Nežiūrėk, nežibėk
Nežiūrėk,
Nežibėk
Taip liūdnai
Į akis.
Ką darau
Negerai -
Pas žinau -
Nesakyk.
Tik stipriau
ir karščiau
Tu mane
Apkabink
Ir svaigiau,
Ir pilniau
Mano taurę
Pripilk.
Tik ne tu,
O kita
Tavo rankomis
Glaus,
Ir liūdna
Valanda
Iškeliaus,
Iškeliaus.
Iškeliaus
Ir negrįš
Ir minutė
Šita
Kaip ir aš.
Kaip ir tu -
Niekada,
Niekada.
Tai stipriau
ir karščiau
Tu mane
Apkabink
Ir svaigiau,
Ir pilniau
Mano taurę
Pripilk.
P. Širvys
Rudeniu kankinasi gamta,-
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi, jis čia pat, greta,
Tik sunku nuo skausmo jį atskirti.
Tik sunku atsisakyti to,
Ko galbūt iš viso neturėjai.
Pakartok, dar sykį pakartok,
Kaip mane mylėjai - nemylėjai.
Kaip arti buvai, labai arti,
Taip arti, kad net sunku tikėti.
Žmonės tampa viens kitam kiti,
Ir be dulkių pradeda pilkėti.
Mes dar galim būti dideliais
Taip kaip rytas gali eit į dieną.
Tik nėra kam pasakyt: "Atleisk",
Nes abu privalom būti vienas.
Tu mane nuprauski savimi,
Savo lūpom tu mane pagirdyk.
Ir paverski laiką ugnimi,
Dangui matant, žemei viską girdint.
(Just. Marcinkevičius)
*****
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi, jis čia pat, greta,
Tik sunku nuo skausmo jį atskirti.
Tik sunku atsisakyti to,
Ko galbūt iš viso neturėjai.
Pakartok, dar sykį pakartok,
Kaip mane mylėjai - nemylėjai.
Kaip arti buvai, labai arti,
Taip arti, kad net sunku tikėti.
Žmonės tampa viens kitam kiti,
Ir be dulkių pradeda pilkėti.
Mes dar galim būti dideliais
Taip kaip rytas gali eit į dieną.
Tik nėra kam pasakyt: "Atleisk",
Nes abu privalom būti vienas.
Tu mane nuprauski savimi,
Savo lūpom tu mane pagirdyk.
Ir paverski laiką ugnimi,
Dangui matant, žemei viską girdint.
(Just. Marcinkevičius)
*****
QUOTE(spylkutia @ 2007 10 23, 10:26)
BALTOJI POEMA (Salomėja Nėris)
Šį rytą
Pasaka sode šarmota rymo..
Šį rytą
Baltos nuotakos takeliais vaikšto--
Tyliai taip-
Nesugurgžda šilko skaros--
Tyliai taip-
Lyg padangėj baltas garas.
Ją vakar išvariau
Kaip siurbėlė Ji čiulpė mano kraują.
Ar aš verkiu?
Ar Jos verkiu?
Ar vėjai kaminuose rauda?
Kur Ji?-
Manoji meilė ugniažiedė?
Ją išvariau
Į tuščią šaltą naktį
Ir užsklendžiau duris.
Ak-vakar,vakar--
O šįryt
Sodo medžiai-baltos nuotakos..
O šįryt
Spindinčiais takais Jinai sugrįžo..
Manoji meilė ugniažiedė!
Baltais takeliais ji sugrįžo.-
Ko sugrįžai?
Ko parėjai,nelaukiamoji?
Man tavo burtų vergija skaudi skaudi--
Ji tyli.
Snaigės pėdas mūs užkloja--
Juntu Jos lengvą ranką
Ant peties.
Ir ant snieguoto mūsų tako
Pabyra briliantai mėlyni--
Jos ašaros--
Pats gražiausias man...
Šį rytą
Pasaka sode šarmota rymo..
Šį rytą
Baltos nuotakos takeliais vaikšto--
Tyliai taip-
Nesugurgžda šilko skaros--
Tyliai taip-
Lyg padangėj baltas garas.
Ją vakar išvariau
Kaip siurbėlė Ji čiulpė mano kraują.
Ar aš verkiu?
Ar Jos verkiu?
Ar vėjai kaminuose rauda?
Kur Ji?-
Manoji meilė ugniažiedė?
Ją išvariau
Į tuščią šaltą naktį
Ir užsklendžiau duris.
Ak-vakar,vakar--
O šįryt
Sodo medžiai-baltos nuotakos..
O šįryt
Spindinčiais takais Jinai sugrįžo..
Manoji meilė ugniažiedė!
Baltais takeliais ji sugrįžo.-
Ko sugrįžai?
Ko parėjai,nelaukiamoji?
Man tavo burtų vergija skaudi skaudi--
Ji tyli.
Snaigės pėdas mūs užkloja--
Juntu Jos lengvą ranką
Ant peties.
Ir ant snieguoto mūsų tako
Pabyra briliantai mėlyni--
Jos ašaros--
Pats gražiausias man...ir man šios eilės pačios mylimiausios
Kai mokykloje reikėjo deklamuoti pasirinktą S.Nėries eilėraštį, išsirinkau būtent jį 
Grįšiu
Nemune ledai išplauks.
Obelys pabals.
Parymok, manęs palauk
Prie baltos obels.
Parugėm gelsvom basa
Vasara prabėgs.
Mėnesienoje rasa
Ašara žibės.
Bus ruduo. Atjos šiaurys,
Obelys pagels.
Lauk manęs pavakary
Vėtroj prie obels.
Šaltis išrašys languos
Tulpes, ramunes.
Negyvuos žiemos speiguos
Tujen lauk manęs.
Jei dar myli, jei brangus,
Jei manim tiki, -
Šaltas apkasas man bus
Tėviškė jauki.
Ir tu būsi taip arti,
Jausiu prie šalies.
Ir aplenks mane mirtis,
Ir kulka nelies.
Tu žiedelio nenumauk.
Nenukirpk kasų.
Ilgai laukus, dar palauk,
Grįšiu iš tiesų.
Vėliavas nuleistas neš:
Žuvusį minės.
Netikėki Grįšiu aš,
Grįšiu. Lauk manęs.
Akmenys paplentėm kauks,
Sužaliuos lazda.
Lauk manęs, kai nebelauks
Niekas niekada.
1942 Salomėja Nėris
Nemune ledai išplauks.
Obelys pabals.
Parymok, manęs palauk
Prie baltos obels.
Parugėm gelsvom basa
Vasara prabėgs.
Mėnesienoje rasa
Ašara žibės.
Bus ruduo. Atjos šiaurys,
Obelys pagels.
Lauk manęs pavakary
Vėtroj prie obels.
Šaltis išrašys languos
Tulpes, ramunes.
Negyvuos žiemos speiguos
Tujen lauk manęs.
Jei dar myli, jei brangus,
Jei manim tiki, -
Šaltas apkasas man bus
Tėviškė jauki.
Ir tu būsi taip arti,
Jausiu prie šalies.
Ir aplenks mane mirtis,
Ir kulka nelies.
Tu žiedelio nenumauk.
Nenukirpk kasų.
Ilgai laukus, dar palauk,
Grįšiu iš tiesų.
Vėliavas nuleistas neš:
Žuvusį minės.
Netikėki Grįšiu aš,
Grįšiu. Lauk manęs.
Akmenys paplentėm kauks,
Sužaliuos lazda.
Lauk manęs, kai nebelauks
Niekas niekada.
1942 Salomėja Nėris
Paukščių baladė
Susidėjo viskas taip keistai.
Kur pradingo meilė vakarykštė?
Skrido paukščiai du -
Aukštai, aukštai -
Ir skardžiais balsais iš džiaugsmo krykštė.
Bet audra užgriuvo nelauktai.
Paukščiai atmušė sparnus į uolą.
Susidėjo viskas taip keistai.
Žemėn jie lyg akmenys nupuolė.
Susidėjo viskas taip keistai.
Nebeliko tų svaigiųjų aukščių.
Ir pradėjo neapkęst už tai
Vienas kito šie išdidūs paukščiai.
1964
Algimantas Baltakis
Susidėjo viskas taip keistai.
Kur pradingo meilė vakarykštė?
Skrido paukščiai du -
Aukštai, aukštai -
Ir skardžiais balsais iš džiaugsmo krykštė.
Bet audra užgriuvo nelauktai.
Paukščiai atmušė sparnus į uolą.
Susidėjo viskas taip keistai.
Žemėn jie lyg akmenys nupuolė.
Susidėjo viskas taip keistai.
Nebeliko tų svaigiųjų aukščių.
Ir pradėjo neapkęst už tai
Vienas kito šie išdidūs paukščiai.
1964
Algimantas Baltakis
ATODŪSIS: ŽMOGUS IR ŽOLĖ
Kokia gležna žmogaus gyvybė!
Gležnesnė nei žolė, kurią
Iš ryto mano kojos trypė,
O ji atgijo vakare.
Dabar naktis. Lape rikiuoju
Žalius eilėraščio žodžius,
Kurie pražus po Krono kojom
Greičiau nei rašalas išdžius.
2001 m. vasaris 2002 m. rugsėjis
Baltakis, Algimantas. Žvirblių žiemavietė: Eilėraščiai. Vilnius: LRS leidykla, 2005.
Kokia gležna žmogaus gyvybė!
Gležnesnė nei žolė, kurią
Iš ryto mano kojos trypė,
O ji atgijo vakare.
Dabar naktis. Lape rikiuoju
Žalius eilėraščio žodžius,
Kurie pražus po Krono kojom
Greičiau nei rašalas išdžius.
2001 m. vasaris 2002 m. rugsėjis
Baltakis, Algimantas. Žvirblių žiemavietė: Eilėraščiai. Vilnius: LRS leidykla, 2005.
savaitgaliui
savaitgalis bėgo už lango.
kairė - dešinė.
mano - tavo.
kvepavau oru, kurį iškvėpdavai.
kalbėjomes apie negyvenamų salų demografines problemas.
mirusios eglės dainavo už židinio grotelių.
kojas šildė gatvės žibintas.
Bis! Bis! Bravo, maestro! Bis!
pratrūkau.
du arbatos puodeliai maloniai kuteno naktinį stalelį.
nebuvo kur eiti.
net nepastebėjau, kada spejai suvalgyt visą pakelį džiovintų snaigių.
rytoj pietums vėl bus makaronai.
nesvarbu.
savaitgalis.
mano kairė - tavo dešinė.
bandėm pasidalint mėnulį.
laikas - naivuolis - tikėjosi mus aplenkt.
negimusių žodžių eilėraštį
perdaviau tau
iš lupų į lupas.
ir išėjau.
savaitgalio pėdsakais.
Bondar Evelina
savaitgalis bėgo už lango.
kairė - dešinė.
mano - tavo.
kvepavau oru, kurį iškvėpdavai.
kalbėjomes apie negyvenamų salų demografines problemas.
mirusios eglės dainavo už židinio grotelių.
kojas šildė gatvės žibintas.
Bis! Bis! Bravo, maestro! Bis!
pratrūkau.
du arbatos puodeliai maloniai kuteno naktinį stalelį.
nebuvo kur eiti.
net nepastebėjau, kada spejai suvalgyt visą pakelį džiovintų snaigių.
rytoj pietums vėl bus makaronai.
nesvarbu.
savaitgalis.
mano kairė - tavo dešinė.
bandėm pasidalint mėnulį.
laikas - naivuolis - tikėjosi mus aplenkt.
negimusių žodžių eilėraštį
perdaviau tau
iš lupų į lupas.
ir išėjau.
savaitgalio pėdsakais.
Bondar Evelina
JEI GALĖČIAU
Jei galėčiau sutikti tave,ar žinai,
Aš pamirščiau, kas yra liūdesys?
Jei galėčiau su tavim pasilikt amžinai,
Aš pamirščiau, kad yra ilgesys.
Jei galėčiau pakilt su tavim į žvaigždes,
Aš pamirščiau,kokioj mes erdvėj.
Jei galėčiau paliesti tavąsias rankas,
Aš paskęsčiau aukščiausioj žolėj.
Jei galėčiau sustot, nemylėti tavęs,
Man gyvenimas taptų klaida.
Jei galėčiau uždrausti auginti gėles,
Atsivertų didžiausia žaizda.
Jei galėčiau pamiršti tave neilgam,
Aš nutraukčiau visas grandines.
Jei staiga priartėtų mirties valanda,
Kliedesy aš tešaukčiau tavęs.
QUOTE(dangausvaivorykste @ 2008 05 18, 13:58)
JEI GALĖČIAU
Jei galėčiau sutikti tave,ar žinai,
Aš pamirščiau, kas yra liūdesys?
Jei galėčiau su tavim pasilikt amžinai,
Aš pamirščiau, kad yra ilgesys.
Jei galėčiau pakilt su tavim į žvaigždes,
Aš pamirščiau,kokioj mes erdvėj.
Jei galėčiau paliesti tavąsias rankas,
Aš paskęsčiau aukščiausioj žolėj.
Jei galėčiau sustot, nemylėti tavęs,
Man gyvenimas taptų klaida.
Jei galėčiau uždrausti auginti gėles,
Atsivertų didžiausia žaizda. Super
Jei galėčiau pamiršti tave neilgam,
Aš nutraukčiau visas grandines.
Jei staiga priartėtų mirties valanda,
Kliedesy aš tešaukčiau tavęs.
Jei galėčiau sutikti tave,ar žinai,
Aš pamirščiau, kas yra liūdesys?
Jei galėčiau su tavim pasilikt amžinai,
Aš pamirščiau, kad yra ilgesys.
Jei galėčiau pakilt su tavim į žvaigždes,
Aš pamirščiau,kokioj mes erdvėj.
Jei galėčiau paliesti tavąsias rankas,
Aš paskęsčiau aukščiausioj žolėj.
Jei galėčiau sustot, nemylėti tavęs,
Man gyvenimas taptų klaida.
Jei galėčiau uždrausti auginti gėles,
Atsivertų didžiausia žaizda. Super
Jei galėčiau pamiršti tave neilgam,
Aš nutraukčiau visas grandines.
Jei staiga priartėtų mirties valanda,
Kliedesy aš tešaukčiau tavęs.
