sveikutes, pamenu kaip skaičiau ši skyrelį prieš vestuves ir galvojau " o siaube, negi ir man taip bus", aš kai isterikė, tai bijojau kad visus išvaikysiu ir per balių liksiu viena

Ir ką - vestuvės jau praėjo, o visokių nesamonių buvo per akis ir per akinius.
prasidėjo viskas likus 2 sav. iki vestuvių - jaunikio sesuo, kuri pati buvo pasisiūlius vesti balių atsisakė, pareikšdama, kad ji nori būti svečiu. teko greit ieškoti kitų, o reikalų ir taip per akis.

laimei, suradom. likus 3 d iki vestuvių nuėjau prisiauginti nagų - dešinės rankos didyjį priaugino kreivai - manikiūras ant rytojaus nusilupo, nors niek o neveikia, variau persidaryti. ta pacia diena sugedo vyro mašina - kitos neturim, teko skolintis iš jo tėvų, nes reikia pasiimti suknelę ir pan.
vestuvių išvakarės - su jo sese varom puoštis šventimo vietą - skoniai skiriasi, bandau paaiškinti, kad čia mano vestuvės, supykstu, apšaukiu, iskas vyksta iki 3 val. nakties. Prieš išsiskirstant susitariu kad ji su savo draugu iš ryto nuvažiuos į bažnyčia (už 35km) ir ja papuoš. praėjus 10 min po mūsų susitarimo paaiškėja, kad jos draugo mašina kieme, o rakteliai nuvežti į šventimo vietą už 40 km. teks dalintis viena mašina.
vestuvių šeštadienis: pasiimu gėles ir 9 val atvarau i kirpyklą. šukuosena užtrunka 2 val 40 min, o su makiažiste buvau susitarus 11 val ( buvo paskirtas +- pusvalandis). taigi sėdžiu kirpykloj, skambinu makiažistei, kad vėluosiu visą man sutartą laiką, ta nežino ar pavyks mane sukeisti su kuo nors. taigi iki 11.50 nežinojau ar mane kas padažys ar teks pačiai. Laimei atvarau ir sužinau, kad pavyko sukeisti, turi palaukti kol baigs dažyti kita. taigi mane pradeda dažyti 12 val. dažo iki 13.15.
13.30 turi rinktis svečiai. o aš tik 13.25 įeinu į namus. laimei svečiai vėlavo.
taigi 13.30 atiduodam mašiną jaunojo sesei su draugu, jie išvažiuoja puošti bažnyčios. o mes apie 14 išvažioujam pas jaunojo tetą su močiute nusprendę ten ir mašiną pasipuošti. atvažiuojam, jo teta kažko užsiraukus su niekuo net nesisveikina, bet dzin. svečiai puoše mašiną, jaunasis jiems pasako kaip, o aš pasakau jaunikiui. jaunojo motinai kazkas nepatiko, ji pradėjo ant manęs šaukti, aš irgi liepiau jai neaiškinti - nuotaika senka nerealiai. 16.00 tuoktuvės bažnyčioj, kuti už 35 km, o 15.15 dar negrįžo jaunojo sesuo - taigi negalim išvažiuoti, nes visi važiuojam vienu transportu. galiausiai jie pasirodo ir 15.40 mes išvažiuojam. aš kažkur išsiteplinu suknelės priekį, laimei nelabai, nutariu nesinervint. jaunojo tėvai ir teta visą kelią tyli, mano giminės juokauja ( laimei) nes kitaip būtų buvus kapų tyla. bažnyčioj jaunojo mama ir teta demonstratyviai rodo savo nepasitenkinimą tuoktuvėmis bažnyčioje.bet dzin, ceremonija buvo graži.
atrodo viskas lyg ir ok, prasideda sveikinimai, važiuojam i gamtą - visi linksmi, išskyrus tas dvi fifas.
galiausiai as eidama į mašiną nusilaužiu bato kulniuką ( laimei jau važiavome į sodybą ir buvau pasiėmus kitus batus).
sodyboje visi kaip žmonės o jaunojo teta visus laaabai garsiai apkalbinėja su savo sūnum. laimei apie 11 jie išvarė namo. jaunojo mama visą vakarą su niekuo apart savo dukra, jos bernu, savo vyru ir sese bei sūnėnu nekalbėjo.
kai reikėjo įteikinėti dovanas, tai jo pusbrolis įteikė akivaizdžiai parodydamas, kad aš jam tuščia vietą, o jo mama pabrėžė " čia tau sūnau", maniškis sako " ne man, o mums" o ji vėl " ne, sūnau, čia tau". laimei ji apie 1 val nuėjo miegot. tada prasidėjo balius.
o antrą dieną anyta vėl buvo nerpatenkinta, kad aš jai neišploviau šakutės
dabar su manim nekalba, paprašė, kad sūnus manęs neatsivežtų. o kai maniškis pasakė, kad tada ir jis neatvažiuos, tai supyko ir ant jo. po vestuvių praėjo 2,5 sav, per ta laiką mes matėmės kokius 8 kartus ir visų trijų bentravimas "laba diena. viso gero". anksčiau duodavo grietinės ir kiaušinių ( nes kaime gyvena) po vestuvių nebeduoda. tai mes su vyru juokaujam - tikisi, kad mes prašysim arba mirsim badu. o mūsų gyvenimas tik gerėja. tai jei irgi labai nepatinka.
įdomiausia, kad kol nesiženinom, tai buvo viskas puiku anyta paskambindavo pasiteiraut kaip sekasi man, kaip sveikata ir pan. matyt tikėjosi, kad dar išsiskirsim, odabar kai jau apsivedėm tai nebegali tvardytis iš pykčio.
Pati kalta.
sorry, kad čia visą litaniją parašiau, tiesiog dar nepraėjo pyktis ir nuoskauda, tai viskas atrodo labai svarbu.