Ar vaikai turi auginti jaunesnius brolius ir seseris? Ką apie tai manote?
Aš manau, kad vaikus turi auginti tėvai. Kai noriu nueiti į parduotuvę, savo sūnų visada maloniai paklausiu, ar jiems nebus sunku pažiūrėti sesę. Ir būtinai parnešu ką nors skanaus už "darbą". Manau, kad šeimose, kuriose auga daug vaikų, vyresnieji patiria prievartą. Jie augina vieni kitus. Aš tam nepritariu. Ką jūs manot?
pritariu tau šiuo klausimu.tokį dalyką galima pavadint vienu pavadinimu: parduota vaikystė...labai nekaip atrodo,kai tėvai užkrauna jaunesniuosius vyresniems,o patys kažkur lekia,kažką daro...gal jiems tai normalu,bet vaikui kaip atrodo?juk didelė tikimybė,kad jis savo sesės ar brolio negalės pakęsti,ir tik todėl,kad dėl jo (o gal tiksliau dėl tėvų) turėjo atsisakyt kiemo,žaidimo ar dar kažko...
pritariu, kad negalima versti vaikus rupintis jaunesniais, nebent jei jie to nori patys. bet barti uz tai, kad nesugeba uzmigdyti jaunelio arba ji nuraminti 
blogai kai vyresni yra apleidziami del to, kad visas demesys yra nukreiptas i jaunesni ir teveliams nebelieka laiko kitiems SAVO vaikams 
o siaip vyresni vaikai megsta zaisti su jaunesniais, jie daro tai su didesniu noru nei suauge, nes jiems patinka zaisti. tegul jie tai ir daro, o suauge keicia sauskelnes ir maitina
mano drauges dukrytei 6 metukai, ji net verkia kaip nori eiti pas mus ir "cackintis" su mano mazyliais, ji dainuoja jiems daineles, ideta soske i burnyte, jei si iskrenta, kalba su jais ir net nori pamaitinti, bet as suprantu, kad ji to negales padaryti gerai ir pati tai darau
blogai kai vyresni yra apleidziami del to, kad visas demesys yra nukreiptas i jaunesni ir teveliams nebelieka laiko kitiems SAVO vaikams o siaip vyresni vaikai megsta zaisti su jaunesniais, jie daro tai su didesniu noru nei suauge, nes jiems patinka zaisti. tegul jie tai ir daro, o suauge keicia sauskelnes ir maitina
mano drauges dukrytei 6 metukai, ji net verkia kaip nori eiti pas mus ir "cackintis" su mano mazyliais, ji dainuoja jiems daineles, ideta soske i burnyte, jei si iskrenta, kalba su jais ir net nori pamaitinti, bet as suprantu, kad ji to negales padaryti gerai ir pati tai darau
As tai pat pritariu kad savo vaikus turi uzauginti tevai, nors mano jau
nebemaziukai moka patys pabuti bet visu kaimynu mergaites nori juos priziureti
Tai uzta priziurejimai koki sokoladuka ar kapeiku duodu
O mano sese turi dukra 8metu ir leliuka tai jai mama moka pinigelius jei ji sutinka pabuti su brolu
nebemaziukai moka patys pabuti bet visu kaimynu mergaites nori juos priziureti
Tai uzta priziurejimai koki sokoladuka ar kapeiku duodu O mano sese turi dukra 8metu ir leliuka tai jai mama moka pinigelius jei ji sutinka pabuti su brolu
QUOTE(vaižgantė @ 2005 01 22, 20:57)
Ar vaikai turi auginti jaunesnius brolius ir seseris? Ką apie tai manote?
Manau kad normaliems tėvams savaime turi būti aišku kas jų vaikus turi auginti
O jei dukrą įdarbinu auklę kokį savaitgalio vakarą kartą per mėnesį, labai nusižengusi prieš ją nesijaučiu
Jei mažesniųjų priežiūra trūkdo vaiko mokslams, laisvalaikiui, bendravimui su draugais, vat tada jau nepateisinčiau tokio tėvų elgesio
O kai tai vyksta retai, nemanau kad labai nusižengiu vyresnio vaiko atžvilgiu. Dukra būna perspėta iš anksto kad galėtų pasireguliuoti savo dienotvarkę, ir, manau, kad tai tokia pati pareiga šeimai, tėvams, kaip ir išnešti kasdiena šiukšles ar išsiurbti kambarius. Be to ji tam niekada ir neprieštarauja, jaučiu kad ji tada jaučiasi labai reikšminga, nes gi lieka vadovaujanti persona namuose.
augint turi patys tėvai ir manau visi tą supranta, bet vaikai turi padėt ir tėvams, tiek mes padėjom savo, tiek jie mums, vaikas turi mokėt ir rūpintis, ir žinoti, kas yra atsakomybė, o dėl to viduriuko visad sunku nuspręst, tėvams gali atrodyt, kad lazda neperlenkta, o vaikams kitaip, ir atvirkščiai. Šeimoj, kai matoma, kad kažkam sunku, padedama per daug nesigilinant...
As irgi pries tai kad vaikai vaikus augintu, bet kad priziuretu ar pazaistu, tai tikrai ne, musu brolis 7,5 metu, mielai zaidzia su sese, o ir jinai nuo jo nesitraukia, tik broliui atsibsta daznai, tada tenka sese su asaru upeliais 
nuvilioti nuo jo.
Mes visuomet pagiriam viresneli, kai jis uzimineja mazaja , jis tuomet pasako, jog sese niekada netures geresnio brolio uz ji.......
nuvilioti nuo jo.Mes visuomet pagiriam viresneli, kai jis uzimineja mazaja
, jis tuomet pasako, jog sese niekada netures geresnio brolio uz ji.......
Auginti tikrai neturi. Juk jie irgi yra vaikai, turi savo užsiėmimų, rūpesčių, jiems taip pat reikia ir dėmesio ir pagalbos, ypač atsiradus pypliukui, nes tuomet jie lyg ir jaučiasi nuskriausti, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtų Mano vyresnėlė neatsisako man padėti prižiūrėti mažylį, tačiau stengiuosi neperlenkti lazdos. Be to, mėgstame abi retkarčiais ištrūkti "mergaitiškiems" pasiplepėjimams ir pasibuvimams O berniukai lieka dviese kariauti
Turiu 10 metų jaunesnę seserį. Tėvai tikrai manęs neversdavo būti jos aukle, tik retkarčiais paprašydavo pagalbos. Vėliau būdavo cool, nes turėjau savo "šnipę", o dabar esame geriausios draugės
Mano vyresnėlė neatsisako man padėti prižiūrėti mažylį, tačiau stengiuosi neperlenkti lazdos. Be to, mėgstame abi retkarčiais ištrūkti "mergaitiškiems" pasiplepėjimams ir pasibuvimams O berniukai lieka dviese kariauti Turiu 10 metų jaunesnę seserį. Tėvai tikrai manęs neversdavo būti jos aukle, tik retkarčiais paprašydavo pagalbos. Vėliau būdavo cool, nes turėjau savo "šnipę", o dabar esame geriausios draugės
As ketegoriskai pries, kai vaikas augina vaika. Is savo darbo praktikos zinau atveji, kai sese augino broli, o dabar jo NEKENCIA. Na ji nesugebejo normaliai aukleti to brolio, gal todel dabar tas berniukas turi eibe emociniu problemu.
Ir kodel turetu auginti-juk tai jo brolis/sesuo, o ne jo vaikas.
Ir kodel turetu auginti-juk tai jo brolis/sesuo, o ne jo vaikas.
QUOTE(vaižgantė @ 2005 01 22, 19:57)
Ar vaikai turi auginti jaunesnius brolius ir seseris? Ką apie tai manote?
Na, čia priklauso nuo to, ką reiškia "auginti" ir kaip apie tai su vyresnėliais kalbama
Turiu 12-a metų jaunesnius dvynius, sesutę ir brolį, pamenu, dvi vasaras pravežiojau juos lauke (tai buvo MANO svarbiausias darbas, svarbesnis už visas drauges ir maudymusis), visa šeima (ir tėtis, ir dar vienas mano brolis) buvo pasidariusi grafiką, kas kurį vakarą skalbia dvynių vystyklus, kas kada veda juos į darželį
Ir tai buvo savaime suprantamas dalykas - turime visi padėti mamai auginti dvynukus
Ir jokių ten pinigų ir prizų-siurprizų 
Aš net nepamenu, kaip tas "padėti auginti" tapo savaime suprantamu dalyku, bet taip buvo Ir ką... ir labai aš savo augintus
dvynius, kurie dabar jau paaugliai, myliu 
O man atrodo naturalu, kad vyresnieji padeda augint maziukus..na, apie kokia cia parduota vaikyste kalbat? galim nusipaistyt iki to, kad nemoralu jaunesniuosius vaikus vyresniuju padevetais drabuzeliais rengti ir t.t....vaikai turi suprasti, kad yra seimoje pareigu, nevien tik teises...aisku, nesakau, kad turi vaikas turi dirbti juodaudamas, bet turi suprasti, kad padeti tevams privalo ir kompiuteriniai zaidimai ar TV gali palaukti...jau mane nervint pradeda ta "demokratija" vaiku auklejimo klausimais 
Pala pala- priešininkės. O jūs pačios turėjot jaunesnių brolių-seserų? Bent kokiais 4-5 m?
Aš turėjau. Jis gimė, kai man buvo penkeri. Ir dėl to buvau devintam danguj. Kaip aš laukiau brolio (turėjau vyresnę sesę, bet kaip norėjau mažiuko broliuko, savjojau, pinigus jam taupiau, pati, malė, ledų atsisakydama ) O kai gimė- tai laimė buvo begalinė. Mama mane varydavo nuo brolio. Nes tas tik zyst- aš ant rankų. Neleisdavo, uždarydavo duris jo kambario, bet vis sugebėdavau sadami-ogorodami kažkaip prasibrauti į jo kambarį. Rasdavo mane jį iš lovytės išsikėlusią, vystyklus pakeisdavau, žaisdavau. Mokiau jį vaikščioti- kai pamenu- juokas juokas . Ėjau ant smėlio, sekiojau paskui jį visur. O kaip džiūgaudavau, kai leisdavo vienai iš darželio pasiimti- darželis buvo toje pačioje gatvėje, per tris šimtus metrų. Aprengdavau, užsikeldavau balvoniuką ant rojučių ir kaifuodavau tempdama. O sykį man leido jį nunešti viena laiptų aikštele žemyn. O aš susipainiojau savo "basanoškėse" ir kritau. Žiauriai taip, visą nugarą nusitarkavau, alkūnes, koją nikstelėjau, bet guliu, nebliaunu, laikau brolį ant savęs ir galvoju- ar zuikis neužzsigavo (sveikas kaip agurkas buvo, nes rūpinausi gi). O kai naktį ateidavo prašytis į lovą- savo prisysinęs . Užleisdavau jam savo, o pati kabėdavau ant kraštuko, kad tik zuikis pamiegotų...
Man tai patys vieni gražiausių mieliausių vaikystės prisiminimų. Ir dabar tarp mano vaikų skirtumas metų toks pats- santykiai tokie patys, "toč-toč".
O jūs čia- neleisti, neleisti...
O jūs pačios turėjot jaunesnių brolių-seserų? Bent kokiais 4-5 m? Aš turėjau. Jis gimė, kai man buvo penkeri. Ir dėl to buvau devintam danguj. Kaip aš laukiau brolio (turėjau vyresnę sesę, bet kaip norėjau mažiuko broliuko, savjojau, pinigus jam taupiau, pati, malė, ledų atsisakydama
) O kai gimė- tai laimė buvo begalinė. Mama mane varydavo nuo brolio. Nes tas tik zyst- aš ant rankų. Neleisdavo, uždarydavo duris jo kambario, bet vis sugebėdavau sadami-ogorodami kažkaip prasibrauti į jo kambarį. Rasdavo mane jį iš lovytės išsikėlusią, vystyklus pakeisdavau, žaisdavau. Mokiau jį vaikščioti- kai pamenu- juokas juokas . Ėjau ant smėlio, sekiojau paskui jį visur. O kaip džiūgaudavau, kai leisdavo vienai iš darželio pasiimti- darželis buvo toje pačioje gatvėje, per tris šimtus metrų. Aprengdavau, užsikeldavau balvoniuką ant rojučių ir kaifuodavau tempdama. O sykį man leido jį nunešti viena laiptų aikštele žemyn. O aš susipainiojau savo "basanoškėse" ir kritau. Žiauriai taip, visą nugarą nusitarkavau, alkūnes, koją nikstelėjau, bet guliu, nebliaunu, laikau brolį ant savęs ir galvoju- ar zuikis neužzsigavo (sveikas kaip agurkas buvo, nes rūpinausi gi). O kai naktį ateidavo prašytis į lovą- savo prisysinęs . Užleisdavau jam savo, o pati kabėdavau ant kraštuko, kad tik zuikis pamiegotų... Man tai patys vieni gražiausių mieliausių vaikystės prisiminimų. Ir dabar tarp mano vaikų skirtumas metų toks pats- santykiai tokie patys, "toč-toč".
O jūs čia- neleisti, neleisti...
