QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 23, 11:28)
Jei poroje yra temų, kurias jiedu laiko tabu (visiškai nesvarbu kurioje srityje), tai anksčiau ar vėliau atsiliepia su kaupu. Ne drovumu aš tai pavadinčiau, o žiūrėjimu pro pirštus į problemą, jei ji tikrai yra. Kažkaip net keista, kad visi regis pripažįsta, jog pora turi susigyventi - priprasti prie bendros buities, prisitaikyti prie vienas kito ydų (apibendrinus - išmokti priimti antrąją pusę tokią, kokia ji yra), o kas liečia intymius santykius, tai jau arba tiko, arba išsivaikštom - kaip ir nepadoru apie tai kalbėti? Šiaip jau daugelis seksologų sutinka, kad kone absoliučiai visais atvejais tokio "nesuderinamumo" priežastys psichologinės, kylančios iš įtampos kitose bendravimo srityse. Kaip vienas žmogus yra pasakęs - žiūrėkite, kad kiekvieną kartą, kai susiliečia jūsų lūpos, susiliestų ir sielos. Jei žmonės nesusitinka kaip asmenys, o tik užvaldyti geismo, ką gali pakeisti pozos, pančiai ar bizūnai? Ilgainiui ir to bus permaža.
Seksas, kad ir kaip bevartysi, bežiūrėsi, nėra paremtas vien psichologija, bet ir fiziologija. Jeigu mūsų organizmas mėgsta aštrų maistą, o saldaus - ne, pasakymas "Pakeisk požiūrį į tortus, daugiau kalbėk apie juos, bendrauk su konditeriais ir pamatysi, kaip juos pamėgsi" - nepadės. Yra toks dalykas kaip seksualinis temperamentas. Jeigu vienam iš partnerių poreikis suartėti yra triskart per savaitę, o kitam pakanka karto per du mėnesius, kad ir kokie jie būtų dvasiškai artimi, seksualinėje sferoje jie turės problemų.Ir nieko čia nepadarysi.