Vakarais...kai ima greitai temti...
Vakarais...kai ima greitai temti...
Kai šešėliai vaikščioja kieme...
Noris galvą rankomis paremt...
Ir ilgai kalbėtis su žeme...
(Justinas Marcinkevičius)
TAS GYVENIMAS...
Palauk. Dar tik ateina liūdesys
Į mano lūpas ir į namo kampą.
Nutolstančių vežėčių girgždesys
Primins, kad jau reikėjo degti lempą.
Vežėčios nuvažiuos, nukreivuliuos
Pro bulvių lauką ir pro šieno kauges.
Palauk. Juk tu visuos visuos keliuos
Buvai ištikimiausias mano draugas.
Man visad rodės keista, kai žmogus
Dar gyvas amžinai kitus palieka.
Bus tik naktis. Tik žemė ir dangus.
Ir vienišas keleivis. Ir... Ir nieko.
Net ir laiškų nebus. Nes kas laiškai?
Balti šešėliai, stalčiuose parudę...
Sapne ateis vėl dideli miškai
Ir tai, ko niekas niekad nepražudė.
Atslinks rūkai. Ir gausūs lietūs lis.
Ir lempa vis ilgiau, ilgiau ims degti.
... Tai tas gyvenimas. Tai ta pati šalis,
Kur netekau tavęs rugpjūčio naktį.
Strielkūnas, Jonas. Vėjas rugiuos: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1971.
Palauk. Dar tik ateina liūdesys
Į mano lūpas ir į namo kampą.
Nutolstančių vežėčių girgždesys
Primins, kad jau reikėjo degti lempą.
Vežėčios nuvažiuos, nukreivuliuos
Pro bulvių lauką ir pro šieno kauges.
Palauk. Juk tu visuos visuos keliuos
Buvai ištikimiausias mano draugas.
Man visad rodės keista, kai žmogus
Dar gyvas amžinai kitus palieka.
Bus tik naktis. Tik žemė ir dangus.
Ir vienišas keleivis. Ir... Ir nieko.
Net ir laiškų nebus. Nes kas laiškai?
Balti šešėliai, stalčiuose parudę...
Sapne ateis vėl dideli miškai
Ir tai, ko niekas niekad nepražudė.
Atslinks rūkai. Ir gausūs lietūs lis.
Ir lempa vis ilgiau, ilgiau ims degti.
... Tai tas gyvenimas. Tai ta pati šalis,
Kur netekau tavęs rugpjūčio naktį.
Strielkūnas, Jonas. Vėjas rugiuos: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1971.
labai gražios eilės, tik man kilo noras įdėti šiandien ryte sukurtą eilėraštuką savo brangiąjam, gal labai nesupyksit Kiekvieną rytą saulei kylant
Laiminga pabundu šalia tavęs
Iš meilės karščio padams svylant
Karštai bučiuoju tavo lūpytes
Kiekvieną dieną, kai šalia nėra tavęs
Per visą darbo dieną aš mintyse
Skaičiuoju drąsiai minutes
Kad vakare atvykęs vėl pabučiuotum tu mane
Kiekvieną vakarą kai dviese
Susėdam mūsų namuose
Suvokiu vis labiau ir vis išdrįstu
Pasakyti kaip MYLIU KARŠTAI TAVE
QUOTE(kriro @ 2008 06 12, 16:58)
labai gražios eilės, tik man kilo noras įdėti šiandien ryte sukurtą eilėraštuką savo brangiąjam, gal labai nesupyksit kriro
priminei man kelerių metų senumo istoriją: ir aš senų senovėj sukūriau MB eilėraštuką 
tik jis buvo toks pokštas - parodija 
[kad būtų aiškios užuominos - mb yra istorikas ir tuo metu daug laiko praleisdavo archyvuose]
šiandien negaliu tylėti,
noriu Tau eilėm kalbėti:
aistrą savo išsakyti,
meilės gaisrą užgesinti.
švelnūs Tavo bučiniai
mane keri jau seniai.
net istorijos lapukai
man tik skanūs saldainiukai.
ir archyve nebaisus
toks dvasingas ir mąslus...
akinukai apdulkėję,
gal su dvasiomis kalbėjai?
kai plaukų Tu nesikirpęs,
man atrodai toks prisirpęs!
tarsi tigras išbadėjęs
toks aistringas ir pašėlęs...
kojinės Tavo po stalu
dvelkia man seksualumu.
o barzdos kai nesiskutęs,
tarsi čiukčius pasipūtęs.
noriu trumpai pasakyti:
būsiu Tavo aš katytė.
geidulių karštų subjektas,
meilės šimtmečiams objektas!
Indrė Valantinaitė
APIE TĖVUS
Kai jie susitiko pirmąsyk
Ji pasakė:
"Tu sugėrei mane
kaip palietą rašalo dėmę
savo naujo švarko alkūne"
Ji pasakė:
"Tu įsisėdai į mane
kaip į gumą,
paliktą ant kėdės"
Ji pasakė:
"Tu pažymėjai mane
kaip autobuso bilietą
iki amžių galo tik sau"
Jis tylėjo,
gavęs nuolatinį.
Tylėdavo visada.
***
Iki manęs jie miegojo
Po viena antklode
Po manęs
Mama labai išstorėjo
Tik itin plonos moterys
Mano tėvui patiko
Tad jis pasakė:
"Šiandieną švarką nunešiau valyklon"
Pasakė ir išėjo.
APIE TĖVUS
Kai jie susitiko pirmąsyk
Ji pasakė:
"Tu sugėrei mane
kaip palietą rašalo dėmę
savo naujo švarko alkūne"
Ji pasakė:
"Tu įsisėdai į mane
kaip į gumą,
paliktą ant kėdės"
Ji pasakė:
"Tu pažymėjai mane
kaip autobuso bilietą
iki amžių galo tik sau"
Jis tylėjo,
gavęs nuolatinį.
Tylėdavo visada.
***
Iki manęs jie miegojo
Po viena antklode
Po manęs
Mama labai išstorėjo
Tik itin plonos moterys
Mano tėvui patiko
Tad jis pasakė:
"Šiandieną švarką nunešiau valyklon"
Pasakė ir išėjo.
QUOTE(sultru beauty @ 2008 06 04, 03:11)
įvertinkit 
Akimirksniu užplūdus aistrai
Ramybė pažabota po ledu...
Visai taip pat kaip mažas vaikas
Iliuzijų purslais tikiu...
Savotiški peizažai plaikstos -
Kaskart vėl pagirios naktų...
O pasirodo viskas baigta:
Giliam dugne jau pėdsakai dviejų..
Arimų toliuos bėga
Lig pat pasaulio pabaigų
Ištrūkę svajos mano
Makabriško likimo sprendimu.
Apžaist kėsinčiaus
Nepralaimintįjį geismą,
Orakulą visų mūs patirčių ...
Ryžtingai pažabojus alkį
Eiliuotais posmais jam išrėkti -
Tavim
Ištikimai tyliu.
?
Akimirksniu užplūdus aistrai
Ramybė pažabota po ledu...
Visai taip pat kaip mažas vaikas
Iliuzijų purslais tikiu...
Savotiški peizažai plaikstos -
Kaskart vėl pagirios naktų...
O pasirodo viskas baigta:
Giliam dugne jau pėdsakai dviejų..
Arimų toliuos bėga
Lig pat pasaulio pabaigų
Ištrūkę svajos mano
Makabriško likimo sprendimu.
Apžaist kėsinčiaus
Nepralaimintįjį geismą,
Orakulą visų mūs patirčių ...
Ryžtingai pažabojus alkį
Eiliuotais posmais jam išrėkti -
Tavim
Ištikimai tyliu.
?
man sis labai labai
sveiki,kuriu eiles nuo vaikystes,gal kas zino kur kreiptys kad isleisti knyga 
?
?
QUOTE(vikada @ 2008 06 14, 20:49)
Kur kur, į leidyklą
Į kuo daugiau leidyklų rankraščius išsiųsi, tuo daugiau šansų, kad kuri nors atsilieps... Nors žinai, poezija - tai ne dan brown'as ar vaitkevičiūtė, skaitytojų ratas siauras šiais laikais...Sėkmės tau
QUOTE(vija @ 2008 06 14, 21:55)
Kur kur, į leidyklą Į kuo daugiau leidyklų rankraščius išsiųsi, tuo daugiau šansų, kad kuri nors atsilieps... Nors žinai, poezija - tai ne dan brown'as ar vaitkevičiūtė, skaitytojų ratas siauras šiais laikais...
Sėkmės tau
Į kuo daugiau leidyklų rankraščius išsiųsi, tuo daugiau šansų, kad kuri nors atsilieps... Nors žinai, poezija - tai ne dan brown'as ar vaitkevičiūtė, skaitytojų ratas siauras šiais laikais...Sėkmės tau
aciu
Lietučiui dulkiant
Gaivius lašus ištroškus žemė geria...
Ir švelniame lietučio šnaresy
Leisk pasakyti tau ką nors gera gera,
Kad tu suprastumei, kas man esi.
Aš daug turiu puikių draugų ir draugių,
Daug darbo įdomaus, daug reikalų,
O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu,
O visgi ne mažiau tave myliu.
Ir kai dabar, šiltam lietučiui dulkiant,
Aplinkui žemę žvilgančią matau,
Gražiausi man tie lašeliukai smulkūs,
Kurie ant garbanų sužvilgo tau.
Ir aš žinau: jei būčiau nesulaukęs
Tavęs šiandieną vietoj sutartoj -
Namo per lietų grįžčiau vienaplaukis,
Ir daug sunkiau man būtų dirbt rytoj
Algimantas Baltakis
Gaivius lašus ištroškus žemė geria...
Ir švelniame lietučio šnaresy
Leisk pasakyti tau ką nors gera gera,
Kad tu suprastumei, kas man esi.
Aš daug turiu puikių draugų ir draugių,
Daug darbo įdomaus, daug reikalų,
O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu,
O visgi ne mažiau tave myliu.
Ir kai dabar, šiltam lietučiui dulkiant,
Aplinkui žemę žvilgančią matau,
Gražiausi man tie lašeliukai smulkūs,
Kurie ant garbanų sužvilgo tau.
Ir aš žinau: jei būčiau nesulaukęs
Tavęs šiandieną vietoj sutartoj -
Namo per lietų grįžčiau vienaplaukis,
Ir daug sunkiau man būtų dirbt rytoj
Algimantas Baltakis
***
Moterie vilkšunio akimis
Nebeturi ko sergėt
Tavo giesmė vis kimesnė
Skurdesnė laukiniškesnė
Vis panašesnė į kauksmą
Prieš pilną mėnulį
Prieš tuščią gyvenimą
Po vilkų ir valkatų saule
Su daugybe palaidotųjų
Ir pati esi palaida
Nepririšta prie nieko
Net prie vilčių sąvartyne
Negiliai užkapstytos širdies
Baliukonė, Onė. Neregio sodai: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 2001.
Moterie vilkšunio akimis
Nebeturi ko sergėt
Tavo giesmė vis kimesnė
Skurdesnė laukiniškesnė
Vis panašesnė į kauksmą
Prieš pilną mėnulį
Prieš tuščią gyvenimą
Po vilkų ir valkatų saule
Su daugybe palaidotųjų
Ir pati esi palaida
Nepririšta prie nieko
Net prie vilčių sąvartyne
Negiliai užkapstytos širdies
Baliukonė, Onė. Neregio sodai: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 2001.
