Sveikos neskiepytuku mamos! Nuo siol ir as prisijungiu prie Jusu! Gaila, kad tik dabar ilindau i sia temele ir nebuvau jos uztikusi dar nescia. Dabar mano dukrelei 3 men ir ji gavo visus skiepus iki siol. Labai del to gailiuosi. Bet geriau dabar sustot ir galbut dar pamastyti apie koki skiepuka nuo 2metu, nei toliau testi ta beprotiska skiepu maratona kudikysteje. Skaiciau Jusu postus (ir ne tik) skiepu klausimu gal dvi savaites ir susidariau tvirta nuomone kudikio daugiau nebeskiepyti. Labiausiai isgasdino tas rusiskas filmas....
Nebuciau taip greit apsisprendusi, jei ne liudnoka patirtis su pirmagimiu sunumi, kuriam dabar 6m. Sunkus gimdymas, reples, didziule kefalohematoma, veliau neurologiniai sutrikimai- dirglumas, neramumas, nuo 1,5men amziaus pradidejo zarnyno infekcija, toliau ligonine, veliau ilgas gydymas gerosiomis bakterijomis ir t.t. Kudikis nuo 1,5 men amziaus labai blogai valgydavo (maitinau is pradziu pati, o toliau nutrauktu MP iki 1,3metu), labai sunkiai uzmigdavo (reikedavo labai ilgai supuoti), svoris augo letai. Be to, imunitetas buvo silpnas, persaldavo nuo menkiausio vejelio, ar susirgdavo vos ne nuo kiekvieno susitikimo su kitais vaikais- is kart sloga, toliau bronchitas ir t.t. Ir taip sirgom iki dabar. (Dziaugiuosi, kad praeita ziema mes rimciau sirgom tik 1 karta). Kazkur nuo 1 metu amziaus suneliui prasidejo neaiskios kilmes atopinis dermatitas, turejom kuri laika ir obstrukcini bronchita. Nuo ko alergija, taip ir nesuradom. Nuo 1,5metu iki kazkur 2,5metu buvo isivysciusi tokia svetimu zmoniu ir svetimos aplinkos baime, kad buvo neimanoma su juo kur nors iseiti...(:. Sunaus kalba vystesi labai letai, marmaliuodavo savo kalba nuo 6 men, taciau nemegdziojo garsu, nekiso zaislu i burna....Tete, mama, au au , baba, - tiek zodziu tevartojo iki beveik 3m amziaus. Veliau po truputi ledai pajudejo, padejo darzelis, logopede. Dabar vaiko kalba nera pilnai pasiekusi bendraamziu lygi, bet jau nebe daug truksta. Tikiuosi po truputi isaugsim is savo bedu. Tai va, del visu sunaus bedu priezastis maniau - sunkus gimdymas, o dabar pradedu manyti, kad galejo paastrinti turimas problemas ir skiepai.
Nes jis gavo visus skiepus. Ir kas svarbiausia, kad ne karto nei vienas gydytojas nebuvo ispejes apie salutinius skiepu poveikius, isskyrus galima neramuma ar karsciavima. O tai, kad po gimdymo traumuotas kudikis buvo skiepytas tuo paciu grafiku kaip ir kiti sveiki kudikiai, ka sako Jums musu mediku lygis?!!!! Kiek daktaru pirmus men apziurinejo kudikeli, pediatrai, zarnyno specialistai, neurologai - niekas neispejo, kad reikia susilaikyti kuri laika nuo skiepu! Nekarsciuoja, nesloguoja, nekosti - reiskia galima skiepytis. Pirma HB ir BBC skiepus jis gavo dar ligonineje 5 - ta savo gyvenimo para (nors ir turejo siaubingas kefalohematomas, kuriu pasekmes dar nebuvo aiskios.....). As pati nesusiprotejau uzdrausti to daryti, nes aklai pasitikejau medikais.... Po 6m tokios patirties jau turiu supratima, kaip gydyti savo vaika, ko saugotis ir vengti, bet va lig siol apie skiepus nebuvau pagalvojusi nieko blogo. Kaip tik atvirksciai galvojau, kad mano vaika reikia butinai skiepyti, kad nesusirgtu sitom baisiom ligom, nes ir taip jau silpnas jo imunitetas....Manau ir dauguma mamu vis dar galvoja ta pati.
Linkiu visoms kuo daugiau skaityti ir dometis ir pacioms atrasti (gal kartais intuityviai) kas gerai vaikui, o kas ne. Ir nepasitiketi aklai oficialia medicina.