QUOTE(jolita123 @ 2009 11 25, 11:51)
Na nereikia savęs menkinti, kai prisimenu kokie "gęlynai" buvo pas mane kai nusipirkome sodybą, baisu prisiminti. Kai parėjau po pirmo pasivaikščiojimo tai kepurė buvo aplipus dygliais. Manau kad kiekvienas pasigrąžinimas jau pliusas, pas Sobiecką tai be žodžių, bet mes galim neatsilikti ir bandyti kažką gražaus pasidaryti ir pas save. Kiek leidžia jiegos ir piniginė.
Pas mane yra akmenukų reiks imtis darbo daryti kokį akmenyną, bet bijau nugrybauti, o kažką samdytis ne tie laikai. tai jau kaip išeis taip bus gerai,pasiskaitysiu jūsų patarimų o gal kas ir išeis.
aciu, aciu...man irgi niekas nepadejo tvarkant aplinka, na tik MB kartais pasauktas padedavo ka nors iskasti, sukast...o visa kita po trupineli, po kampeli ...kiekvienas savaitgalis buvo parduotas ir nei truputelio nesigailiu, nes man tai teike malonuma. Pasodinu viena gele, rytojaus diena as ja jau matau kitoje vietoje...raus ...ir is naujo sodinu. Kiek jos emigravo is vietos i vieta kol kazkas pasiliko stabilaus....o buvo...raudonu serbentu voros, ezios svarainiu, po langais pasariniu runkeliu lysves, palei tvoras vos ne kas metra susodinti medziai kuriu ilgainiui vainikai taip susipindavo
...viska teko rauti, lyginti, voluoti, truputi uzmetem geresnes zemes ir...vis dar kuriu, tik dabar jau augalus renkuosi kuo idomesnius, juk 24 arai tai kaip ir neisiples, o tureti tai noras yra
ir zinoma pro akmenis nepraeinu pro sali...
Svarbiausia myleti tai ka tu darai, jausti is to pasitenkinima, tai net nepastebesit pacios kaip viska pasidarysit ir niekam uz tai nereiks aciu sakyt, o ir pasitenkinimo jausmas patampa zymiai didesniu....JUK TAI PADAREME PACIOS...man atrodo cia ir yra visa esme, kai vidinis EGO yra patenkintas