Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono, Pro užrakintas geležies duris, Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną, Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,
Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia, Pro gnomų požemiuose suneštus turtus - Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė, Ir mirga margas spindulių lietus.
Septynias mylias žengia vaiko koja. Našlaitės neliečia vilkai pikti. O Eglės broliai dalgiais sukapoja Jos vyrą žaltį jūros pakrašty.
Voras su trupiniu į dangų kelias. Kalba akmuo ir medis nebylys. Ir ieško laimės, ant aklos kumelės Per visą žemę jodamas, kvailys.
Pasaulis juokiasi paspendęs savo tinklą Ant žemės vieškelių, takelių ir takų. Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala, Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.
Kaip pavasario audra iš pumpurų lapus, Tavo žvilgsnių degančių lietus iš manos sielos Išskleidė pirmosios meilės žiedlapius gležnus.
Pirmą kartą savo laimės tyliai nepakėlus, Skridau sukdamos pavasario taku, Buvo taip džiaugsminga, lengva ir laku.
Meilė manyje, pabudinus šokėją, Judesių žiedais švelniais pražydus, skleidės Ir kasdien naujais pavidalais aiškėjo, Tartum mylimas, bet neįspėtas veidas.
Vien tik tu ne mano meilės, - dievo ir Nirvanos Troškai vienumoj ties žodžio ir minties šaltiniais, - Bet nuo meilės neišbėgsi, mylimasis mano! Štai, aš pagavau tave, nors priešinais ir gyneis.
Vytautas Mačernis 1944.III.2 Iš ciklo Šokėja ir asketas
Kai lendu į upę šaltą Ar lakstau kieme be palto, Kai skaitau per naktį knygą, Ar, parodęs vartams špygą,
Įlendu į sodą dėdės, Tučtuojau įspėja tėtis: ,,Ką, vaikeli, tu darai?! Ar iš proto išėjai?!
Dabar geriausias metas naujai pradžiai. Pradėk karjerą čia - CVOnline.lt Taip tos kalbos nukankino, Kad keista mintis man gimė Sykį reik išeit iš proto, Pažiūrėt, kaip ten atrodo!
Neblogai tenai, matyt, Viską galima daryt!. Tik baisoka kelio gal Neberasiu grįžt atgal
Tą dieną galima pakeisti - atmintimi, kaip šaknimis, sakau, akmens pridengtos rievės, - Palieski jas delnais ir kalba Ta vienumoje rymanti klaida, sutikusi žvilgsniu lydės Prašau, pabūki šiandien dar su manimi.
Naktis, tamsa alsuojanti, - žodžius nežadinki, jie medžiais lyg blakstienomis prie pylimų šlamės, ir laikinumo apleisti atabraduos draustinių, - Ieškos prasmės? Ji kaip šviesa vitražuose Skubi? Prašau, pabūki šiandien dar su manimi.
Ak, dominante abejonių, atsakymai Olimpo metraščiuos netilptų. Neklausk, - kodėl? Pro šal? Toli? Ir minto tako slėnyje nėra, o gaila, atminties laukymė nebyli Prašau, pabūki šiandien dar su manimi.
