Sveikos,
Norėčiau su Jumis pasidalinti savo patirtimi ir gal galėsit išreikšti savo nuomonę apie šią gana sudėtingą situaciją.
Karantino metu tenka prižiūrėti brolį darželinuką, nes tėvai turi dirbti. Kaip žinia visos įstaigos tarp jų ir darželiai nedirba, tačiau tėvam tenka eiti į darbus. Aš esu studentė (20m), taigi kaip suprantama, turiu savų reikalų, nors universitetas uždarytas šiuo metu vyksta nuotolinis mokymąsis, dėl to tenka jungtis i online paskaitas ir be to turiu rašyti daug įvairių darbų. Pradžioje maniau kad pažiūrėsiu brolį dvi savaites, tačiau prižiūriu jau beveik mėnesį. Mane spaudžia įv. darbų atsiskaitymai (deadline'ai), todėl jaučiu, kad brolio žiūrėti nebegaliu, bet bėda ta, kad tėvai to nesupranta, aš siūlau kažkuriam imti biuletenį, tačiau jie teigia negalintys to daryti... Sako, jog tada neturės pinigų visiems mokesčiams ir t.t Atrodo noriu padėti, suprantu juos, kad yra sunku, tačiau man irgi nelengva... Ir atrodo bandau kovoti su tėvais dėl savęs, bet taip pat kovoju ir su savim... Nežinau ar šioje situacijoje turi laimėti tai, kad visgi turiu žiurėtis savo reikalus, ar nepaisant visko žūtbūt padėti tėvam šiuo sunkiu metu...
P.s. čia nepirmas kartas kai padedu auginti brolį: dvi vasaras esu jį žiūrėjus, ir kitu metu reguliariai tekdavo dažnai padėti.
Taigi, prašau, kas galit pasidalinkit savo nuomone, nes labai norisi pamatyti ką mąsto žmonės iš šono apie tai
Dėkoju!