Ar vaikai turi auginti vaikus?

as moku, tiesa, tai buvo tik karta, kai turejau isvaziuoti, o aukle paskutine minute dingo-sumokejau didckiams tiek, kiek buciau jai mokejusi.
vaikai neprivalo auginti vaiku, bet turi padeti tevams-mane kartkartemis isleidzia i parduotuve, kai tvarkausi paskaito su juo knygute, kartais iseina i lauka, bet tik tada kai nori to patys, o ne kai as uzsigeidziu atsipust.vaiko pareiga yra mokytis, zaisti ir daryti tai kas jam patinka, o sesutes ar brolio prieziura tik pagalba mama, o ne prievole.

Manau, svarbu, kad vaikui nebūtų prievolė ir našta prižiūrėti mažesnįjį, bet jei vaikui patinka ir jis pats nori padėti, kodėl gi ne. Mano vyresnysis ir indus išplauna, ir grindis prašluosto ir su mažesniuoju mielai pažaidžia, bet juk ne kasdien, kai pats nori, pats pasisiūlo padėti, argi tai blogai?

as tik uz tai kad vaikus augintu tevai as saviskei neuzkraunu mazyles be abejo kartais palieku priziureti bet pirma atsiklausiu jos ar sutinka mano drauge tai augino broliuka kai jai buvo 13 m tai praktiskai neturejo paauglystes tapo is kart mama , tai jai mama uz prieziura pripirkdavo pilnas tases gariuniniu drabuziu o ji ka i sokius net negaledavo iseiti tai va , kai broliukui buvo 5 m tai pati istekejo ir vel augino leliuka tik dabar savo po to dar viena pasigimde ... o jos vaikus augina brolis na pasaka be galo

Dziugu, kad tiek daug mamyciu cia sako, kad vaikai vaiku priziureti neturetu, bet manau kad tikrai ne visoms pavyksta neuzkrauti jauneliu vyresniems...
As nuo 9 metu iki 17 auginau savo broli... Tevai daug dirbo, turiu ir vyresni broli, bet kadangi jis vyras (cia mano mamos paaiskinimas i mano skundus buvo) tai jauneli turejau priziureti as... Pirmas dalykas maziukas buvo labai bailus, tad jis vienas niekur nelikdavo iki 10 metu(vadinasi visada tampydavosi su manimi) antras dalykas jis neuzmigdavo, jei nelaikydavo kieno nors rankos (tad visada 21 jau turejau but namie ir miegot kartu su broliu), trecias dalykas, kadangi mama su teciu daug dirbdavo, tai visi namu ruosos darbai tekdavo man (kaip minejau vyresnysis netvarkydavo, nes jis juk VYRAS). Skaudziausia budavo, kad mama manes niekur neleisdavo su draugais, o be to tam ir laiko nebuvo... Dar trecioje klaseje mano dienotvarke buvo tokia: atsikeliu, pamaitinu broli (kuris tada dar tik sedejo!) ir visur nesiojuos ant ranku kol issiurbliuoju viska, isplauno po vakarienes lkitai dienai likusius indus, paruosiu pamokos maziu pasisodinus ant stalo, tada i vel pamaitinu, tada migdau dienos miego ir palikus viena namuose lekiu i pamokas (mokiausi iki penktos klases antroje pamainoje), o mama is darbo grizdavo kaip tik maziui dar miegant...
Nieko nesakau, tevam buvo sunku, cia buvo 91-ji metai kai atsirado maziukas, trys vaikai ir t.t.... Bet vaikystes as neturejau.. Dabar jau kai as uzaugau ir mazius uzaugo mes tikrai nesam geriausi draugai, nes jis man visada buvo mano nelaisves katininkas..
Sorry uz toki ilga posta, bet tiesiog kazkaip norejosi issipasakoti
Tad mamos, bukit geros, neatimkit is savo vaiku vaikystes... jei jus nusprendet tureti dar viena vaikiuka, tai pacios ir auginkite... o kada jusu atzala nutars, kad nori tokios atsakomybes, kaip priziureti koki maziu - susilauks savosios...

cirkas kaip vaikai sugebėjo tevus atskirti Man atrodo, ta senelė tikrai savo tevų negerbė, pagaliau kokie gali būt kavalieriai, jeigu už sienos motina gimdo
aš taip pat toki (gal tą pačią ankščiau 14kos, dabar jau 16kos vaikų) šeimą pažįstu ir manau, vaikams ten yra sunku. Bet kiek žinau, vyriausia dukra jau su tevais negyvena ir turi savo vaikelį. O iš kitos daugiavaikės šeimos (11 vaikų) kilusi jaunoji mamyte jau turi 3 - vyriausiai 4 metukai. Tai gi ne visoms mamos ar savo vaikus auginti yra kančia Nors, žinoma, tevai turi išmintingai skirstyti pareigas ir suteikti vaikams pakankamai savo erdvės. Taip pat yra dalykai, kurios vyresnes seses tiesiog nesugeba suteikti.
Papildyta:

Mano draugė panašiais laikais turėjo brolį, kurį taip pat augino. Aš ją labai gailėjau, nes ji beveik niekur negalėjo be to mažiuko išeiti. Dėl to kai mama paklausė, ar norime dar vieno vaiko šeimoje, vienareikšmiškai pareiškiau - ne. Po 15metų sužinojau, kad mama (šiaip labai silpnos sveikatos), dvėjojo, ar gimdyt ir mūsų su broliu pasakymas pastatė paskutinį tašką

Vyresnieji neturi auginti tevu vaiku, taciau manau, kad galetu retkarciais padeti juos priziureti, pvz., pasaugoti kol mama pietus verda ar pan. Mano dukrytes, kai joms ateina ikvepimas, fantastiskai pazaidzia su maziumi, o as galiu tuomet numuilinus sau valandele paskirti Bet dazniausiai tokie momentai buna, kai neprasai paziureti. O kai paprasai - jau taip nuosirdizia nebeuzsiima su broliuku.

O dabar viena kraupoka istorija, kuria pasakojo man mano mociute. Jos mama uzaugino 6 seseris, o is viso gimde 10 vaiku, kiti numire. Eilini karta vaikutis gime ir iskart numire, mama siuncia savo dukra pas kaimynus, kad pakviestu kaimyne i pagalba, kad kazka atnestu. Dukrytei bebegant pas kaimynus, mama prisimine, kad pamirso kazka dar pasakyti, kviecia atgal ateiti, o ta jos dukryte bega neatsigrezdama pas kaimynus sakydama sau panosej: "Vaje vaje, geriau negrisiu, gal atgijo, ir vel man reikes auginti".

mano nuomonė: kiekvienas vaikas turi turėti savo vaikystę, o ne būti aukle savo broliams ar seserims.

O žasiti visiems kartu, tai auklėjimas vienas kito ar tai savo vaikystės turėjimas?

RamuneM sutinku, kaikurios pasisakymus perskaicius rodos, kad didckiai mazylio net nematyt turetu, juk zaidimas kartu, knygeliu vartymas ir yra prieziura, pagalba mamai o jei nuplauna rankutes, nusluosto nosiuka tai kas? vergove ar paprasciausia seimyniniai santykiai....

Būtent, man tai natūralus dalykas šeimoje.

Pvz.: visi išeina į kiemą pažaisti, tai visada pasakau, jei pavargsite arba norėsite labai skirtingus dalykusdaryti, tai pasakykit man, ateisiu padėti. Bet per tiek metų, gal kokį 1-2 kartus teko eiti padėti Įsižaidžia taip, kad mano atėjimas tik sutrukdo (taip būna dažniausiai). Ramiai darau sau darbus, tik retkarčiais viena akimi pažiūriu ar dar kiemo teritorijoje. Ir jei man kažkas pasakytų, kad aš vyresnėlius verčiu prižiūrėti mažąjį, tai tikrai labai naiviomis nesuprantančiomis akimis pažiūrėčiau

Mano dickes net su pasididziavimu kartais tai padaro - joms patinka pasirupinti broliu, gal cia motiniski jausmai verziasi, gal jauciasi dideles, kai gali ka nors padeti broliui. Kartais taip juokingai mane megdzioja, kad griuk vietoj Va tada ir pamatau is sono, kaip as aukleju savo vaikus

Visko reikia, tik neperlenkti lazdos...

Kiekvienas vaikas turi tureti savo vaikyste! O ne pastoviai saugot, priziuret, rupintis mazesniu broliu/sese. Aisku, padeda man vyresnelis paziuret trumpam mazuosius, kol as padarau valgyt ar prausiu viena is mazesniu Bet jis taip puikiai uzsiima, kad net sunku atitraukt viena nuo kito