Lėtas šokis
Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: Kaip gyveni?,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui:
Padarysime tai rytoj?
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti: Sveikas!
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo dieną,
Tai kaip neišpakuota dovana...
Išmesta.
Gyvenimas ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina.
Iš ČIA
Ar kada nors stebėjote vaikus,
Skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus
Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate visą savo dieną
Nesustodami?
Ar paklausiate: Kaip gyveni?,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena,
Ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja Dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui:
Padarysime tai rytoj?
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių,
Leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko
Paskambinti ir pasakyti: Sveikas!
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Kai bėgate taip greitai,
Kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo dieną,
Tai kaip neišpakuota dovana...
Išmesta.
Gyvenimas ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina.
Iš ČIA
Man sitas labai patinka, tik, deja, neuzsirasiau, kieno jis...
PRASAU...
...Nesmerkit,
nezinodami tiesos -
daznai tai ir nekalta nuskandina.
Nepykit,
Jei nemokat prasikaltusio suprast,
Ir nedejuokite,
kol tikro skausmo nepazinot...
Nenusigrezkite, kai tiesiasi ranka
lyg ismaldos prasydama
pagalbos,
ir nepaspirkite,
prasau,
benamio suns,-
juk del zmogaus kaltes
ji slegia alkis...
Dar sitas
MEILEI
Jeigu tu ateisi,
Tai ateik kaip saule.
Ir tokia skaisti,
Ir tokia karsta.
Volunge as perleksiu pasauli,
Spinduliu tavuju nusviesta.
Viska rasiu, viska as panesiu
Su tavim lyg ant pavasario sparnu.
Mazesnes taves - ismetytos po grasi -
As nepriimu - nedalinu.
Jei ateisi,
Tai kaip saule tik ateik.
Ir tokia skaisti,
Ir tokia sventa.
Jei ne saule tu, jei vario moneta,-
Nesiartink! Man tokios nereik.
Jeigu tu ateisi,
tai ateik kaip saule.
Janina Degutyte
(as mokyklos laikais tokiu eilarastuku prisirinkusi ir prisirasiusi, tai kartais visai smagu paskaitinet
)
PRASAU...
...Nesmerkit,
nezinodami tiesos -
daznai tai ir nekalta nuskandina.
Nepykit,
Jei nemokat prasikaltusio suprast,
Ir nedejuokite,
kol tikro skausmo nepazinot...
Nenusigrezkite, kai tiesiasi ranka
lyg ismaldos prasydama
pagalbos,
ir nepaspirkite,
prasau,
benamio suns,-
juk del zmogaus kaltes
ji slegia alkis...
Dar sitas
MEILEI
Jeigu tu ateisi,
Tai ateik kaip saule.
Ir tokia skaisti,
Ir tokia karsta.
Volunge as perleksiu pasauli,
Spinduliu tavuju nusviesta.
Viska rasiu, viska as panesiu
Su tavim lyg ant pavasario sparnu.
Mazesnes taves - ismetytos po grasi -
As nepriimu - nedalinu.
Jei ateisi,
Tai kaip saule tik ateik.
Ir tokia skaisti,
Ir tokia sventa.
Jei ne saule tu, jei vario moneta,-
Nesiartink! Man tokios nereik.
Jeigu tu ateisi,
tai ateik kaip saule.
Janina Degutyte
(as mokyklos laikais tokiu eilarastuku prisirinkusi ir prisirasiusi, tai kartais visai smagu paskaitinet
)
Šitas man labai gražus, jaunystėje nusirašiau 
Dvi miegančios akys -
tartum du užlipinti laiškai.
Tu sapnuoji dabar,
tu toli.
Tu man laiškus rašai.
Aš bijau pajudėti.
Aš bijau tavo mintį nutraukti.
Man reikia budėti.
Man reikia budėti ir laukti.
Laukti tavo laiškų -
laukti tavo akių.
Viskas bus kaip kiekvieną rytą:
atsimerkus, įteiksi tu man du laiškus.
Juose parašyta: "Nebijok!
Ir tenai, iš kur aš grįžtu, mes buvom kartu".
Dvi miegančios akys -
tartum du užlipinti laiškai.
Tu sapnuoji dabar, tu toli.
Tu man laiškus rašai...
/Just. Marcinkevičius/ jei neklystu
Dvi miegančios akys -
tartum du užlipinti laiškai.
Tu sapnuoji dabar,
tu toli.
Tu man laiškus rašai.
Aš bijau pajudėti.
Aš bijau tavo mintį nutraukti.
Man reikia budėti.
Man reikia budėti ir laukti.
Laukti tavo laiškų -
laukti tavo akių.
Viskas bus kaip kiekvieną rytą:
atsimerkus, įteiksi tu man du laiškus.
Juose parašyta: "Nebijok!
Ir tenai, iš kur aš grįžtu, mes buvom kartu".
Dvi miegančios akys -
tartum du užlipinti laiškai.
Tu sapnuoji dabar, tu toli.
Tu man laiškus rašai...
/Just. Marcinkevičius/ jei neklystu
Su kuo tu ateisi?
Su saule?
Aš labai lauksiu saulėtekių.
O gal su vakaru?
Lyg pat vidurnakčio deginsiu žvakę.
Su lietumi?
Be skėčio vėl žingsniuosiu per balas.
Su ilgesiu?
Su nerimu?
Vistiek... Vistiek.
Kad ir su kančia, netekimais...
Tik ateik.
Patižęs sniegas tirpsta, leidžias, ir teka upeliu srauniai.
Gal su pavasariu ateisi, kad su žiema neatėjai?
Gal su pavasariu, ir vėlei liepsnos mums žemė ugnimi,
Žydės, švytės gražiausios gėlės ir kris sidabro viltimi.
Su saule?
Aš labai lauksiu saulėtekių.
O gal su vakaru?
Lyg pat vidurnakčio deginsiu žvakę.
Su lietumi?
Be skėčio vėl žingsniuosiu per balas.
Su ilgesiu?
Su nerimu?
Vistiek... Vistiek.
Kad ir su kančia, netekimais...
Tik ateik.
Patižęs sniegas tirpsta, leidžias, ir teka upeliu srauniai.
Gal su pavasariu ateisi, kad su žiema neatėjai?
Gal su pavasariu, ir vėlei liepsnos mums žemė ugnimi,
Žydės, švytės gražiausios gėlės ir kris sidabro viltimi.
Himnas kūrybai
Kiekvieną vakarą aš atveriu Tau savo sielą
Nusidrožiu pieštuką, lapą paimu, prie stalo sėduos
Žvelgiu į dangų, kur mėnulis šviečia, ir popieriaus lape išlieju gėlą
Jaučiu, kaip siela išminties įgauna ir užmarštin nugrimsta mano bėdos,
Bet ne, jos jau ne mano! Juk Tavo rankose dabar
Mano džiaugsmai, svajonės, viltys ir troškimai
Ir kažkodėl širdy ramu ir gera. Nors nežinau
Kas mane pasieks garbė ar prakeikimai
Mano veidu ašara nurieda. Ar Tu ją jauti?
Ar Tu žinai ką aš jaučiu ar liūdesį ar begalinį džiaugsmą
Tu šito nematai ir jausti negali,
Ir tai man kelia gilų sielos skausmą
Bet aš pasistengsiu parinkti tinkamus žodžius
Ir vėlei imsiuos darbo mielo
Ant mano skruostų ašaros išdžius
Aš nerašysiu aš atversiu savo sielą...
2004-06-01
čia mano kūryba
Kiekvieną vakarą aš atveriu Tau savo sielą
Nusidrožiu pieštuką, lapą paimu, prie stalo sėduos
Žvelgiu į dangų, kur mėnulis šviečia, ir popieriaus lape išlieju gėlą
Jaučiu, kaip siela išminties įgauna ir užmarštin nugrimsta mano bėdos,
Bet ne, jos jau ne mano! Juk Tavo rankose dabar
Mano džiaugsmai, svajonės, viltys ir troškimai
Ir kažkodėl širdy ramu ir gera. Nors nežinau
Kas mane pasieks garbė ar prakeikimai
Mano veidu ašara nurieda. Ar Tu ją jauti?
Ar Tu žinai ką aš jaučiu ar liūdesį ar begalinį džiaugsmą
Tu šito nematai ir jausti negali,
Ir tai man kelia gilų sielos skausmą
Bet aš pasistengsiu parinkti tinkamus žodžius
Ir vėlei imsiuos darbo mielo
Ant mano skruostų ašaros išdžius
Aš nerašysiu aš atversiu savo sielą...
2004-06-01
čia mano kūryba
Labai prasau pedeti
Ieskau uzsienio autoriaus, tik nezinau kaip tiksliai rasosi vardas i pavarde,nes girdejau per radija. Chritopher Novier - uzsienio rasytojas, kuris nuo gimimo yra paralyzuotas..gal padetumet rasti, ar gal kas zino
Ieskau uzsienio autoriaus, tik nezinau kaip tiksliai rasosi vardas i pavarde,nes girdejau per radija. Chritopher Novier - uzsienio rasytojas, kuris nuo gimimo yra paralyzuotas..gal padetumet rasti, ar gal kas zino
Jūs norėtumėt?
O aš norėčiau
Kartais pagyvent vidur miškų
Ne dėl grybų ir ne dėl aviečių,-
Šiaip sau atsiskyręs, kai sunku.
Nusiplaučiau dulkes ilgo kelio
Prie šaltinio almančio versmės.
Tai prisiklausyčiau iki valiai
Ir strazdų, ir volungių giesmės!
Jūs norėtumėt?
O aš norėčiau,
Kad pušynai dvelktų ramumu,
Kad atėję plačiaragiai briedžiai
Mėnesienos naktį prie namų
Sau ramiai skabytų sodrią žolę
O vilkai tekauktų tik sapne...
Gal tuomet sugrįžę girių toliai
Su šypsniu pažvelgtų į mane...
Jūs norėtumėt?
O aš norėčiau
Upeliuko dar su dauburiais.
Ten, tikiu, kaip žalsvos žvaigždės šviečia
Žuvys, dar nematę meškerės.
Ten ir žolės švelnios- žaliais šilkas,
Niekas neiškirto dar karklų.
Aš esu be galo pasiilgęs
Viso to, kas dar natūralu.
Vytautas Rudokas, 1967
(Neįtikėtina, kad eilėraštis parašytas prieš keturiasdešimt metų. Jei jau tuomet žmogui norėjosi "to, kas dar natūralu", tai ką šnekėt apie šiandieną....)
O aš norėčiau
Kartais pagyvent vidur miškų
Ne dėl grybų ir ne dėl aviečių,-
Šiaip sau atsiskyręs, kai sunku.
Nusiplaučiau dulkes ilgo kelio
Prie šaltinio almančio versmės.
Tai prisiklausyčiau iki valiai
Ir strazdų, ir volungių giesmės!
Jūs norėtumėt?
O aš norėčiau,
Kad pušynai dvelktų ramumu,
Kad atėję plačiaragiai briedžiai
Mėnesienos naktį prie namų
Sau ramiai skabytų sodrią žolę
O vilkai tekauktų tik sapne...
Gal tuomet sugrįžę girių toliai
Su šypsniu pažvelgtų į mane...
Jūs norėtumėt?
O aš norėčiau
Upeliuko dar su dauburiais.
Ten, tikiu, kaip žalsvos žvaigždės šviečia
Žuvys, dar nematę meškerės.
Ten ir žolės švelnios- žaliais šilkas,
Niekas neiškirto dar karklų.
Aš esu be galo pasiilgęs
Viso to, kas dar natūralu.
Vytautas Rudokas, 1967
(Neįtikėtina, kad eilėraštis parašytas prieš keturiasdešimt metų. Jei jau tuomet žmogui norėjosi "to, kas dar natūralu", tai ką šnekėt apie šiandieną....)
PASAKA
Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro užrakintas geležies duris,
Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną,
Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,
Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,
Ir mirga margas spindulių lietus.
Septynias mylias žengia vaiko koja.
Našlaitės neliečia vilkai pikti.
O Eglės broliai dalgiais sukapoja
Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty.
Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys.
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
Per visą žemę jodamas, kvailys.
Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala,
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.
/Henrikas Radauskas/
Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro užrakintas geležies duris,
Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną,
Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,
Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,
Ir mirga margas spindulių lietus.
Septynias mylias žengia vaiko koja.
Našlaitės neliečia vilkai pikti.
O Eglės broliai dalgiais sukapoja
Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty.
Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys.
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
Per visą žemę jodamas, kvailys.
Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala,
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.
/Henrikas Radauskas/
o man labai patinka sis:
V.Šekspyras. Sonetas
Dviejų širdžių ištikima draugystė...
Jokių nepaiso kliūčių kelyje...
Juk Meilė - dar ne Meilė...Jeigu ją...
Sutriuškina klasta ar išdavystė...
Tikroji Meilė - tai žvaigždė skaisti...
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti...
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį...
Kai laivą svaido viesulai pikti...
Ne... Meilė ne pastumdėlė Likimo...
Jai visagalis Laikas nebaisus...
Kuris naikina lūpų radastus...
Ir iš visų tą pačią duoklę ima...
Jei Tau meluoja posmai šių eilių...
Nebėr pasauly Meilės...Aš tyliu...
V.Šekspyras. Sonetas
Dviejų širdžių ištikima draugystė...
Jokių nepaiso kliūčių kelyje...
Juk Meilė - dar ne Meilė...Jeigu ją...
Sutriuškina klasta ar išdavystė...
Tikroji Meilė - tai žvaigždė skaisti...
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti...
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį...
Kai laivą svaido viesulai pikti...
Ne... Meilė ne pastumdėlė Likimo...
Jai visagalis Laikas nebaisus...
Kuris naikina lūpų radastus...
Ir iš visų tą pačią duoklę ima...
Jei Tau meluoja posmai šių eilių...
Nebėr pasauly Meilės...Aš tyliu...
oooo kokią fainą temą atradau 
o čia rašot kitų kurtas eiles, ar ir savom pasidalinat?
o čia rašot kitų kurtas eiles, ar ir savom pasidalinat?
QUOTE(kuckutis @ 2007 08 29, 16:08)
oooo kokią fainą temą atradau o čia rašot kitų kurtas eiles, ar ir savom pasidalinat?
o čia rašot kitų kurtas eiles, ar ir savom pasidalinat? Ankstesnėje temoje buvo įdėta ir savų eilių
