O mums buvo taip...
Prasidejo viskas laaabai nekaltai....isvaziavo jaunikis i komandiruote, i Vokietija... likus gerai savaitei iki vestuviu. Ir ten jam pavoge pasa... penktadienio vakaras ( turejo gryzt namo sestadieni, vestuves ateinanti penktadieni), niekas jo is Vokietijos neisleidzia, ambasada dirbs pirmaaaadieni (liepe kur nors prabut savaigali...), pinigai baigiasi (lietuvos bankai irgi... pavedimus tik darbo dienom daro, o Snoro saskaitu neturim...)... vokieciu kalbos ni ni, o angelskai vokieciai nesneka... NU ir kur visa savaitgali detis kai sostines nezinai... tai per visa vokietija, nusitrenke mano brangiausias atgal iki Sveicarijos pasienio pas biski pazystama (a ka daryt) ir "pratunojo" iki pirmadienio.
Skambina pirmadieni vel i ambasada... o ten, praso fakso (e-mailo atseit ambasada neturi ir juo nesinaudoja), kad galetu issiust paraiska dokumetams uzpildyt. Fakso tam miestely neina rast, o e-mailu ambasada nesiuncia. Rezultatas: faksa persiuncia is ambasados i Klaipeda pas musu draugus, Klaipedoj nuskenuoja ir e-mailu siuncia man i Vilniu (as fakso irgi neturiu kur pasiimt), as uzpildau ir, nulekus i banka, "faksuoju" i Vokietja, ambasadon.

Ambasada vel faksu persiuncia i Lietuva ir... para tikrina ar Lietuvoj toks gyvena ir ar lietuviai nori atgal priimt...Pasako, kad dokumetai tikriausia bus ryt... Ok...
Vilties yra... tda paskambina musu liudininkai ir pasako, kad negales penktadieni, nes moteriske apsirgo ir ligoninen gulasi. Nu grazu: nei liudininku, nei jaunikio...

I vestuvine suknele ir paziuret nenoriu, o kai kaspaksmbina ir ima klausinet kaip pasiruosimas, as papaikinu, kad pekla zino ar vestuves apskritai dabar bus. Visi reaguoja kaip i "jaunosios psichoze" - sako tokia buna.
Antadieni popiet jaunikis gauna isvykimo dokumentus, bet ambasados darbuotoja blogai paaiskina kelia i stoti... vos speja i autobusa, bet speja!!!! Pranesa isterikuojanciai jaunajai, kad jau sedi autobuse ir treciadieni apie pietus bus Vilniuj - ruosiuosi sutikimui. Antra nakties pareina sms - sprogo autobuso ratas - uztruksiu kelias valandas. Vilniuj atsiranda treciadienio vakare - i pasu stala nebespejam. Ketvirtadieni is pat ryto lekiam i pasu poskyri, kad isduotu laikinus dokumentus, nes penktadieni 11 val santuokos registracija. Fig. Ten sedi pikta boba (virsininke) ir pradeda aiskint, kad su laikinais dokumetais niekas mums neleis tuoktis. Mes aiskinam, kad jau susizinojom ir santuoka su laikinu popieriuku registruos. Bobule uzpyksta, kad jos neklausom, sako, nu bandykit. Bandom. Uzpildom reikiamus popierius... sako turim sulaukt is migracijos atsakymo kazkokio ten (e-mailu siunciamas) ir tada israsysim... Mes pasisiulom patys ta popieriu atvezt (pasu poskyris vienam Zveryno kraste, o Migracija- kitam) - sako negalima.... Ramia dusia ruosiames vestuvems. Giminaicius "priverciam" pabut liudinikais (zmones liko soke, bet issuskt nebuvo kaip - mes ju dukros kriksto tevai - mynem ant sazines). Taigi, junieji yra, liudininkai irgi jau yra, truksta jaunikio paso. 16 val. suzinom, kad dokumentu neduos - e-mailas nuo 11 iki 16 val. nespejo "suvaiksciot". Jaunajai kol kas lengva isterija, jaunikis biski tvardosi. Pikti busimi jaunieji paskambina i ta "migracja" nelemta, o pasirodo jie NIEKO NEGAVO, susirandam visrsininka, tas paskambina pas pasus... moteriskes paaiskina, kad... pamirso issiust... jos nemane, kad mums skubu (nors kokius 10 kartu askinom kodel mums to dokumento reikia siandien!!!) Gerrrai. Mums liepia atvaziuot penktadieni, apie 9 ryto. (8 as turiu but pas kirpeja). Skambineja giminaiciai, draugai... kaip gyvenam, kaip jauciames, kaip paskutines laisves minutes leidziam, o mes kaip kvaileliai sedim ir nezinom tuoksimes ryt ar ne. Nuotaika nuline... Balius suruostas, vargsas parsas laukia suvalgomas, misraines bliuduose rugsta...Et. Buvom jau nusprende - jei tuoktis neleis, tai baliu darysim vistiek (kur sitiek maisto det - 40 zmoniu), o susirasysim kada kita diena...
Vestuviu rytas. Del visa ko, nuvaziuojam pas ta kirpeja, susisukuojam sventiskiau abudu - jokiu ten sukuosenu nebedarau - maza vilties, kad jos reiks... Po sukavimosi nuvarom i ta pasu stala (pas kirpeja sededami pakaitom priskambinejom visur, priskundem visus... kur tik galejom, lyg ir pazadejo, kad dokumentai bus) tai jau net pavardes sakyt nereikejo, atnese ant smugio ta popieriuka. Isdege akis lekem puostis (gyvenam biski uzmiesty, tai ir atsumas susidaro). Absurdu vkarelis - ant puses A4 formato lapelio uzklijuota nuotrauka, parasyta a.k., vardas ir pavarde ir stmpelis.... ir del to sitoks triuksmas!!! Nu bet, cia Lietuva, nereik piktu bobu pikdyt... Taigi... 9.55 gryzom namo. Vairuotojas (turejo mus nuvezt i santuoku rumus) jau ruosesi isvaziuot, mane kad jau nebereiks. Per 15 min abu susiruosem... ir islekem tuoktis, 11 val. spejom

Kai vakare susirinkom visa kompanija i baliu

... Visi svest nusiteike, o mums norejosi vieno - griut i lova ir issimiegot kaip zmonems.
Ta mes ir padarem... 5-ta para po vedybu

Nu kad vestuviu nepamirsim niekad tai faktas
Linkiu, kad niekam netektu patirt tokiu "priesvestuviniu" rupesteliu.