QUOTE(Baccardi @ 2007 12 02, 12:58)
Sveika,
Žinai mano Nojus taip pat iš pradžių labai nenorėdavo eiti, kai Viktorija dirbdavo. Jis man grįžęs sako: Mamyte, mane nubaudė, aš ant kėdutės sėdėjau ir verkiau.
Auklėtoja negera, ji muša. Bet kai paklausiau ar jį mušė, tai pasakė, kad ne. Iš pradžių aš į ją labai atsargiai žiūrėjau. Tiesiog pati paklausiau ar tikrai dažnai nubaudžia ir ką jis ten tokio pridaro, kad kasdien sėdi ant tos kėdutės. Man ji pati prisipažino, kad yra gana griežta ir kad yra tam tikros taisyklės, kurių visi vaikučiai turi paisyti. Tiesą pasakius, aš jas suprantu. Aš pati kantrus žmogus, bet jei man tokių kaip mano Nojus (judrių ir padaužų) paliktų dvidešimt, tai gali būti, kad jie visi ant kėdučių sėdėtų Aš manau, kad Viktorija turėtų būti neblogas specialistas, bet jau tiek kiek teko bendrauti, supratau, kad domisi, skaito literatūrą, dalyvauja visur. Gal ir greižta, bet manau - teisingai. Nojus paskutiniu metu jau pradėjo nebe skųsti auklėtoją, kad jį pasodino, o dabar kas vakarą giriasi, kad jį pagyrė, nes jis gražiai rūbelius moka pasidėti. Aš tai asmeniškai džiaugiuosi.
Žinai mano Nojus taip pat iš pradžių labai nenorėdavo eiti, kai Viktorija dirbdavo. Jis man grįžęs sako: Mamyte, mane nubaudė, aš ant kėdutės sėdėjau ir verkiau.
Auklėtoja negera, ji muša. Bet kai paklausiau ar jį mušė, tai pasakė, kad ne. Iš pradžių aš į ją labai atsargiai žiūrėjau. Tiesiog pati paklausiau ar tikrai dažnai nubaudžia ir ką jis ten tokio pridaro, kad kasdien sėdi ant tos kėdutės. Man ji pati prisipažino, kad yra gana griežta ir kad yra tam tikros taisyklės, kurių visi vaikučiai turi paisyti. Tiesą pasakius, aš jas suprantu. Aš pati kantrus žmogus, bet jei man tokių kaip mano Nojus (judrių ir padaužų) paliktų dvidešimt, tai gali būti, kad jie visi ant kėdučių sėdėtų Aš manau, kad Viktorija turėtų būti neblogas specialistas, bet jau tiek kiek teko bendrauti, supratau, kad domisi, skaito literatūrą, dalyvauja visur. Gal ir greižta, bet manau - teisingai. Nojus paskutiniu metu jau pradėjo nebe skųsti auklėtoją, kad jį pasodino, o dabar kas vakarą giriasi, kad jį pagyrė, nes jis gražiai rūbelius moka pasidėti. Aš tai asmeniškai džiaugiuosi.
Tikrai niekad negali sprest apie zmogu is pirmo zvilgsnio, todel as ir sakau, tada nuomones neturejau, tik is vaiko keista buvo. na, savrbiausia kad dabar viskas tikrai saunu, oziai ir verksmai tesesi kokia savaite, o paskui viskas