Nekaltybės paieškos po vestuvių

#85
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 23, 12:58)
Tačiau žmonės, kurie sekso nelaiko pasirinkimo kriterijumi ir tuokiasi be tokio pobūdžio potyrių bagažo, labiau kreipia dėmesį į būsimojo/-osios įsitikinimus, pasaulėžiūrą - tai tampa bene esminiu dalyku, kas sieja šiuodu žmones, ir kažko ypatingai "laužyti" netenka.

Kaip galima ,,aptarti pasaulėžiūrą,, tokiais klausimais kaip bizūnai, analinis ar oralinis, jeigu apie tuos pojūčius visiškai neturi supratimo? (patirties)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Apuokas: 23 liepos 2007 - 12:33
#86
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 23, 13:25)
Nereikia priklausymo kažkam tapatinti su besąlygišku paklusnumu ar pieštis kažkokius hierarchijos laiptelius. Nejau Tavo gyvenimas susideda tik iš mokesčių, finansų, rinkimų? Juk tai tėra išorinė gyvenimo pusė.
Sutuoktiniai gali labai sėkmingai susirieti dėl bet kurio iš šių gyvenimiškų klausimų tiek, kad savaitę nesikalbėtų, nebent pritaikytų kokius kvėpavimo ar savirelaksacijos pratimus, o tikintis žmogus stiprybės semiasi ir iš tikėjimo. Beje tikriausiai skirtingai vartojame sąvoką "bažnyčia", nes tai toli gražu ne "vien įstaiga, kurioje dirba kunigai", o bendruomenė, kurioje visada yra žmonių, tiek susiduriančių su tokiais pačiais rūpesčiais, tiek su jais jau susidorojusiais.


Tiesiog tokius pasakymus kaip "Šeima - bažnyčios dalis" (sovietiniais laikais buvo sakoma analogiškai "Šeima - visuomenės ląstelė") aš laikau išsisukinėjimais, nes tokie teiginiai iš esmės nieko nepasako.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Peliauckų Jadzė: 23 liepos 2007 - 12:28
#87
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 07 23, 13:08)
Tačiau, kaip bebūtų keista, mano gyvenime partnerių buvo juokingai mažas skaičius, net nerašysiu, bo šioje visuotinėje COSMO eroje netgi gėda prisipažinti  biggrin.gif (nors, pagal tavo logiką, aš turėjau varinėti per vyrus kaip bitė). Bet, matai, aš, nors ir laisvamanė, esu išranki smile.gif

O ką keičia partnerių skaičius šiuo atveju? Aš tik sakau, kad jei renkiesi žmogų pagal tai, kiek su juo gera mylėtis, tai ir išsiskirti gali lygiai pagal tą patį kriterijų - kiek nebegera.
Atsakyti
#88
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 23, 13:33)
O ką keičia partnerių skaičius šiuo atveju? Aš tik sakau, kad jei renkiesi žmogų pagal tai, kiek su juo gera mylėtis, tai ir išsiskirti gali lygiai pagal tą patį kriterijų - kiek nebegera.


Kodėl tu viską taip suabsoliutini? Kas sakė, kad seksas - pagrindinis kriterijus? Kodėl tu manai, kad sekso arba išvis neturi būti, arba jei jis yra - tai tik pagal jį viskas ir nusprendžiama? Kodėl tu pabrėži sielos (jausmų, proto ir pan.) priešprieša su kūnu? Žmogus kol kas nėra būtybė, atsiskyrusi nuo kūno, kūne jis gyvena, vadinasi, renkantis žmogų, ir reikia matyti visą "komplektą", t.y. ne tik dvasios grožį, bet ir kūno privalumus. Jų turi kiekvienas žmogus, tai kodėl tai reikia atmesti?

Realus pavyzdys iš gyvenimo: turėjau klasioką, kuris man simpatizavo. Jis gerai mokėsi, buvo pakankamai išvaizdus, tvarkingas, mėgstamas kitų klasiokų, bendraujantis, nuoširdus, jo tėvai buvo labai mieli ir kultūringi žmonės. Žodžiu, tikrai visaip kaip vertas dėmesio vaikinas. Bet vien nuo minties apie pasibučiavimą su juo man darydavosi bloga. Nežinau, kodėl. Nebuvo tam konkrečių priežasčių. Kai jis paimdavo mane už rankos, mane nukrėsdavo šleikštulys. Bet kaip žmogų aš jį visada vertinau. Ir po šiai dienai susitikę pasikalbame. Turi gerą darbą, gerai sekasi, labai mielas malonus žmogus. Bet ne seksualine prasme. Ir laužyk čia save nelaužęs - nieko neišeitų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Peliauckų Jadzė: 23 liepos 2007 - 12:45
#89
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 07 23, 13:27)
Tiesiog tokius pasakymus kaip "Šeima - bažnyčios dalis" (sovietiniais laikais buvo sakoma analogiškai "Šeima - visuomenės ląstelė") aš laikau išsisukinėjimais, nes tokie teiginiai iš esmės nieko nepasako.

Iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo:
"VI. Namų Bažnyčia

1655 Kristus norėjo ateiti į šį pasaulį ir augti Šventojoje Juozapo ir Marijos Šeimoje. Bažnyčia yra ne kas kita kaip „Dievo šeima“. Nuo pat pradžių Bažnyčios branduolį dažnai sudarydavo tie žmonės, kurie įtikėdavo „su visais savo namais“179. Atsiversdami jie troško, kad ir „visi jų namai“ būtų išganyti.180 Tos įtikėjusios šeimos tapo krikščioniškojo gyvenimo salelėmis netikinčiame pasaulyje.

1656 Mūsų dienų pasaulyje, kuris tikėjimui dažnai esti svetimas ir net priešiškas, tikinčios šeimos yra nepaprastai reikšmingos kaip gyvo ir pavyzdingo tikėjimo židiniai. Dėl to Antrasis Vatikano Susirinkimas pagal seną tradiciją šeimas vadina Ecclesia domestica [namų Bažnyčia].181 Šeimoje „tėvai turi būti pirmieji tikėjimo skelbėjai savo vaikams žodžiu ir pavyzdžiu, ugdyti kiekvienam jų savą, o ypač rūpestingai – dvasinį pašaukimą“182.

1657 Šeimos tėvas ir motina, jų vaikai, visi šeimos nariai, „priimdami sakramentus, melsdamiesi ir dėkodami, šventai gyvendami, išsižadėdami savęs ir veikliai mylėdami“183, iškiliausiai praktikuoja Krikštu gautą kunigystę. Tad šeimos namai yra pirmoji krikščioniško gyvenimo ir „tobulesnio žmogiškumo mokykla“184. Čia išmokstama ištvermingai ir su džiaugsmu dirbti, broliškai mylėti, didžiadvasiškai, net pakartotinai atleisti ir ypač garbinti Dievą malda ir savo gyvenimo atnaša."
Atsakyti
#90
baisiausia gyvenime yra fanatizmas......
Atsakyti
#91
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 23, 13:43)
Iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo:
"VI. Namų Bažnyčia

1655  Kristus norėjo ateiti į šį pasaulį ir augti Šventojoje Juozapo ir Marijos Šeimoje. Bažnyčia yra ne kas kita kaip „Dievo šeima“. Nuo pat pradžių Bažnyčios branduolį dažnai sudarydavo tie žmonės, kurie įtikėdavo „su visais savo namais“179. Atsiversdami jie troško, kad ir „visi jų namai“ būtų išganyti.180 Tos įtikėjusios šeimos tapo krikščioniškojo gyvenimo salelėmis netikinčiame pasaulyje.

1656  Mūsų dienų pasaulyje, kuris tikėjimui dažnai esti svetimas ir net priešiškas, tikinčios šeimos yra nepaprastai reikšmingos kaip gyvo ir pavyzdingo tikėjimo židiniai. Dėl to Antrasis Vatikano Susirinkimas pagal seną tradiciją šeimas vadina Ecclesia domestica [namų Bažnyčia].181 Šeimoje „tėvai turi būti pirmieji tikėjimo skelbėjai savo vaikams žodžiu ir pavyzdžiu, ugdyti kiekvienam jų savą, o ypač rūpestingai – dvasinį pašaukimą“182.

1657  Šeimos tėvas ir motina, jų vaikai, visi šeimos nariai, „priimdami sakramentus, melsdamiesi ir dėkodami, šventai gyvendami, išsižadėdami savęs ir veikliai mylėdami“183, iškiliausiai praktikuoja Krikštu gautą kunigystę. Tad šeimos namai yra pirmoji krikščioniško gyvenimo ir „tobulesnio žmogiškumo mokykla“184. Čia išmokstama ištvermingai ir su džiaugsmu dirbti, broliškai mylėti, didžiadvasiškai, net pakartotinai atleisti ir ypač garbinti Dievą malda ir savo gyvenimo atnaša."



Tai jei aš dabar pridėsiu citatų iš budizmo, islamo ir Lenino raštų, kas nuo to pasikeis? Tai iš esmės yra ideologija. Kažkas ją priima, kažkas - ne.
Atsakyti
#92
QUOTE(Apuokas @ 2007 07 23, 13:25)
Kaip galima ,,aptarti pasaulėžiūrą,, tokiais klausimais kaip bizūnai, analinis ar oralinis, jeigu apie tuos pojūčius visiškai neturi supratimo? (patirties)

Ar tai reiškia, kad žmogus, niekada neišbandęs narkotikų, nenušokęs su guma nuo TV bokšto arba niekada nevalgęs pikantiškai paruoštų kirmėlių, negali turėti apie juos jokios nuosatos?
Atsakyti
#93
QUOTE(wit @ 2007 07 23, 13:49)
baisiausia gyvenime yra fanatizmas......


Pritariu 100% drinks_cheers.gif . O kaip pagalvoji, kad vaikams fanatizmas i smegenis kisamas nuo gimimo...

Atsakyti
#94
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 07 23, 13:39)
Realus pavyzdys iš gyvenimo: turėjau klasioką, kuris man simpatizavo. Jis gerai mokėsi, buvo pakankamai išvaizdus, tvarkingas, mėgstamas kitų klasiokų, bendraujantis, nuoširdus, jo tėvai buvo labai mieli ir kultūringi žmonės. Žodžiu, tikrai visaip kaip vertas dėmesio vaikinas. Bet vien nuo minties apie pasibučiavimą su juo man darydavosi bloga. Nežinau, kodėl. Nebuvo tam konkrečių priežasčių. Kai jis paimdavo mane už rankos, mane nukrėsdavo šleikštulys. Bet kaip žmogų aš jį visada vertinau. Ir po šiai dienai susitikę pasikalbame. Turi gerą darbą, gerai sekasi, labai mielas malonus žmogus. Bet ne seksualine prasme. Ir laužyk čia save nelaužęs - nieko neišeitų.

doh.gif Nuo tokių komentarų darosi aišku, kad likau visiškai nesuprasta. Argi aš kur nors sakiau, kad reikia tuoktis su žmogumi, kuris tavęs netraukia? blink.gif Bet kam pradėti valgyti tortą šventei nė neprasidėjus - va šito tai niekada nesuprasiu.
Atsakyti
#95
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 23, 13:51)
Ar tai reiškia, kad žmogus, niekada neišbandęs narkotikų, nenušokęs su guma nuo TV bokšto arba niekada nevalgęs pikantiškai paruoštų kirmėlių, negali turėti apie juos jokios nuosatos?


Gali tureti. Bet del kai kuriu dalyku nuostatos laikui begant keiciasi. Seksas yra svarbus laimingos santuokos elementas, ir jeigu nei vienas is partneriu nera isbandes, laikui begant jam gali prabusti smalsumas ir noras pabandyti. Gali buti taip, kad kitam tas noras taip ir neprabus. Kas tada?
Atsakyti
#96
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 23, 13:43)


Nu kū aš tau galiu pasakyci, kaip vyras, macyc tavi vyras ir paci rinkaisi palei kitus kricerijus. Ale aš kai rinkaus, tai žūrėjau ir kad lovoj gerai būc ir kad šeimoj ciktumėm viens kitam ir kac pasleidus nebuc. Nors ir cik abu proceguojancys katalikai esam, bet žanijomės bažnyčion, pačiai buvo dcvidešim metų, kaip su manim nekalcyby prarado, po dzvieju nedėlių draugyscės, ale dar cielus dzvejus metus draugavom, kolei susžaninom. Ale kū noru pasakyci visu šituo: kac ir saugoj savo nekalcyby, kac ir bažnyčion davėm priesaikų, bec nuo savy pabegc nemožna, gyvenimas tep suredzytas , kac nugali cekavumas ir nėsvarbu kadu pradzėjai mylėcis prieš ar po ir su kelintu ir ar laikais bažnyčos dogmū, svarbiausa, kiek galvon kreivių turi, kac tai suprastum ir invercintum, kas tau svarbiausia ir dėl ko geveni.
Atsakyti