Situacija tokia, kad savo vaikeliui buvome isrinke krikstatevius savo draugus. Bet tokia beda atsitiko,kad krikstotevelis susirgo - vezys. Zmogus ilgai gydesi ir t.t. Aisku, savo vaikuciu jie nebetures, todel as labai noreciau,kad maniski jie myletu taip kaip savaji. Bet esu girdejusi,kad krikstateviai perduoda kriksto vaikui savo likima. Dabar esu visiskai pasimetusi Ka jus darytumet? Ieskotumet kitu krikstotevu? Ar suteiktumet dziaugsmo tiems zmonems bunant mano vaiko krikstateviais? Nors gali likimas taip susiklostyt,kad ir nepamatys savo krikstotevo Tikiuosi,suprantat kokia cia probelma, taigi labai idomi man Jusu nuomone. Aciu
Tiesa, jei jau krikscionybe pries visokius prietarus, tai galbut kas liecia likima irgi yra prietaras ir nereik jo paisyti?
QUOTE(Izabele @ 2007 06 27, 14:32)
Del prietaro tai tikra nesamone, jei vien tai neramina, drasiai krikstykit. Man tai labiau rupetu, kad gali vaikas anksti prarasti krikstatevi, bet, kita vertus, juk ir pakrikstijus sveikam zmogui neaisku, ar jis visa laika bus rupestingas, bendraus su vaiku, neisvyks gyvent i uzsieni ir pan.
man tai rupi nei kiek ne maziau,nei aprasyti kiti dalykai...
bet kokiu atveju, labai aciu,Izabele,uz nuomone. Kaip suprantu, mano atveju tu apsistotum ties issirinktais krikstateviais
QUOTE(Mamsius @ 2007 06 27, 17:43)
Kaip suprantu, mano atveju tu apsistotum ties issirinktais krikstateviais
Taip Galu gale, nusiraminimui pagalvokit, kai nebebus krikstatevio, vaikas tures ji kaip angela sarga. Juk vis tiek musu visu gyvenimai trapus ir nieko cia labai nepriplanuosi Graziu krikstynu
Aš manau kad vaikui svarbiausia krikštatėviais parinkti tiesiog gerus žmones. Jeigu jūsų nuomone tas sergantis žmogus geras, tai ir valio. Aš kaip tik siūlyčiau jam patikėti krikštyti vaiką, tuo labiau kad savų neturi.... bus krikštavaikis vis šiokia tokia atspirtis, nukreipianti mintis nuo ligos link šviesių ir gražių dalykų. O jei ir atsitiks taip, kad vaikas neteks krikšto tėvo, tai kaip prieš mane jau buvo rašyta, turės vaikelis angelą sargą. Apskritai apsidairykite: kiek žmonių aplinkui gyvena net nepažinodami savo krikšto tėvų? apie prietarus tai išvis patyliu..... Mano krikšto mama neištekėjusi, taip kad ir aš turėjau "paveldėt" vienatvę. Faktai kitokie
Aš tikrai neieškočiau kito krikštatėvio tokioje situacijoje. Jei jis geras žmogus, tikintis, tai jokie prietarai ne kliūtis.
Beje, sekant prietaru, kad krikštatėviai perduoda likimą, vadinasi aš antro vaikučio ilgai ilgai dar būčiau nesusilaukusi Žodžiu, prietarai ir lieka tik prietarais.
Beje, sekant prietaru, kad krikštatėviai perduoda likimą, vadinasi aš antro vaikučio ilgai ilgai dar būčiau nesusilaukusi Žodžiu, prietarai ir lieka tik prietarais.
As irgi neieskociau kito zmoguciau. Nesamone visi tie prietarai. Jeigu lemta buvop susirgt zmogui, nereiskia kad ir krikstasunis sirgs. drasiai krikstykit ir sekmes
Tikrai neieskociau