Bedėliodamas
koją už kojos
ėjo kartą keliu
šimtakojis
ir visai neblogai
jam čia klojos
kol pradėjo galvot
šimtakojis
kaip jis
deda tą koją už kojos
ir pamiršo kaip eit
šimtakojis...
man šitas labai pakelia nuotaiką, tik nepamenu, kas parašė (reiks perverst studentiškus užrašus)
Bedėliodamas
koją už kojos
ėjo kartą keliu
šimtakojis
ir visai neblogai
jam čia klojos
kol pradėjo galvot
šimtakojis
kaip jis
deda tą koją už kojos
ir pamiršo kaip eit
šimtakojis...
Bedėliodamas
koją už kojos
ėjo kartą keliu
šimtakojis
ir visai neblogai
jam čia klojos
kol pradėjo galvot
šimtakojis
kaip jis
deda tą koją už kojos
ir pamiršo kaip eit
šimtakojis...
Lauryna Luničevaitė
"Tylos metai"
Pavasariais tyliai srovena
Gyvenimas man tarp pirštų.
Aplinkui viskas gyvena,
o aš - tylutėliai mirštu.
Nubudus randu pasaulį
Dar truputėlį šiltesnį.
Ir pastebiu, kad numiręs
Tampi į save panašesnis.
O vasarą tyliai juokias
Gyvenimas man tarp pirštų.
Visi šį sezoną tuokias,
o aš - tylutėliai mirštu.
Nubudus randu pasaulį
Truputį labiau nebylų.
Po pilvą skraido drugeliai,
Ir aš suprantu, kad myliu.
Ir rudenį tyliai šoka
Gyvenimas man tarp pirštų.
Nuo judesio darosi bloga
Ir aš tylutėliai mirštu.
Nubudus randu pasaulį
Įgavusį keisto baltumo.
Kažkas mane švelniai kutena,
Ir aš atrandu artumą.
Viduržiemį tyliai miega
Gyvenimas man tarp pirštų.
Krentu širdimi į sniegą
Ir tyliai tyliai numirštu.
Ir sniegas aplinkui tirpsta,
Ir ima tyliai sroventi
Pavasaris man tarp pirštų,
Man šitaip noris gyventi
Ir aš - kažkodėl - nemirštu.
"Tylos metai"
Pavasariais tyliai srovena
Gyvenimas man tarp pirštų.
Aplinkui viskas gyvena,
o aš - tylutėliai mirštu.
Nubudus randu pasaulį
Dar truputėlį šiltesnį.
Ir pastebiu, kad numiręs
Tampi į save panašesnis.
O vasarą tyliai juokias
Gyvenimas man tarp pirštų.
Visi šį sezoną tuokias,
o aš - tylutėliai mirštu.
Nubudus randu pasaulį
Truputį labiau nebylų.
Po pilvą skraido drugeliai,
Ir aš suprantu, kad myliu.
Ir rudenį tyliai šoka
Gyvenimas man tarp pirštų.
Nuo judesio darosi bloga
Ir aš tylutėliai mirštu.
Nubudus randu pasaulį
Įgavusį keisto baltumo.
Kažkas mane švelniai kutena,
Ir aš atrandu artumą.
Viduržiemį tyliai miega
Gyvenimas man tarp pirštų.
Krentu širdimi į sniegą
Ir tyliai tyliai numirštu.
Ir sniegas aplinkui tirpsta,
Ir ima tyliai sroventi
Pavasaris man tarp pirštų,
Man šitaip noris gyventi
Ir aš - kažkodėl - nemirštu.
O man iš mokyklos laikų vis šitas eilėraštukas prisimena 
Pabundi kiekvieną rytą...
Kas gi gero padaryta?
Nieko gero - ir gerai
Ir vėl nieko nedarai...
Pabundi kiekvieną rytą...
Kas gi gero padaryta?
Nieko gero - ir gerai
Ir vėl nieko nedarai...
o man arciausiai sirdies Jono Takareviciaus-Lietas kuryba...
J.Takarevicius
As gyvenu
Nupiesiu pavasari,saule ir zole.
Nupiesiu geles ir tave tarp geliu.
Nupiesiu tau plaukus kedenanti veja,
Pasenusi kaima,lojima sunu.
Nupiesiu ant zirgo jojanti zmogu,
veliau suprasiu,kad as tai esu..
Nupiesiu i jura uzklydusi laiva...
ir duobe,kur karsta uzkasiu kanciu.
Nupiesiu melodija,amzina tyla.
Ir varnus taip juodus-seselius minciu.
Nupiesiu apgaule,taip pat-visa tiesa,
Po to uzrasysiu-as gyvenu.
J.Takarevicius
----------------
Taves nera.Stiklinej tulpe skleidzias-
Tau dovanota.
Tyla praryja tariamus zodzius.
Ir zvake vel geltona ugnimi nekarunuota...
Romantiskai taip viskasbanalu.
Taves nebuvo.
Fantazijos tu mano sukurta,
Sapnu viesnia garbinga.
Voratinklio tik drobej
Serksno nupiesta.
Lyg vaikas issiblaskius
Amzinai su sypsena svajinga.
Taves nebuvo-
Tyliai nuodijau save.
Klevu auksiniuos lapuos
Nakti vejas spardes,
Ryte stovejo jie raudoni,
Tarsi kruvini.
Ir maisesi prasme man zodziu:
Meile,avangardas,
Sventi paveikslai,Vilniaus elgetos
Suklupe murzini.
Taves nebuvo-
****** teradau ant smelio,
Isbuciavau,susildziau lupom
Kruvinam sniege.
Taves nera-klykiau is skausmo
Ir dauziau i siena,
Nes tu buvai,
Tiktai ne su manim-
Salia.
J.Takarevicius
As niekad nenumirsiu
As kaip erdve,kuri tesiasi be galo.
as kaip naktis,begaline ,juoda.
As kaiptas kryzius stoviu prie kelio.
Ir nezinau kur mano pabaiga.
as niekada nemirsiu siela.
Ja nuzudyti niekas nepajegs.
Tai tiktai kuna uzdengia zemem,
O mano siela i laisve isleks.
As taip skubu ir velei sustoju.
Ir velei klausiu,ar verta skubet.
As vel krentu ir is skausmo kvatoju,
Ir nezinau ar verta kentet.
J.Takarevicius
As gyvenu
Nupiesiu pavasari,saule ir zole.
Nupiesiu geles ir tave tarp geliu.
Nupiesiu tau plaukus kedenanti veja,
Pasenusi kaima,lojima sunu.
Nupiesiu ant zirgo jojanti zmogu,
veliau suprasiu,kad as tai esu..
Nupiesiu i jura uzklydusi laiva...
ir duobe,kur karsta uzkasiu kanciu.
Nupiesiu melodija,amzina tyla.
Ir varnus taip juodus-seselius minciu.
Nupiesiu apgaule,taip pat-visa tiesa,
Po to uzrasysiu-as gyvenu.
J.Takarevicius
----------------
Taves nera.Stiklinej tulpe skleidzias-
Tau dovanota.
Tyla praryja tariamus zodzius.
Ir zvake vel geltona ugnimi nekarunuota...
Romantiskai taip viskasbanalu.
Taves nebuvo.
Fantazijos tu mano sukurta,
Sapnu viesnia garbinga.
Voratinklio tik drobej
Serksno nupiesta.
Lyg vaikas issiblaskius
Amzinai su sypsena svajinga.
Taves nebuvo-
Tyliai nuodijau save.
Klevu auksiniuos lapuos
Nakti vejas spardes,
Ryte stovejo jie raudoni,
Tarsi kruvini.
Ir maisesi prasme man zodziu:
Meile,avangardas,
Sventi paveikslai,Vilniaus elgetos
Suklupe murzini.
Taves nebuvo-
****** teradau ant smelio,
Isbuciavau,susildziau lupom
Kruvinam sniege.
Taves nera-klykiau is skausmo
Ir dauziau i siena,
Nes tu buvai,
Tiktai ne su manim-
Salia.
J.Takarevicius
As niekad nenumirsiu
As kaip erdve,kuri tesiasi be galo.
as kaip naktis,begaline ,juoda.
As kaiptas kryzius stoviu prie kelio.
Ir nezinau kur mano pabaiga.
as niekada nemirsiu siela.
Ja nuzudyti niekas nepajegs.
Tai tiktai kuna uzdengia zemem,
O mano siela i laisve isleks.
As taip skubu ir velei sustoju.
Ir velei klausiu,ar verta skubet.
As vel krentu ir is skausmo kvatoju,
Ir nezinau ar verta kentet.
Pasakykit merginos savo nuomone apie situos:
Pabudusi iš nesapnuoto sapno
Aš šauksiu, tarsi girioje paklydus,
Aplink mane svyruoja juodos pušys
O vėjas blaškos lygiai balsas tyruos.
Užtemęs mėnuo pasislėps tankynėj
Lyg aš malonės jojo būčiau neverta.
Paklaikęs aidas atsimuš iš tolo
Varpų gaudimas : Tu kalta, kalta, kalta...
Pakilsiu, eisiu ten, kur nėr takelio
Žaibai bejausmiai persekios mane.
Ir klupsiu, kilsiu, bėgsiu nuo to gausmo
Tačiau visur girdėsiu : Tu kalta.
********
Tu manai, kad jau nurimo aistros,
Meilė, deginusi širdį ugnimi?
Surandėjo kruvinos palikę žaizdos
Atmintin įstrigę žodžiai netikri.
Ne vieni nuslinko tolin metai
Tu kitoks ir aš jau nebe ta,
Piktžolėm užžėlė eitas takas,
Išsisklaidė juokas laukuose.
Po velėna priesaikos ir viltys
Tau po kojom šukės mylinčios širdies,
Sunkų karsto antvožą pakėlęs
Tu išvysi tamsų veidą netekties.
Pavargau ilgėtis ir mylėti
Širdį slegia netekties našta.
Šaltu liūdesiu pavirtus ašara suspindi
Bet ne tavo, mano akyse.
**********
Tu šviesiaplaukis angelėlis
Akelės ryto žibanti rasa,
Tarytum Dievo skirtas gėris
Tarytum mano laimė nerasta.
Mažytis, bejėgis, toks tyras
Tavęs nepamilt negali.
Pasaulis tau didelis žaislas,
Visi tau vienodai geri.
Mažiausias niekutis tau džiaugsmas.
Vaikuti, iš laimės krykšti.
Tau žemė pilna spindulėlių,
Tu pats spindulėlis esi.
Tu mano paguoda ir džiaugsmas,
Esi man be galo brangus.
Nekaltas, toks vaikiškas juokas
Toks mažas ir mielas žmogus.
Pabudusi iš nesapnuoto sapno
Aš šauksiu, tarsi girioje paklydus,
Aplink mane svyruoja juodos pušys
O vėjas blaškos lygiai balsas tyruos.
Užtemęs mėnuo pasislėps tankynėj
Lyg aš malonės jojo būčiau neverta.
Paklaikęs aidas atsimuš iš tolo
Varpų gaudimas : Tu kalta, kalta, kalta...
Pakilsiu, eisiu ten, kur nėr takelio
Žaibai bejausmiai persekios mane.
Ir klupsiu, kilsiu, bėgsiu nuo to gausmo
Tačiau visur girdėsiu : Tu kalta.
********
Tu manai, kad jau nurimo aistros,
Meilė, deginusi širdį ugnimi?
Surandėjo kruvinos palikę žaizdos
Atmintin įstrigę žodžiai netikri.
Ne vieni nuslinko tolin metai
Tu kitoks ir aš jau nebe ta,
Piktžolėm užžėlė eitas takas,
Išsisklaidė juokas laukuose.
Po velėna priesaikos ir viltys
Tau po kojom šukės mylinčios širdies,
Sunkų karsto antvožą pakėlęs
Tu išvysi tamsų veidą netekties.
Pavargau ilgėtis ir mylėti
Širdį slegia netekties našta.
Šaltu liūdesiu pavirtus ašara suspindi
Bet ne tavo, mano akyse.
**********
Tu šviesiaplaukis angelėlis
Akelės ryto žibanti rasa,
Tarytum Dievo skirtas gėris
Tarytum mano laimė nerasta.
Mažytis, bejėgis, toks tyras
Tavęs nepamilt negali.
Pasaulis tau didelis žaislas,
Visi tau vienodai geri.
Mažiausias niekutis tau džiaugsmas.
Vaikuti, iš laimės krykšti.
Tau žemė pilna spindulėlių,
Tu pats spindulėlis esi.
Tu mano paguoda ir džiaugsmas,
Esi man be galo brangus.
Nekaltas, toks vaikiškas juokas
Toks mažas ir mielas žmogus.
QUOTE(laimakp @ 2007 10 03, 14:30)
Pasakykit merginos savo nuomone apie situos:
Pabudusi iš nesapnuoto sapno
Aš šauksiu, tarsi girioje paklydus,
Aplink mane svyruoja juodos pušys
O vėjas blaškos lygiai balsas tyruos.
Užtemęs mėnuo pasislėps tankynėj
Lyg aš malonės jojo būčiau neverta.
Paklaikęs aidas atsimuš iš tolo
Varpų gaudimas : Tu kalta, kalta, kalta...
Pakilsiu, eisiu ten, kur nėr takelio
Žaibai bejausmiai persekios mane.
Ir klupsiu, kilsiu, bėgsiu nuo to gausmo
Tačiau visur girdėsiu : Tu kalta.
********
Tu manai, kad jau nurimo aistros,
Meilė, deginusi širdį ugnimi?
Surandėjo kruvinos palikę žaizdos
Atmintin įstrigę žodžiai netikri.
Ne vieni nuslinko tolin metai
Tu kitoks ir aš jau nebe ta,
Piktžolėm užžėlė eitas takas,
Išsisklaidė juokas laukuose.
Po velėna priesaikos ir viltys
Tau po kojom šukės mylinčios širdies,
Sunkų karsto antvožą pakėlęs
Tu išvysi tamsų veidą netekties.
Pavargau ilgėtis ir mylėti
Širdį slegia netekties našta.
Šaltu liūdesiu pavirtus ašara suspindi
Bet ne tavo, mano akyse.
**********
Tu šviesiaplaukis angelėlis
Akelės ryto žibanti rasa,
Tarytum Dievo skirtas gėris
Tarytum mano laimė nerasta.
Mažytis, bejėgis, toks tyras
Tavęs nepamilt negali.
Pasaulis tau didelis žaislas,
Visi tau vienodai geri.
Mažiausias niekutis tau džiaugsmas.
Vaikuti, iš laimės krykšti.
Tau žemė pilna spindulėlių,
Tu pats spindulėlis esi.
Tu mano paguoda ir džiaugsmas,
Esi man be galo brangus.
Nekaltas, toks vaikiškas juokas
Toks mažas ir mielas žmogus.
Pabudusi iš nesapnuoto sapno
Aš šauksiu, tarsi girioje paklydus,
Aplink mane svyruoja juodos pušys
O vėjas blaškos lygiai balsas tyruos.
Užtemęs mėnuo pasislėps tankynėj
Lyg aš malonės jojo būčiau neverta.
Paklaikęs aidas atsimuš iš tolo
Varpų gaudimas : Tu kalta, kalta, kalta...
Pakilsiu, eisiu ten, kur nėr takelio
Žaibai bejausmiai persekios mane.
Ir klupsiu, kilsiu, bėgsiu nuo to gausmo
Tačiau visur girdėsiu : Tu kalta.
********
Tu manai, kad jau nurimo aistros,
Meilė, deginusi širdį ugnimi?
Surandėjo kruvinos palikę žaizdos
Atmintin įstrigę žodžiai netikri.
Ne vieni nuslinko tolin metai
Tu kitoks ir aš jau nebe ta,
Piktžolėm užžėlė eitas takas,
Išsisklaidė juokas laukuose.
Po velėna priesaikos ir viltys
Tau po kojom šukės mylinčios širdies,
Sunkų karsto antvožą pakėlęs
Tu išvysi tamsų veidą netekties.
Pavargau ilgėtis ir mylėti
Širdį slegia netekties našta.
Šaltu liūdesiu pavirtus ašara suspindi
Bet ne tavo, mano akyse.
**********
Tu šviesiaplaukis angelėlis
Akelės ryto žibanti rasa,
Tarytum Dievo skirtas gėris
Tarytum mano laimė nerasta.
Mažytis, bejėgis, toks tyras
Tavęs nepamilt negali.
Pasaulis tau didelis žaislas,
Visi tau vienodai geri.
Mažiausias niekutis tau džiaugsmas.
Vaikuti, iš laimės krykšti.
Tau žemė pilna spindulėlių,
Tu pats spindulėlis esi.
Tu mano paguoda ir džiaugsmas,
Esi man be galo brangus.
Nekaltas, toks vaikiškas juokas
Toks mažas ir mielas žmogus.
Gražu
Ypač trečias 
Ir man patiko
Pirmasis toks tiprus, išgyventas, tik nesupratau "O vėjas blaškos lygiai balsas tyruos.
kas tas "lygiai"?
Antras liūdnas, graudus toks
trečias toks žaismingas, melodingas, lengvai skaitosi
Pirmasis toks tiprus, išgyventas, tik nesupratau "O vėjas blaškos lygiai balsas tyruos.
kas tas "lygiai"?Antras liūdnas, graudus toks
trečias toks žaismingas, melodingas, lengvai skaitosi
QUOTE(Pingvinukas @ 2007 10 03, 14:54)
Ikeliau
Vincas Giedra
Nepasakytas jubiliejinis sveikinimas
Brangus bičiuli,
Visą amželį
mudu gyvenom
šalia vienas kito.
Visą
malonų amželį...
Tai pasitąsėm,
tai pasiraustėm gaurus
nuo pat gražios jaunystės!
Menu kaip šiandien -
gavom po lovį.
Abu jie buvo pilni,
bet vienas -
lyg ir pilnesnis.
Gavom po šaukštą.
Abu jie
didžiuliai buvo,
bet vienas -
lyg ir didesnis.
Paskui po kėdę
mudu užsėdom.
Abi jos minkštos buvo,
bet viena -
lyg ir minkštesnė.
Tai pasidrabstėm purvais,
tai pasikaišiojom kojas,
senas bičiuli mano!
O laikas ėjo
mudviem draugaujant,
laikas
vis ėjo ir ėjo.
Nusinešė jis sveikatą,
rankų ir kojų jėgą,
dantų -
taip pat nepaliko...
Dėkimės protezus,
senas bičiuli mano,-
gal dar pasikramtysim!
Juk veikiai mudu
gausim
po grabą.
Grabai, aš manau,
bus erdvūs abu,
bet vienas -
gal ir erdvesnis!
Nepasakytas jubiliejinis sveikinimas
Brangus bičiuli,
Visą amželį
mudu gyvenom
šalia vienas kito.
Visą
malonų amželį...
Tai pasitąsėm,
tai pasiraustėm gaurus
nuo pat gražios jaunystės!
Menu kaip šiandien -
gavom po lovį.
Abu jie buvo pilni,
bet vienas -
lyg ir pilnesnis.
Gavom po šaukštą.
Abu jie
didžiuliai buvo,
bet vienas -
lyg ir didesnis.
Paskui po kėdę
mudu užsėdom.
Abi jos minkštos buvo,
bet viena -
lyg ir minkštesnė.
Tai pasidrabstėm purvais,
tai pasikaišiojom kojas,
senas bičiuli mano!
O laikas ėjo
mudviem draugaujant,
laikas
vis ėjo ir ėjo.
Nusinešė jis sveikatą,
rankų ir kojų jėgą,
dantų -
taip pat nepaliko...
Dėkimės protezus,
senas bičiuli mano,-
gal dar pasikramtysim!
Juk veikiai mudu
gausim
po grabą.
Grabai, aš manau,
bus erdvūs abu,
bet vienas -
gal ir erdvesnis!
BALTOJI POEMA (Salomėja Nėris)
Šį rytą
Pasaka sode šarmota rymo..
Šį rytą
Baltos nuotakos takeliais vaikšto--
Tyliai taip-
Nesugurgžda šilko skaros--
Tyliai taip-
Lyg padangėj baltas garas.
Ją vakar išvariau
Kaip siurbėlė Ji čiulpė mano kraują.
Ar aš verkiu?
Ar Jos verkiu?
Ar vėjai kaminuose rauda?
Kur Ji?-
Manoji meilė ugniažiedė?
Ją išvariau
Į tuščią šaltą naktį
Ir užsklendžiau duris.
Ak-vakar,vakar--
O šįryt
Sodo medžiai-baltos nuotakos..
O šįryt
Spindinčiais takais Jinai sugrįžo..
Manoji meilė ugniažiedė!
Baltais takeliais ji sugrįžo.-
Ko sugrįžai?
Ko parėjai,nelaukiamoji?
Man tavo burtų vergija skaudi skaudi--
Ji tyli.
Snaigės pėdas mūs užkloja--
Juntu Jos lengvą ranką
Ant peties.
Ir ant snieguoto mūsų tako
Pabyra briliantai mėlyni--
Jos ašaros--
Pats gražiausias man...
Šį rytą
Pasaka sode šarmota rymo..
Šį rytą
Baltos nuotakos takeliais vaikšto--
Tyliai taip-
Nesugurgžda šilko skaros--
Tyliai taip-
Lyg padangėj baltas garas.
Ją vakar išvariau
Kaip siurbėlė Ji čiulpė mano kraują.
Ar aš verkiu?
Ar Jos verkiu?
Ar vėjai kaminuose rauda?
Kur Ji?-
Manoji meilė ugniažiedė?
Ją išvariau
Į tuščią šaltą naktį
Ir užsklendžiau duris.
Ak-vakar,vakar--
O šįryt
Sodo medžiai-baltos nuotakos..
O šįryt
Spindinčiais takais Jinai sugrįžo..
Manoji meilė ugniažiedė!
Baltais takeliais ji sugrįžo.-
Ko sugrįžai?
Ko parėjai,nelaukiamoji?
Man tavo burtų vergija skaudi skaudi--
Ji tyli.
Snaigės pėdas mūs užkloja--
Juntu Jos lengvą ranką
Ant peties.
Ir ant snieguoto mūsų tako
Pabyra briliantai mėlyni--
Jos ašaros--
Pats gražiausias man...
