuos as matau blankia ugni,
beskestancia laiko tekmes rastuos.
krentu ir krentu vis...
Tas kvailas beprasmis zlugimas.
Virsuj skraido pauksciai,
Jie krenta, vel kyla...
Dabar noriu buti as paukstis,
dabar noriu vel, vel gyventi, myleti,
Pazinti vel viska is naujo.
ir noriu atrasti kitokia save, be melo, be pykcio, apgauliu.
Kas duos vilti man,
Vilti vel-gyventi, myleti, tiketi...
gal paukssciai???
bet mano vaizduotes skrajunai nenori i zeme ziureti...
Sita sukuriau, kai buvau labai iskaudinta. Va tada supratau, kad meninkai turi nuolat kazka isgyventi, nes kai mano gyvenime isivyravo harmonija, nieko negaliu parasyti, tiesiog nera minciu... O kai isimyledavau, ar likdavau iskaudinta, tai eiles liete liedavos
Galvoj knibzda mintys,
Ju daug-ivairiu ir beprasmiu...
Bedugnes krastuos as matau blankia ugni,
beskestancia laiko tekmes rastuos.
krentu ir krentu vis...
Tas kvailas beprasmis zlugimas.
Virsuj skraido pauksciai,
Jie krenta, vel kyla...
Dabar noriu buti as paukstis,
dabar noriu vel, vel gyventi, myleti,
Pazinti vel viska is naujo.
ir noriu atrasti kitokia save, be melo, be pykcio, apgauliu.
Kas duos vilti man,
Vilti vel-gyventi, myleti, tiketi...
gal paukssciai???
bet mano vaizduotes skrajunai nenori i zeme ziureti...
Sita sukuriau, kai buvau labai iskaudinta. Va tada supratau, kad meninkai turi nuolat kazka isgyventi, nes kai mano gyvenime isivyravo harmonija, nieko negaliu parasyti, tiesiog nera minciu... O kai isimyledavau, ar likdavau iskaudinta, tai eiles liete liedavos
Ačiū, kad Jūs esat
Papildyta:
Ačiū, kad Jūs esat , kad kuriat. Malonu skaityti.
Papildyta:
Ačiū, kad Jūs esat , kad kuriat. Malonu skaityti.
AMŽINYBĖJE
Iš ilgesio pamišusiomis akimis
Bėgioju po dangų - gal bent per klaidą
Atsiųs tavo bruožus menantį debesį.
Sugriuvusio Kauno gatvėmis
Senu akmenuotu grindiniu į prarastą laiką
Pasiganyti paleidžiu širdį
Ir vaikystės riedučiais
Šventųjų bernelių palangėmis
Skambant sekmadienio varpui Vaišvydavos soduose
Užsidengusi rankom ausis -
Kad pati nepabusčiau,
Kai nuo mano raudos skils dangus,
Neatsiuntęs tavęs.
Savo mažą ne tavo sūnų
Mėlynais ilgesio batais apavus
Nuvesiu per Laisvės alėją
Šventosios Gertrūdos bažnyčion
Sugriuvusio Kauno gatvėmis -
Kad pati nepabusčiau
(aš
praėjusią vasarą )
Iš ilgesio pamišusiomis akimis
Bėgioju po dangų - gal bent per klaidą
Atsiųs tavo bruožus menantį debesį.
Sugriuvusio Kauno gatvėmis
Senu akmenuotu grindiniu į prarastą laiką
Pasiganyti paleidžiu širdį
Ir vaikystės riedučiais
Šventųjų bernelių palangėmis
Skambant sekmadienio varpui Vaišvydavos soduose
Užsidengusi rankom ausis -
Kad pati nepabusčiau,
Kai nuo mano raudos skils dangus,
Neatsiuntęs tavęs.
Savo mažą ne tavo sūnų
Mėlynais ilgesio batais apavus
Nuvesiu per Laisvės alėją
Šventosios Gertrūdos bažnyčion
Sugriuvusio Kauno gatvėmis -
Kad pati nepabusčiau
(aš
praėjusią vasarą )
[quote=Kristina D.,2008 10 17, 12:07]
* * *
O tu nupiešk, mažute, mus kartu.
Taip, kaip sakei, prieš eidama miegelio:
gal būkim aš, mama ir tu,
tėveli.
O tu dainuoki mus kartu, dukryte,
kaip dainavai šiandien ant mano kelių:
gal žaiskim taip, kad čia gyvens mamytė,
tėveli.
Tyla abu, dukruže, migdo mus.
Mus veda į gruoblėtą ilgą kelią.
Ir aš girdžiu: tikrai taip bus,
tėveli.
Mažute, skauda. Tu dabar toli.
Ir sapnas taip toli. Ir tyli dainos.
Ir mažame tavąjam piešiny
trys žmonės tyli, viens prie kito einantys.
* * *
Ir ne sniego tiek daug. Ir ne sniego...
Gal gi meilės daugiau. Gal daugiau.
Miega meškinas - miega ir miega...
pasiilgęs mažyčio žmogaus...
Krenta lapai. Kartojasi viskas?
Angelai... Marmuriniai sparnai.
Ir ne sniegas, ne sniegas taip tviska.
tai sapnai - artimiausi draugai.
Dar pažaiskim: kava, cigaretės.
Driskiai, valkatos, kekšės, kiti...
Akmenėlis - tiks pilkas ir kietas,
pauksčiai - žmonės linksmi ir liūdni.
Užsimerk. Vėl kažką tai palieki
pasiilgęs mažyčio žmogaus.
Ir ne sniego tiek daug. Ir ne sniego.
Gal gi meilės daugiau. Gal daugiau...
[COLOR=red]Nuostabu!!!!!!!!!!!ačiū
* * *
O tu nupiešk, mažute, mus kartu.
Taip, kaip sakei, prieš eidama miegelio:
gal būkim aš, mama ir tu,
tėveli.
O tu dainuoki mus kartu, dukryte,
kaip dainavai šiandien ant mano kelių:
gal žaiskim taip, kad čia gyvens mamytė,
tėveli.
Tyla abu, dukruže, migdo mus.
Mus veda į gruoblėtą ilgą kelią.
Ir aš girdžiu: tikrai taip bus,
tėveli.
Mažute, skauda. Tu dabar toli.
Ir sapnas taip toli. Ir tyli dainos.
Ir mažame tavąjam piešiny
trys žmonės tyli, viens prie kito einantys.
* * *
Ir ne sniego tiek daug. Ir ne sniego...
Gal gi meilės daugiau. Gal daugiau.
Miega meškinas - miega ir miega...
pasiilgęs mažyčio žmogaus...
Krenta lapai. Kartojasi viskas?
Angelai... Marmuriniai sparnai.
Ir ne sniegas, ne sniegas taip tviska.
tai sapnai - artimiausi draugai.
Dar pažaiskim: kava, cigaretės.
Driskiai, valkatos, kekšės, kiti...
Akmenėlis - tiks pilkas ir kietas,
pauksčiai - žmonės linksmi ir liūdni.
Užsimerk. Vėl kažką tai palieki
pasiilgęs mažyčio žmogaus.
Ir ne sniego tiek daug. Ir ne sniego.
Gal gi meilės daugiau. Gal daugiau...
[COLOR=red]Nuostabu!!!!!!!!!!!ačiū
PO GAISRO
Pro sienas prasimuša riksmas
Kaip kraujas pro odą.
Atiduoda, parduoda, išduoda
Ne triskart, ne triskart, ne triskart
O šimtą tūkstančių kartų.
Laužavietės gyjančios žaizdos.
Vėl meilę ir ilgesį žaidžia
Ant tolimo pasakų kranto.
Be nieko, be nieko tik širdį
Tarytum sulaužytą žaislą
Slepi nuo visų. Po gaisro
Užaugti. Užmigti. Užmiršti.
Baliukonytė, Onė. Viltis: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1976.
Pro sienas prasimuša riksmas
Kaip kraujas pro odą.
Atiduoda, parduoda, išduoda
Ne triskart, ne triskart, ne triskart
O šimtą tūkstančių kartų.
Laužavietės gyjančios žaizdos.
Vėl meilę ir ilgesį žaidžia
Ant tolimo pasakų kranto.
Be nieko, be nieko tik širdį
Tarytum sulaužytą žaislą
Slepi nuo visų. Po gaisro
Užaugti. Užmigti. Užmiršti.
Baliukonytė, Onė. Viltis: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1976.
Mirė meilė.
Palaidojom ją
Po sudužusiom savo
Svajonėm...
Ir apmėtėm
Žvaigžėm,
kurias kadaise
Vienas kitam
Dovanojom...
Kažkada labai senai truputį rašiau, tik kažkaip mintinai ne viską prisimenu. Tik tiek ir atsiminiau
o dabar gal nebėra laiko
Palaidojom ją
Po sudužusiom savo
Svajonėm...
Ir apmėtėm
Žvaigžėm,
kurias kadaise
Vienas kitam
Dovanojom...
Kažkada labai senai truputį rašiau, tik kažkaip mintinai ne viską prisimenu. Tik tiek ir atsiminiau
o dabar gal nebėra laiko
