O naktį ką mamą darydavo, kad sūnus turėjo miegoti su sese? Bet aplamai ir suaugusiam reikia turėti daug jiegu auginant tokį mažiuką, ne kiekviena močiute sutiktu lelių prižiurėti - o vaikui užkrauti lelių tikrai negalima - ne bent tai yra mirties ir gyvenimo klausimas... Dėl to ir bailiukas buvo, kad kudikystėje nebuvo šalia mamos... Aš tiesą sakant greičiau neščiau savo vaiką su savim į darba negu užkraučiau jį savo dukrai, nes kudikiui tikrai reikia mamos, o ne sesers.
O bendrai kalbant - žinot, vaikai gali ir turi padėti, nes mes visi gyvenam kartu ir turim išmokti vienas kitu rupintis. Bet reikia labai gerai žinoti, ką gali padaryt ir ko negali ir neturi daryti kiti vaikai. Pavyzdžiui, mama privalo rupintis kudikiu, ji turi jį nešioti ir žindyti, jeigu neišeina žindyti - ant ranku maitinti iš buteliuko (nemesti į lovos kampą arba perduoti sesei). Bet sesute gali nušluostyti nosį, pasupti, broliukas - paduoti puoduką, mūsiškis kartais padėda mažiukui apsirengti. Vyresne dukra gali išvyrti pietus, padaryti sumuštinius ir pamaitinti mažesnius(mūsų berniukas kartais padaro sumuštinius arba išverda koldunus), vaikai puikiai gali plauti indus. Jeigu pareigas paskirstyt tolygiai ir pagal vaikų jiegas, tai visiems yra į naudą.
Nes mama nepalužta, o vaikai išmoksta atsakomybes ir savarankiškumo.
