QUOTE(Leksa @ 2013 09 07, 15:45)
tai gaunasi, kad zmones vaikus gimdo ne del saves, savo noru, o kad seneliai savo anukus pamatytu 
Taip ir gyvena. Svetimais norais. Svetimus gyvenimus.
Per daugelį metų visokių klausimų buvo, pradedant ar turi draugą (tyčia atsakydavau, kad aš draugiška ir draugų turiu daug 
), baigiant vestuvėm ir vaikais 
Būna ir sunervina kai prikimba ir įkyriai zyzia kažkuria tema, bet šiaip nepykstu. Gal nedrįsta paklausti AR bus vestuvės, o norėtųsi žinoti, kad rimti santykiai, kad abu laimingi ir galvojama apie bendrą ateitį. Juk toks supratimas, kad santuoka suteikia stabilumo, tada vaikai, o šeima yra didžiausias turtas. Tai čia gaunasi ir klausimas ir palinkėjimas 
Manau būtų keistoka, jei saviems nerūpėtų visai tavo gyvenimas. Na bent man būtų keista. Ir giminėj, manau kaip daugelyje, būna ir pasibarimų ir įkyrių giminaičių yra, bet visvien man tai artimi žmonės ir pagal galimybes visus (su kuriaias bendrauju) norėčiau matyti savo vestuvėse, nes tai neeilinė diena. Su gimine, kaip ir su vyru - laimėje ir nelaimėje 
Taip, jie erzina savo klausimais, pamokymais ir pan, bet puikiai žinau, kad jei kas nutiktų, tai mūru stotu ir aš už savus- taip pat.
Deja, senstant artimiesiems tenka pagalvoti ir apie tai, kad jei nori juos matyti per vestuves ar supažindinti su anūkais/proanūkiais, nereikia gumos tempti. Na toks mano bendrumo jausmas. MB galvoja taip pačiai
), baigiant vestuvėm ir vaikais Būna ir sunervina kai prikimba ir įkyriai zyzia kažkuria tema, bet šiaip nepykstu. Gal nedrįsta paklausti AR bus vestuvės, o norėtųsi žinoti, kad rimti santykiai, kad abu laimingi ir galvojama apie bendrą ateitį. Juk toks supratimas, kad santuoka suteikia stabilumo, tada vaikai, o šeima yra didžiausias turtas. Tai čia gaunasi ir klausimas ir palinkėjimas Manau būtų keistoka, jei saviems nerūpėtų visai tavo gyvenimas. Na bent man būtų keista. Ir giminėj, manau kaip daugelyje, būna ir pasibarimų ir įkyrių giminaičių yra, bet visvien man tai artimi žmonės ir pagal galimybes visus (su kuriaias bendrauju) norėčiau matyti savo vestuvėse, nes tai neeilinė diena. Su gimine, kaip ir su vyru - laimėje ir nelaimėje Taip, jie erzina savo klausimais, pamokymais ir pan, bet puikiai žinau, kad jei kas nutiktų, tai mūru stotu ir aš už savus- taip pat.Deja, senstant artimiesiems tenka pagalvoti ir apie tai, kad jei nori juos matyti per vestuves ar supažindinti su anūkais/proanūkiais, nereikia gumos tempti. Na toks mano bendrumo jausmas. MB galvoja taip pačiai
Papasakosiu ir savo situaciją į temą. Tik vakar susižadėjau, nors apie vestuves kalbam jau seniai ir po truputį, po truputį planuojam. Gyvename užsienyje, dirbame čia, tačiau aš greitai turiu išvykti pasibaigti savo mokslų ir grįšiu tik po 4 mėnesių. Neramu dėl to, jog tik vasarį, kai gausiu naują darbą, žinosiu savo pajamas, o MB tuo metu sužinos, ar jį pasilieka šiame darbe. Vestuves norime švęsti birželį, turime datą, tačiau nežinodami savo pajamų, negalime planuoti, nes nežinom, ar spėsim susitaupyti pakankamai pinigų, be to, mūsų pasirinkta data šį birželį ketvirtadienis... Todėl draugus ir šeimą jau pratiname prie minties, kad vestuves kelsime 2015m. birželį, t.y. daugiau nei po pusantrų metų... Ir tikrai nustebau, kad visi prikišinėja, kad sužadėtuvės privalo trukti tik metus, kad paskui nebegalioja, kad jam teks pirštis iš naujo ir kad išvis mes čia ne rimtai Ką mes čia blogo padarėm? Ar man nereikėjo sutikti ir paprašyti pasipiršti po pusmečio? 
Ką mes čia blogo padarėm? Ar man nereikėjo sutikti ir paprašyti pasipiršti po pusmečio?
QUOTE(Kašmyras @ 2013 09 20, 20:44)
Papasakosiu ir savo situaciją į temą. Tik vakar susižadėjau, nors apie vestuves kalbam jau seniai ir po truputį, po truputį planuojam. Gyvename užsienyje, dirbame čia, tačiau aš greitai turiu išvykti pasibaigti savo mokslų ir grįšiu tik po 4 mėnesių. Neramu dėl to, jog tik vasarį, kai gausiu naują darbą, žinosiu savo pajamas, o MB tuo metu sužinos, ar jį pasilieka šiame darbe. Vestuves norime švęsti birželį, turime datą, tačiau nežinodami savo pajamų, negalime planuoti, nes nežinom, ar spėsim susitaupyti pakankamai pinigų, be to, mūsų pasirinkta data šį birželį ketvirtadienis... Todėl draugus ir šeimą jau pratiname prie minties, kad vestuves kelsime 2015m. birželį, t.y. daugiau nei po pusantrų metų... Ir tikrai nustebau, kad visi prikišinėja, kad sužadėtuvės privalo trukti tik metus, kad paskui nebegalioja, kad jam teks pirštis iš naujo ir kad išvis mes čia ne rimtai Ką mes čia blogo padarėm? Ar man nereikėjo sutikti ir paprašyti pasipiršti po pusmečio?
Ką mes čia blogo padarėm? Ar man nereikėjo sutikti ir paprašyti pasipiršti po pusmečio? Sveikinimai
Įdomus draugų ir šeimos supratimas... Jei dar kabinėsis, sakykit vestuvių šventės nebus, nes pinigų nėra, susirašom prie liudininkų ir viskas, gi negalima leisti sužadėtuvėms "išeiti" iš galiojimo
O patys nesijaudinkite dėl tokių dalykų, manau geriau palaukti ir pasidaryti šventę kokios norite, negu verstis per galvą ir sutuoktinių gyvenimą pradėti paskendus skolose. Viena draugė jau buvo pradėjusi organizuoti vestuves, sutarusi dėl vietos ir pan, bet iškilo finansinių sunkumų ir nukėlė viską metams. O tokių, kurie susižadėję daugiau nei metus irgi žinau ne vieną porą ir jiems puikiai sekasi
Grįštat prie tiesioginio temos klausimo, tai taip, nuolat girdim iš aplinkos kada tos vestuvės (mes auginame bendrą vaiką). iš pradžių erzino. Dabar nekreipiu dėmesio.
Iš draugo giminės pusės bei šiaip iš draugų dažnokai girdim tą klausimą, o iš saviškės giminės pusės negirdžiu kol kas. Tiesa, mamai daugmaž nupasakojau mūsų planus, tad galbūt todėl ir neklausinėja - juk ir taip viskas aišku, plius, aš jaunesnė už draugą, tad galbūt dar ir todėl niekas per daug nelenda iš maniškės giminės su tuo "kada ženysitės". 
Bet kažkaip tas klausimas neerzina, kaip tik kažkaip linksma pasidaro, kai užklausia. Tada kažką juokais pasakom ir tiek.
Bet kažkaip tas klausimas neerzina, kaip tik kažkaip linksma pasidaro, kai užklausia. Tada kažką juokais pasakom ir tiek.
QUOTE(PeruManu @ 2015 07 20, 01:31)
Kaip gerai kad as neturiu giminiu.
Aš tai turiu, bet nejaučiu su jais jokio ryšio. Labai retai taip atsitinka, bet jei paklausia, manęs nei glumina, nei skaudina, pasižiūriu į klausėją, kaip į ateivį ir tiek. Nes jie tikrai atrodo ateiviai. Nelabai suvokiu tokių klausimų esmės ir prasmės.
Bet šiaip matyt, iš prigimties, kaip seniau sakydavo, dabar gal prisibijo manęs, "ne tokia, kaip visi" (nors esu su tiek pat kojų ir rankų, ir kt. kūno dalių), bet, neabejotinai, aplinkinių tokia nuomonė įtakoja, kad su manimi tas klausimas sunkiai rišasi (kaip aš suprantu). Turbūt, kai ne kuriems keisčiau būtų, jei susiporočiau, neduokdie, dar ir aspivaikuočiau.
O dar ir mano mama tokiais klausimais apie moters vaidmenį man šį tą įskiepyjo (tikrai nesam feministės), tai, giminės ją seniau, pažįsta, tai ir dėl manęs visokių keistų klausimų nekelia.
QUOTE(Night13 @ 2015 07 20, 22:47)
Aš tai turiu, bet nejaučiu su jais jokio ryšio. Labai retai taip atsitinka, bet jei paklausia, manęs nei glumina, nei skaudina, pasižiūriu į klausėją, kaip į ateivį ir tiek. Nes jie tikrai atrodo ateiviai. Nelabai suvokiu tokių klausimų esmės ir prasmės.
Bet šiaip matyt, iš prigimties, kaip seniau sakydavo, dabar gal prisibijo manęs, "ne tokia, kaip visi" (nors esu su tiek pat kojų ir rankų, ir kt. kūno dalių), bet, neabejotinai, aplinkinių tokia nuomonė įtakoja, kad su manimi tas klausimas sunkiai rišasi (kaip aš suprantu). Turbūt, kai ne kuriems keisčiau būtų, jei susiporočiau, neduokdie, dar ir aspivaikuočiau.
O dar ir mano mama tokiais klausimais apie moters vaidmenį man šį tą įskiepyjo (tikrai nesam feministės), tai, giminės ją seniau, pažįsta, tai ir dėl manęs visokių keistų klausimų nekelia.
Bet šiaip matyt, iš prigimties, kaip seniau sakydavo, dabar gal prisibijo manęs, "ne tokia, kaip visi" (nors esu su tiek pat kojų ir rankų, ir kt. kūno dalių), bet, neabejotinai, aplinkinių tokia nuomonė įtakoja, kad su manimi tas klausimas sunkiai rišasi (kaip aš suprantu). Turbūt, kai ne kuriems keisčiau būtų, jei susiporočiau, neduokdie, dar ir aspivaikuočiau.
O dar ir mano mama tokiais klausimais apie moters vaidmenį man šį tą įskiepyjo (tikrai nesam feministės), tai, giminės ją seniau, pažįsta, tai ir dėl manęs visokių keistų klausimų nekelia.
Noreciau ir as buti tokio tvirto charakterio bet as per silpna. Su giminem tai tevai bendrauja ned jos jiems artimos o man jau skaitosi tolimos tai nezn ka ten sneka. Bet kai man pradeda bendradarbiai klausinet man labai nepatinka ir jauciuosi keistai. Gal del to kad nemoku apsigint. Ir net jei kviecia i vestuves te neinu nes zinau kad vaiksciosiu apsiverkus tai geriau neinu.
Esu ištekėjusi 20 metų, auginame vaiką. Kol buvau netekėjusi, užbombordavo klausimais-tai kada, na kada. O.aš vis delsiau, nors jau ilgai draugavom su esamuoju. Erzino mane visi tie klausimai iki beprotybės. Ištekėjau. Vaikelis gimė negreitai. Tada "bambasino" su klausimu-na tai kada sūpuosit kūdikėlį. užkniso iki begalybės. Dabar jau nesikniedina su niekuo. Dar labai retkarčiais paklausia, ar antro nenorim. Bet jau neerzina tai, nes tai būna retai ir gal daugiau dėl pokalbio palaikymo, bet ne iš pamokslavimo ir cekavumo.
užkniso iki begalybės. Dabar jau nesikniedina su niekuo. Dar labai retkarčiais paklausia, ar antro nenorim. Bet jau neerzina tai, nes tai būna retai ir gal daugiau dėl pokalbio palaikymo, bet ne iš pamokslavimo ir cekavumo.
QUOTE(PeruManu @ 2015 07 20, 00:31)
Kaip gerai kad as neturiu giminiu.
prajuokinot
manes klausineja, nors as net nieko neturiu
