Kuriozai per vestuves

Na, niekada negali žinoti...

aš tai pati nusprendžiau be vainikėlio tekėti – ir kad kuriozų išvengčiau, ir šiaip, kam čia spektaklį daryti ir žmones juokinti?...Žinau, kad tai graži tradicija. bet tradicija yra tada, kai ji TIKRA, o ne butaforinė

Papasakosiu svetimą kuriozą.
Penktadienio pavakarę važiavome prie ežero Vilnojos poilsiavietėj. Ten buvo švenčiamos vestuvės. Pliažiukas netoli poilsinės, tad šmėžavo svečiai visur. Prieš mums išvažiuojat kažkaip su drauge aptarėme "kaip faina, jaunimas sėdi terasoje ir dainuoja akomponuojat gitarai". Matyt dainingi žmonės pasitaikė, pamanėm tada, bet....
...užsimaniau aš į WC, einu, o šviesos nėr  . Administratorius sako "Va bėda, prapuolė, gal kaip nors patamsiais... ". Na patamsiais, tai patamsiais, atmintinai moku, bet čia dar ne viskas-pasirodo ir vanduo prapuolė 

Tai va, kiek jie ten be elektros sėdėjo nežinau, bet jei tie žmonės nebūtų taip liksmai nusiteikę, tai būtų nekas... . Kita nuotaka būtų apsiraudojusi, svočia pasiutusi, svečiai pasipiktinę ir pažaliavę, o čia nieko....sėdi sau daineles dainuoja    šaunuoliai. Už tai ir    negriekas

o per musu vestuves pries baznycia susirinkom visos poros, pirsliai, ir mes kad tvarkingai susegtu pabroliams gelytes, pamerges issidalintu puoksteles. ir... jau einam, o man akyse asaros, kur mano puokste???????   o pasirodo as galvojau kad jaunojo pareiga, o jis galvojo kad kai imsiu gelytes i plaukus tai ir puokste tuo paciu pasiimsiu, bet.... tai vienas is pabroliu isleke... sake kad nezinojo kad jo masina ant tiek tempia 
dabar juokas ima kai prisimenu, o tada tai nebuvo juokinga     

sveikos!o pas mane tai buvo.labiausiai tai nuliudau,kai per mazai zmoniu paskiau.saves su vyru nepriskaiciavau,tai 2 zmones negavo karstu patiekalu.
tada tie prakeikti muzikantai is panevezio pasigere ir nuotrauku sveciam nepadare o brangiausias baznycioj nemokejo priesaikos normaliai perskaityti,vietoj mano vardo pasake savo,buvo juoko,bet aciu dievui niekas negirdejo,tik mes.

Pasirodo muzikantai dar ir nuotraukas daro

brangiausias baznycioj nemokejo priesaikos normaliai perskaityti,vietoj mano vardo pasake savo

Preiš mūsų vestuves irgi daug kas atsitiko. Prasidėjo viskas nuo to, kad mano vyriausia pamergė (mano geriausia draugė, kuri visada maniau, kad bus mano vyr. pamergė) pastojo ir savo vestuvių data pasirinko savaitę prieš mano vestuves (iki vestuvių buvo likę ne tiek daug laiko, kažkas apie mėnesį), aišku pamerge jinai būti negalėjo..
Vėliau 2 savaites prieš vestuves atsisakė antra pora (pamergė su pabrolių, matot jai apsirengti nebuvo ką... aš buvau apakusi, nes ji viena iš fifiausių fifų kurias aš pažystu). Savaitė prieš vestuves sužinojau, kad neatvažiuos viena mašina kuri turėjo vežti svečius, nes ji sugedo Kaune. Gerai, kad mūsų pažystami turėjo padorią auto, tai jie mus išgelbėjo.
Vestuvių diena, aš jau pasiruošusi, toj turi atvažiuoti jaunikis, neatvažiuoja, vėluoja... pagaliau atvažiavo, bet ... be muzikantų!!!..Pasirodo jie pavėlavo pas jaunajį, o po to važiavo iš paskos savo mašina ir neva pasiklydo, kas yra beveik nerealu, nes atstumas apie 300 metrų. Maža to nėra vyriausiojo pabrolio 
Pasitaikius progai klausiu vyro kur pabrolis, pasirodo jis tiesiog neatvažiavo, į skambučius neatsako, iš namų dingo. Gerai, kad vienas iš svečių buvo tikru šaunuoli ir per 5 minutes įkalbinėjimų sutiko pabūti vyr. pabrolių (jo pamergė buvo visa galva aukštesnė už jį, bet nieko jis nekompleksavo ir jie buvo linskmiausia ir šauniausia pora vestuvėse).
Nežinau ar jus sudaužėt taures, bet mes buvom specialiai nusipirke tam, kad vėliau kai mane vyras perneš per tiltą mes išgertume is ju šampaną ir sudaužytume (kad laimingas gyvenimas būtų), pasirodė, kad atsakingas už jų vežiuojimą žmogus jas tiesiog pamiršo ... (jis spėjo nulėkti jų pasiimti). Vėliau mes fotografavomes ant Tauro kalno prie to pastato ir vienas iš mūsų palydos paslydo ir nukrito ir iš 2,5 metrų aukščio (ačiū Dėvui jis liko gyvas ir sveikas).
Vakare pobūvio metu mano vyrui pakylo temparetūra (nuo streso), buvo labai negera, dėl to mes beveik nešokom (svečiai ragino, o mes tiesiog nebegalėjom būti linskmi). Vakaro kulminacija - piršlys turi sudeginti mano vainikėlį, jis pripila spirito į kažkokį indą (neprisimenu), įdeda vainikėli, padega jį ir užsimano jį pakelti ir parodti svečiams, deja jis per daug palenkė indą ir iš jo pradėjo tekėti degantis spiritas, jam užsidegė ranka, jis pradėjo ja mojoti, degantis lašai pradėjo kristi visur, man ant suknelės, vyrui ant kostiumo, ant staltesės (ačiū Dėvui niekas daugiau neužsidegė).  Po dvilikos mūsų piršlį išvežė į ligoninę, jam teko perpjauti jo vestuvinį žiedą, nes ranka labai supūliavo...
Linksma jau niekam nebuvo, svečiai pradėjo skirstytis.. Tokios tos mūsų vestuvės 

Preiš mūsų vestuves irgi daug kas atsitiko. Prasidėjo viskas nuo to, kad mano vyriausia pamergė (mano geriausia draugė, kuri visada maniau, kad bus mano vyr. pamergė) pastojo ir savo vestuvių data pasirinko savaitę prieš mano vestuves (iki vestuvių buvo likę ne tiek daug laiko, kažkas apie mėnesį), aišku pamerge jinai būti negalėjo..
Vėliau 2 savaites prieš vestuves atsisakė antra pora (pamergė su pabrolių, matot jai apsirengti nebuvo ką... aš buvau apakusi, nes ji viena iš fifiausių fifų kurias aš pažystu). Savaitė prieš vestuves sužinojau, kad neatvažiuos viena mašina kuri turėjo vežti svečius, nes ji sugedo Kaune. Gerai, kad mūsų pažystami turėjo padorią auto, tai jie mus išgelbėjo.
Vestuvių diena, aš jau pasiruošusi, toj turi atvažiuoti jaunikis, neatvažiuoja, vėluoja... pagaliau atvažiavo, bet ... be muzikantų!!!..Pasirodo jie pavėlavo pas jaunajį, o po to važiavo iš paskos savo mašina ir neva pasiklydo, kas yra beveik nerealu, nes atstumas apie 300 metrų. Maža to nėra vyriausiojo pabrolio 
Pasitaikius progai klausiu vyro kur pabrolis, pasirodo jis tiesiog neatvažiavo, į skambučius neatsako, iš namų dingo. Gerai, kad vienas iš svečių buvo tikru šaunuoli ir per 5 minutes įkalbinėjimų sutiko pabūti vyr. pabrolių (jo pamergė buvo visa galva aukštesnė už jį, bet nieko jis nekompleksavo ir jie buvo linskmiausia ir šauniausia pora vestuvėse).
Nežinau ar jus sudaužėt taures, bet mes buvom specialiai nusipirke tam, kad vėliau kai mane vyras perneš per tiltą mes išgertume is ju šampaną ir sudaužytume (kad laimingas gyvenimas būtų), pasirodė, kad atsakingas už jų vežiuojimą žmogus jas tiesiog pamiršo ... (jis spėjo nulėkti jų pasiimti). Vėliau mes fotografavomes ant Tauro kalno prie to pastato ir vienas iš mūsų palydos paslydo ir nukrito ir iš 2,5 metrų aukščio (ačiū Dėvui jis liko gyvas ir sveikas).
Vakare pobūvio metu mano vyrui pakylo temparetūra (nuo streso), buvo labai negera, dėl to mes beveik nešokom (svečiai ragino, o mes tiesiog nebegalėjom būti linskmi). Vakaro kulminacija - piršlys turi sudeginti mano vainikėlį, jis pripila spirito į kažkokį indą (neprisimenu), įdeda vainikėli, padega jį ir užsimano jį pakelti ir parodti svečiams, deja jis per daug palenkė indą ir iš jo pradėjo tekėti degantis spiritas, jam užsidegė ranka, jis pradėjo ja mojoti, degantis lašai pradėjo kristi visur, man ant suknelės, vyrui ant kostiumo, ant staltesės (ačiū Dėvui niekas daugiau neužsidegė).  Po dvilikos mūsų piršlį išvežė į ligoninę, jam teko perpjauti jo vestuvinį žiedą, nes ranka labai supūliavo...
Linksma jau niekam nebuvo, svečiai pradėjo skirstytis.. Tokios tos mūsų vestuvės 

Nu juokas pro ašaras    . Super vestuvės turėjo būti