Įkraunama...
Įkraunama...

Poezija

QUOTE(upsikaz @ 2008 10 16, 22:47)
Saulius Mykolaitis


...................

myliu jo kuryba wub.gif wub.gif
Atsakyti
Didumas to, kas mumyse,
Iš meilės auga ir gerumo!
Aukšta liepsna lyg raudonumo
Įkaitinanti mus.
Dvasia ir kūnas
Mūsų amžinumo...
Ir tu, ateinanti su ja,
Esi šviesos atsiradimas,
Į mylinčias duris beldimas,
Prisiglaudimas tamsoje.
Prisikėlimas.
Nutolimas.
Tai nuo tavęs čia taip šviesu...
Nuo žodžio šitaip pasakyto.
Nuo pagalvojimo balsu:
Turbūt ne dėl savęs esu -
Turbūt esu dėl ko nors kito...

wub.gif
Papildyta:
Išeisiu aš, kai tirštas vėjas
Po jūrą išbarstys bures.
Per susivėlusias alėjas
Laimingas bėgsiu nuo savęs.
smile.gif
Papildyta:
Įkvėpk mane, aš - ryto rožė,
Prasiskleidus aušroje.
Išgerk mane, aš - pievų vynas,
Išlaikytas rasoje.
Paliesk mane, aš - degantis
Ugninis saulės branduolys.
Mylėk mane, aš - visada saldus
Ir gyvas avilys...

wub.gif
Papildyta:
Vėluojančių ir mylinčių neteisia.
Tu durų neužtrenk, nors bus vėloka.
Kaip valkata, atklydęs netikėtai,
Be jokių svečio teisių,
Ateisiu atsigert laimingo tavo juoko.
Kitaip aš negaliu,
Aš be tavęs gyvent nemoku.

4u.gif
Atsakyti
PIRMOJI NAKTIS

Kiekvienas tavo plaukas kaip žvaigždė,
Man pro pirštus tekėdamas, mirgėjo,
Ir kaip auksinė didelė katė
Per krūmus mėnuo į medžioklę ėjo.

Ką sakė nesuprantami kvapai,
Mums nemokėjo spinduliai išversti.
Užmerkusi akis, tu nusilpai,
Ir tavo angelas pradėjo verkti.


BEGALINIS LIŪDESYS

Ant melsvo fono - žvaigždės blyškios.
Naktis kaip ašara šviesi.
O žemėj žydi baltos vyšnios
Ir begalinis liūdesys.

Pavasario gėlė tyli
Žolėj geltoną veidą slepia,
Pasaulis liejasi ir kvepia
Liūdnam mėnulio spinduly.

Danguj apalpę žvaigždės guli.
Naktis betikslė ir šviesi.
O, senas, virpantis mėnuli,
O, begalinis liūdesy!

H.Radauskas
Atsakyti
ir Marcinkevicius ir Radauskas rolleyes.gif rolleyes.gif
Atsakyti
taip ir liko tylėti
ta eilinė diena.
nieks nemoko mylėti
ir nereikia, ar ne..

kam ieškoti,
jei tyčia lendi,
ten kuri niekas nerastų,
o paskui išnyksti.

tu vis genamas vėjo,
aš tik noriu žinoti -
kas mintims nutekėjus
lieka laiką skaičiuoti?

nežinai kokios sunkios
tos trumputės sekundės,
rodos, lengva jas stumdyt,
o jautiesi išsunktas.

ir diena tartum metai
net kai ką pamiršti
ir palieki ne vietoj
ir paklysti pati...

(iš pageltusių lapų stalčiuose blush2.gif )
Atsakyti
Ačiux visoms už atgaivą sielai 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo liūtuke: 30 lapkričio 2008 - 22:11
TOŠNUVOS RESPUBLIKA

čia negalima keiktis / nes čia mano tėvynė
nors **** kaip bloga / būna kartas nuo karto
bet pusketvirto milijono dievų / gatvėj tave gali išgirsti
ir įliet šventos dvasios į smegenis / tos nuo kurios
madinga pastoti / pastoti dažniausiai
poetu ar didvyriu / nes čia mano tėvynė
ir negalima sakyti čia / tošna
reikia sakyti „troškūnai“ / arba tiesiog „noriu gerti“
nes kitaip / dešinioji dievo ranka
kokioj nors myžaluotoj kavinėj / neįpils alaus
arba pils / tiesiai į snukį

Mantas Gimžauskas-Šamanas, 1996 11 21
Atsakyti
Nuovargis

Nakties tyloj pavargę žingsniai
Sutrikdo mąstymą klevų
pavargęs klevas žemėn linksta
Pavargęs klevas, kaip ir tu.

Kartėlį tu tikėjaisi pragerti,
manei paskęs jis bokale
Dalia vienatvėje apkartus
Klevus apsupo ir tave

Norėtum galvą vėl padėti
ant savo motinos peties
ir vėl ir vėl jai prižadėti
išbrist iš svaigulio nakties...

Įtikint ją, kad tau pabodo
Gyvent be jos ir be namų...
Ir ošia klevas liūdną godą,
pavargęs klevas kaip ir tu.

© 1946 Lidija Biliūnaitė, eilėraštis parašytas jai esant 16 metų...

Atsakyti
Savitvarda



Rytojų užnešė dulkės.
Laibakojis voras
nuropojo,
nutiesdamas giją
tarp būties ir laikinumo,
tarp ramybės ir beprotybės.
Ranką ištiesk,
aštria nago briauna
paliesk –
nesugrįši.
Tad dar pakentėk.



Angelų žaidimėliai



Pušų viršūnėse sutūpę angelai
žaidžia žaidimą „Pataikyk“.
Vienas kankorėžis, antras, trečias…
atsimuša į blauzdas, šlaunis, sėdmenis –
seksualu, nepretenzinga, užmaskuota.
Aš – tik svečias, šioje laukymėje,
šitam žydėjime. Be reikalo išmindau samanas,
juk laiko nebebus naujoms pasėti.
O angelai, sparnus išskėtę,
jau rengias palydėt į rojų naują vėlę,
nutrūkusią nuo tų šlaunų, kurias lytėjo rankos,
vėliau suspardė kojos ir pagaliau
kankorėžiais užmėtė patys angelėliai.





Sonata Paliulytė. EILĖRAŠČIAI (2004)
Atsakyti
Lyg pasigėręs krenta medžio lapas,
Tamsa užsidega tavo langai...
Ne randas veidą darko - paukščių takas.
Žvaigždynai - tarsi užmiršti randai.

Į širdį lyg į butą svetimą užklydai,
Išlaistei vyną, sudaužei taures...
Po to ilgai ir kantriai gydei...
Ne randus, ne---
--- tik skaudančias žvaigždes.


(aš... kažkada seniai ax.gif )
Atsakyti
Sveikos 4u.gif

Ar jum būtų įdomu ateiti į poezijos knygos pristatymą? (postmodernizmas)
Atsakyti
QUOTE(Melisa Rudeniop @ 2008 12 03, 14:29)
Sveikos  4u.gif

Ar jum būtų įdomu ateiti į poezijos knygos pristatymą? (postmodernizmas)


Sveika, kur ir kada? ax.gif
Atsakyti