Akmenys sodybos aplinkoje.

pas mane po 3 metų išsikraipė

Kiek pakyla, bet tik išėjus įšalui ir dar neišdžiuvus žemei ji ypač lengvai susikiša atgal iki buvusio aukščio tiesiog užlipu su koja ir sustumiu - tikrai daug kur ji pas mane įkasta, tai per dvidešimt minučių viską apibėgu ir nė nepasilenkdama sutvarkau

Dėl išsiklaipymo, tai jei įkasant ji būna tvirtai iš kraštų suspaudžiama, tai kontūras nepakinta Pas mane ja aptverti ir grynai apvalūs apskritimai apie medelius, kitur banguota gėlynų juosta ir formos po dviejų žiemų nepasikeitė.

kai dar neturėjom savo namo, tai pas anytą vejoj buvau gėlyną pasidarius, aprėminau jį tą juosta, tam gėlynėliui dabar jau vienuolikti metai ir viskas kaip buvę

Papildyta:
Man buvo labai įdomu stebėti, kaip elgiasi pirmą kartą paėmę į rankas pjaustyklę? Mano nuostaba buvo beribė! Pasirodo, nei specialių mokslų, nei ypatingų sugebėjimų, norint kalti akmenį, nereikia! Visi, aš pabrėžiu VISI, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties tą darė sėkmingai! Aš jokiu būdu nepeikiu, nekritikuoju ir nesiūlau nieko keisti aukštųjų meno mokyklų skulptūros mokymo programose. Dovanokit, ne tokie mano tikslai. Aš tik noriu visiems įrodyti ir parodyti, kaip tai paprasta. Todėl sėkmingai rengiu vienos (dviejų dienų) dienos seminarus. Galėtų akmenį kalti visi, norintys turėti savo sodyboje originalių, vienetinių, nepakartojamų skulptūrų parką. Reikia visai nedaug: akmenų krūvos (kuo didesnės), elektrinės pjaustyklės, deimantinių diskų, šiek tiek noro ir patyrusio akmens meistro patarimų...
Papildyta:

Papildyta:
Kaip ilgai rieduliai slėpėsi žvyrduobėje laukdami, kol juos atkas, kaip tingiai riogsojo niekam nereikalingi karjero pašaliuose, kol aš juos pastebėjau, kaip sunku tuos didžiuosius vienam įridenti į priekabą, kaip sunkiai karščiu alsavo perkrautas mano AUDI variklis… Tik po labai ilgų svarstymų ir dvejonių, glostomi mano rankų sutiko atverti Jums savo nuostabų ir nepakartojamą vidų. Beje, vidus gerokai skiriasi nuo purvinos, apdulkėjusios, samanotos išorės. Taip, galima riedulį nuvalyti, nukrapštyti ir nuplauti. tačiau ne ką bepadės. Vis tiek akmens vidus slepia savyje daug neatrastų netikėtumų. pirma - spalva visai kitokia, nes paviršius nuo aplinkos (temperatūros skirtumų, lietaus, dirvos organinių rūgščių poveikio ir pan ) poveikio pasidengia plona luobele, dulėja laikui bėgant. Tuo ir skiriasi šviežiai perskeltas akmuo. atrandi kitokių spalvų gyslų, intarpų, varijuoja struktūra, nuo smulkiagrūdės iki stambiagrūdės.

Kas dar labai svarbu? Tobulai išmokau ... rinkti akmenis. Išmokau visiškai nepažįstamoje vietoje beveik neklysdamas rasti akmenų krūvas tokiose vietose, kurias net vietiniai seniai pamiršo. Viskas paprasta: patikrinkite drebulaičių miškelius buvusiose dirbamos žemės plotuose. Ten, kur miškelis jaunas, pakraštyje rasite akmenų krūvą. arba galulaukės, šalia aukštos įtampos atramų, ir pan. Atsimenu, kaip akmenis dar kolūkio laikais vežė priekabomis ir rideno nuo stataus skardžio žemyn. Kad netrukdytų žemės dirbti... Taip pat reikia nuolat tikrinti vietinės reikšmės žvyro karjerus, atkreipti dėmesį į rekonstruojamus greitkelių ruožus, o kartą (du) per metus būtinai greideruojami vietinės reikšmės žvyrkeliai. Išsikišę akmenys greiderio peilio pakeliami ir nustumiami į kelkraštį. Belieka susirinkti... Ir jokių pastangų arba varginančių skelbimų ieškojimo, tipo ,,kas parduoda akmenis“. Kiek aš jų sukaupiau savo namuose!
Papildyta:



Papildyta:
Nuotraukoje: pati paprasčiausia spiralė, tokią skulptūrą iškalu iš bet kokio akmens. Nei kristalinė struktūra, nei akmens rūšis nesvarbu. Tačiau priekabiai įvertinu akmens formą. Geriau, kad viena pusė būtų kuo lygesnė. Jeigu ne, tada pirmiausia palyginu su pjaustykle. tada kreida nupiešiu spiralę ir pradedu ją sukti nuo centro. Problematiška būtų pradėti spiralę nuo taško, tam reikalingi labai subtilūs įrankiai ir miniatiūriniai diskeliai. kadangi tokių neturiu, centre iškalu duobutę arba atsikišimą.

gražu,bet manau ne kiekvienoj sodyboj tiktų

Labai patiko pelėdžiukai ir skylėtieji akmenys. Bet neįtikėtina, kad kiekvienas tai padarytų Vis tik turit gyslelę

Spiralės padaromos (iškalamos akmenyje) labai lengvai. tiesiog stebėtinai lengvai. Savo darbų nuotraukų kolekcijoje tokių suradau penkias, bet bandau prisiminti ar dar vienos nebuvo? Problema tame, kad dirbant labai dulka ir sudėtinga kartu su savimi vežiotis fotoaparatą. Dėklas nepadeda, pridulka storai į vidų, todėl dalis mano darbų (apie 15 vienetų) iki šiol nenufotografuota. Prisižiūrėjau Gineso rekordų pasiekimų per televizorių ir man pasidarė įdomu, per kiek minučių iškalčiau akmenyje spiralę? Manau, kad per 120 minučių (per dvi valandas) lengvai. Tačiau reikia turėti mažiausiai tris pjaustykles ir vieną pagalbininką (kad padavinėtų į rankas pjaustyklę ir keistų diskelius). Kai viena pjaustyklė užkaista, imu dirbti su antra, paskui trečia ir vėl iš pradžių. Tai visai nesudėtinga, pjaustyti tokius paprastus darbelius gali kiekvienas, pats jauniausias mano seminarų dalyvis 14-kos metų (pažiūrėk į nuotrauką). Galėtų akmenį pjaustyti bet kas, jei rankų pirštai artrito neišsukinėti, jei dar sugeba pats valgyti su šaukštu, galėtų vyrai ir moterys, taip pat neįgalieji sėdintys vežimėliuose. Na, gal aš čia per daug fantazuoju, bet suprasite, ką noriu pasakyti.



Dar labai lengvai iškalamos iš riedulio pelėdos. Reikės pailgo akmens, kad galima būtų pastatyti vertikaliai. 50-60 cm aukštis pats tas. Norint pasiekti didesnės išraiškos ir „protingo“ žvilgsnio, pasirinkite tokį akmenį, kad viršuje būtų šiek tiek įkypas. Akis pasižymėkite taip pat nevienodame aukštyje. jų diametras 12-14 cm. Iškalamos sukant pjaustyklę. judesys turi būti švelnus, netrukčiojantis, kitaip akys nebus blizgančios. Dar ir dar kartą pasukinėkite pjaustyklės diskelį, kad įsigilintų pakankamai giliai. tada gaunasi išraiškingesnės. Ypač puikias pelėdas gauname iš sluoksniuoto akmens. Snapas tai jau visai paprasta. Bet atkreipkite dėmesį, jis ne vertikalus, bet šiek tiek pasviręs, kaip ir akys. sėkmės kalant pirmąsias skulptūras.
Papildyta:
Apatinėje dalyje dar galima „nupiešti“ kelis lapus, atseit, pelėda slepiasi žolėje, tik galva kyšuoja. Bet dar geriau būtų, jei įtaikytumėte pelėdą alpinariume, ant alpinio kalnelio, šalia tikrų augalų. Vėlai rudenį ir žiemą matydavau nudžiuvusių varpinių augalų, pavadinimo nežinau, tačiau pelėda tarp jų turėtų žiūrėtis fantastiškai.
Papildyta:
Atkreipkite dėmesį, kokios baltos pelėdos akys. Tačiau tai viso labo foto triukas. Kaip padaryti? Ant įšilusio akmens užpyliau vandens, palaukiau ir pradėjau fotografuoti tada, kai akys šiek tiek „nudžiuvo“.

gražūs darbai,bet aš galvoju,kad su teorija ne toj temoj
čia daugiau gal aptariama kaip derinti ir puošti aplinką,o jūs daugiau apie akmenų grąžinimą

jei klystu


o jūs gal galit parodyti kur jie panaudoti,kaip jie puošia,prie ko jie derinami,kokiuose gėlynuose ar kur stovi

Galima parodyti, tačiau kažkiek laiko užtruks, dabar žiemą viskas užsnigta, ne taip gerai matyti kaip vasarą. Bet pabandysiu kokią šiltesnę dieną pabraidyti po sniegą su fotoaparatu. Įmetu dar kelias skulptūras, tačiau nuotraukos darytos vasarą.




http://images60.fotk...IMG_1908-vi.jpg
http://images44.fotk...IMG_2014-vi.jpg

Aipipira, labai graziai apie akmenis papasakojot, aciu jums. Kuriame jus kraste darbuojates?

Musu sodyboje ir jos apylinkese irgi daug akmenu "priaugusiu" ir vis dar neisgaudytu, tik va beda kaip juos is vienos vietos i kita perkelti (cia turbut bendra daugumos sios temos skaitytoju moteriskiu problema), ypac kai vyriskiai nelabai supranta musu "meile" akmenims.. Aipipira raso, kad akmenis kelia i bagazine ridendamas lentomis. O ka daryt, jei kokiam nors senam sode norisi pernesti rieduliuka is vienos vietos i kita? Na turiu omeny ten, kur neivaiziuoja nei traktoriukas, nei masinele

Bandziau rident ir kelt i karucius, nieko gero, tik isvirtau, zodziu vos pati neuzsimusiau Tai ka daryt? Vyru kviestis nenoriu, esu uzsispyrele negi nera kokiu gudrybiu? (pvz spinta galima perstum po ja lasiniu pakisus, o ka daryt su rieduliukais?)

Tada kviesk kaimynku bobikiu i talka

Edinka, ačiū už patarimą, deja vienkiemis... Artimiausia bobike už kelių km... kažin ar prisiviliočiau

Didesnių nei 80 cm aukščio ir 120(retais atvejais 150kg) kilogramų svorio vienam paridenti nepavyktų. Tačiau yra keletas gudrybių. Naudokite svertus, laužtuvus, pasikaskite po akmeniu ir paridensite bet kokį. Netikiu, kad Jūsų sklype būtų daug „puntukų“ ar panašaus dydžio akmenų. Labai gerai, jei prisikviesite talkininkų, tada bus lengviau su užduotimi susidoroti. O kažkokių stebuklingų ir ypatingų būdų nenaudoju. Ir technikos neturiu, todėl daugybė mano atrastų akmenų krūvų paliktos ateičiai.