aš tai irgi griežtai ne sakau,kad vyresnieji turi augint jaunesniuosius.aš pati taip ir auginau savo 8 metais jaunesnę seserį,tai turbūt dėl to nenorėčiau,kad mano vaikai vieni kitus augintų.bet turiu omeny,kai vaikai atlieka tėvų pareigas,skalbia migdo,maitina,maudo.aš nesakau,kad yra blogai,kai vyresnieji prižiūri mažesnius kieme,kai žaidžia,kad neužsigautų.arba reikalui esant nubėgt iki parduotuvės,tai palikt vyresniųjų priežiūrai nėra blogai.kaip tik manau vyresniem vaikam ugdomas atsakomybės,globos jausmas.
Kad ir koks butu metu skirtumas, vaikai neturi auginti vaiku 
mano tokia kategoriska nuomone. Aisku, galima retkarciais paprasyti pagalbos, padek, padaryk, atnesk, bet tai yra ne tik mazesniu prieziuroj, o aplamai seimoje
mano tokia kategoriska nuomone. Aisku, galima retkarciais paprasyti pagalbos, padek, padaryk, atnesk, bet tai yra ne tik mazesniu prieziuroj, o aplamai seimoje
Išeinant iš ligoninės su savo mažiausiuoju, manęs pasiimti atvyko ir mano vyresnėlė. Gydytoja tada pasakė, kad seniau tėvai išleisdavo savo dukteris į tuos namus, kuriuose auga kūdikis pabūti lyg ir auklėm.. Turbūt tokia buvo pedagogika tam, kad per anksti mergaitės nepanorėtų tapti mamomis..
O aš už. 
Tik klausimas kaip bus čia, bet esu už visom keturiom kaip pasakius. Puiku- jei mergytė išmoks keisti sauskelnes, išmoks didesnį perrengti užrišti batus, išmoks suprasti kad vaikas alkanas, o ne pagimdžiusi išneš prie -20 vaiką plona striukyte aprengtą (čia kažkur skambėjo per viosą Lietuvėlę, kad nemokėjo aprengti vaikiuko).
Pati nuo 12 metų prižiūrėjau puseseres ir dabar kai pagalvoju atsidžiaugti negaliu. Mokėjau viską: keisti palas, jas skalbti, perrengti vaiką, pamaitinti, kartu sėdėti ant puoduko ir laukti kol ateis "stebuklas" , vežiodavau kol užmigs, vietoi lopšinių pas mane jos Džordanos mano perdainuotų dainų klausydavos , kai dabar pagalvoju- linksma- tada kartais būdavo grasu, bet dabar kai atsimenu kiek mes šposų prikrėsdavom... Tiesa- niekada jų nemušiau- didžiausia bausmė, kaip pamenu buvo mano vienos puseserės už ožius išnešimas už virtuvės durų. Niekaip nepamenu, ko aš jai nedaviau daryt, bet kai pradėjo klykt 
kartu išmokom dviratuku važinėt, kartu pliurpdavom.... Dar ir dabar su vyresnėle gerai sutariu. Tiesa jaunėlė man po tų ožių ir liko kaip ožka (nors kai pagalvoju dabar gi geras vaikas nors prie širdies dėk 
)
Parduotos vasaros? Ką aš žinau- tada sakau- kartais liūdna būdavo- bet ne tiek dėl to kad jas žiūriu kiek dėl to kad močiutė manęs kaime niekur neleisdavo- ir tai nepriklausė nuo mažiukių.
O dėlnaudos: išmokau atsakomybės, kantrybės su vaikais. Sveika man buvo jas žiūrėti... jei ne jos nežinau kokia vėjavaike būčiau patapusi. Kažkaip sveika man buvo žinoti kad štai maža būtybė- ir jos šios minutės gerovė priklauso nuo tavęs.
O ką apie dabartinius vaikus galiu pasakyti. Reikia jiems geriau savo jaunesnius brolius seses pažiūrėti, o ne kompiuteriniais žaidimais per naktis žaisti ir
11metų užsiiminėti. Gal kai žinos pasekmes bus atsargesni?
Žinau dabar mane akmenimis užmėtysite.... Ką gi.... laukiu
Tik klausimas kaip bus čia, bet esu už visom keturiom kaip pasakius. Puiku- jei mergytė išmoks keisti sauskelnes, išmoks didesnį perrengti užrišti batus, išmoks suprasti kad vaikas alkanas, o ne pagimdžiusi išneš prie -20 vaiką plona striukyte aprengtą (čia kažkur skambėjo per viosą Lietuvėlę, kad nemokėjo aprengti vaikiuko).Pati nuo 12 metų prižiūrėjau puseseres ir dabar kai pagalvoju atsidžiaugti negaliu. Mokėjau viską: keisti palas, jas skalbti, perrengti vaiką, pamaitinti, kartu sėdėti ant puoduko ir laukti kol ateis "stebuklas"
, vežiodavau kol užmigs, vietoi lopšinių pas mane jos Džordanos mano perdainuotų dainų klausydavos , kai dabar pagalvoju- linksma- tada kartais būdavo grasu, bet dabar kai atsimenu kiek mes šposų prikrėsdavom... Tiesa- niekada jų nemušiau- didžiausia bausmė, kaip pamenu buvo mano vienos puseserės už ožius išnešimas už virtuvės durų. Niekaip nepamenu, ko aš jai nedaviau daryt, bet kai pradėjo klykt kartu išmokom dviratuku važinėt, kartu pliurpdavom.... Dar ir dabar su vyresnėle gerai sutariu. Tiesa jaunėlė man po tų ožių ir liko kaip ožka (nors kai pagalvoju dabar gi geras vaikas nors prie širdies dėk ) Parduotos vasaros? Ką aš žinau- tada sakau- kartais liūdna būdavo- bet ne tiek dėl to kad jas žiūriu kiek dėl to kad močiutė manęs kaime niekur neleisdavo- ir tai nepriklausė nuo mažiukių.
O dėlnaudos: išmokau atsakomybės, kantrybės su vaikais. Sveika man buvo jas žiūrėti... jei ne jos nežinau kokia vėjavaike būčiau patapusi. Kažkaip sveika man buvo žinoti kad štai maža būtybė- ir jos šios minutės gerovė priklauso nuo tavęs.
O ką apie dabartinius vaikus galiu pasakyti. Reikia jiems geriau savo jaunesnius brolius seses pažiūrėti, o ne kompiuteriniais žaidimais per naktis žaisti ir
11metų užsiiminėti. Gal kai žinos pasekmes bus atsargesni? Žinau dabar mane akmenimis užmėtysite.... Ką gi.... laukiu
Aš neužmėtysiu 
Aš tai auginau - ėjau sau 26-ą mano gimtadienį švesdama su kelių menesių vaikiuku nešynėj, tai pro šalį praeinančios bobutės tik pažiūrėjo ir palingavo galva "vaikai vaikus gimdo"...nu ką ir auginu, nenukrito rankos ir kažkodėl atrodo, kad net turiu auginti 
Papildyta:
paskaičiau kartu su parašu, įdomus derinukas gavosi
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2007 10 01, 23:02)
paskaičiau kartu su parašu, įdomus derinukas gavosi
QUOTE(Klepesova @ 2007 10 01, 22:54)
O aš už. Tik klausimas kaip bus čia, bet esu už visom keturiom kaip pasakius. Puiku- jei mergytė išmoks keisti sauskelnes, išmoks didesnį perrengti užrišti batus, išmoks suprasti kad vaikas alkanas, o ne pagimdžiusi išneš prie -20 vaiką plona striukyte aprengtą (čia kažkur skambėjo per viosą Lietuvėlę, kad nemokėjo aprengti vaikiuko).
Pati nuo 12 metų prižiūrėjau puseseres ir dabar kai pagalvoju atsidžiaugti negaliu. Mokėjau viską: keisti palas, jas skalbti, perrengti vaiką, pamaitinti, kartu sėdėti ant puoduko ir laukti kol ateis "stebuklas" , vežiodavau kol užmigs, vietoi lopšinių pas mane jos Džordanos mano perdainuotų dainų klausydavos , kai dabar pagalvoju- linksma- tada kartais būdavo grasu, bet dabar kai atsimenu kiek mes šposų prikrėsdavom... Tiesa- niekada jų nemušiau- didžiausia bausmė, kaip pamenu buvo mano vienos puseserės už ožius išnešimas už virtuvės durų. Niekaip nepamenu, ko aš jai nedaviau daryt, bet kai pradėjo klykt kartu išmokom dviratuku važinėt, kartu pliurpdavom.... Dar ir dabar su vyresnėle gerai sutariu. Tiesa jaunėlė man po tų ožių ir liko kaip ožka (nors kai pagalvoju dabar gi geras vaikas nors prie širdies dėk )
Parduotos vasaros? Ką aš žinau- tada sakau- kartais liūdna būdavo- bet ne tiek dėl to kad jas žiūriu kiek dėl to kad močiutė manęs kaime niekur neleisdavo- ir tai nepriklausė nuo mažiukių.
O dėlnaudos: išmokau atsakomybės, kantrybės su vaikais. Sveika man buvo jas žiūrėti... jei ne jos nežinau kokia vėjavaike būčiau patapusi. Kažkaip sveika man buvo žinoti kad štai maža būtybė- ir jos šios minutės gerovė priklauso nuo tavęs.
O ką apie dabartinius vaikus galiu pasakyti. Reikia jiems geriau savo jaunesnius brolius seses pažiūrėti, o ne kompiuteriniais žaidimais per naktis žaisti ir 11metų užsiiminėti. Gal kai žinos pasekmes bus atsargesni?
Žinau dabar mane akmenimis užmėtysite.... Ką gi.... laukiu
Tik klausimas kaip bus čia, bet esu už visom keturiom kaip pasakius. Puiku- jei mergytė išmoks keisti sauskelnes, išmoks didesnį perrengti užrišti batus, išmoks suprasti kad vaikas alkanas, o ne pagimdžiusi išneš prie -20 vaiką plona striukyte aprengtą (čia kažkur skambėjo per viosą Lietuvėlę, kad nemokėjo aprengti vaikiuko).Pati nuo 12 metų prižiūrėjau puseseres ir dabar kai pagalvoju atsidžiaugti negaliu. Mokėjau viską: keisti palas, jas skalbti, perrengti vaiką, pamaitinti, kartu sėdėti ant puoduko ir laukti kol ateis "stebuklas"
, vežiodavau kol užmigs, vietoi lopšinių pas mane jos Džordanos mano perdainuotų dainų klausydavos , kai dabar pagalvoju- linksma- tada kartais būdavo grasu, bet dabar kai atsimenu kiek mes šposų prikrėsdavom... Tiesa- niekada jų nemušiau- didžiausia bausmė, kaip pamenu buvo mano vienos puseserės už ožius išnešimas už virtuvės durų. Niekaip nepamenu, ko aš jai nedaviau daryt, bet kai pradėjo klykt kartu išmokom dviratuku važinėt, kartu pliurpdavom.... Dar ir dabar su vyresnėle gerai sutariu. Tiesa jaunėlė man po tų ožių ir liko kaip ožka (nors kai pagalvoju dabar gi geras vaikas nors prie širdies dėk ) Parduotos vasaros? Ką aš žinau- tada sakau- kartais liūdna būdavo- bet ne tiek dėl to kad jas žiūriu kiek dėl to kad močiutė manęs kaime niekur neleisdavo- ir tai nepriklausė nuo mažiukių.
O dėlnaudos: išmokau atsakomybės, kantrybės su vaikais. Sveika man buvo jas žiūrėti... jei ne jos nežinau kokia vėjavaike būčiau patapusi. Kažkaip sveika man buvo žinoti kad štai maža būtybė- ir jos šios minutės gerovė priklauso nuo tavęs.
O ką apie dabartinius vaikus galiu pasakyti. Reikia jiems geriau savo jaunesnius brolius seses pažiūrėti, o ne kompiuteriniais žaidimais per naktis žaisti ir
11metų užsiiminėti. Gal kai žinos pasekmes bus atsargesni? Žinau dabar mane akmenimis užmėtysite.... Ką gi.... laukiu
as tai irgi uz
prisimenu as orgi auginau 8 metais vyresne sese, ir visai nesunku buvo, nes labai jau ja mylejau, irgi patiko, kad del mano demesio sesute geriau jauciasi, dziaugiuosi, kad mokejau ir migdyti ir maitinti ir ant puoduko "steb8uklo laukti... uztat kai jauna pasigimdziau savo vaika, nebuvo soko. tik nepatiko vienas dalykas, kad tevai ne tik liepdavo su sese buti, bet jei kas atsitikdavo atsakomybe suverasdavo. as manau, kad vaikai gali viska moketi daryti, padeti mamai su jaunesniais, tai moko atsakomybes, bet ta atsakomybe tikrai neturi slegti.
manau tevai neturi versti vaiku auginti jaunesniuosius. pati budavau nuolat paliekama su jaunesne sese ir barama jei atsisakydavau ja priziuret ir likdavau kalta del visu jos siautejimu. trezultatas - su sese iki siol nesutariam, nes ji man primena vaikyste, praleista dirbant aukle, o as jai - pikta vyresne sese, kuri viska drausdavo. o stai mano puseseres pacios savo jaunesne sesute priziuri taip, kad mamai beveik nieko nereikia daryt ar prasyt - jos tai daro nes pacios nori. taip kad manau jog tevai neturetu taupyti auklei savo vaiku vaikystes saskaita. uztenka to, kad ir taip vyresneliai visada mano jog tevai jaunelius myli labiau 
Sunku ką nors konkretaus pasakyti, kol neturi savo vaikų... Bet pati puikiai žinau, ką tai reiškia. Kalba eina apie šeimos baliukus, kuomet atvažiuodavo tėvo sesuo su šeimyna, visi baliavodavo, o aš turėjau prižiūrėti jų dukrą, savo pusseserę, kuriai buvo nuo 2 iki 5 metų (tęsėsi viskas ilgiau, negu trejus metus). Visiems buvo kažkaip įaugę į kraują - "ai, mes pasėdėsim, pagersim, mažąją Laura padabos, ji (mažoji) mums netrukdys". Niekada niekam ir į galvą neateidavo, kad kartais man visiškai nesinorėdavo visur tampytis su mažąja. Bet kol kas susilaikau nuo komentarų, nes nei pati turiu vaikų, nei brolių ar seserų turėjau...
Ir as pritariu,kad neturi vaikai auginti vaiku,bet pagalba manau butina,juk jos kartais tikrai reikia ir mano vyresnele be jokiu problemu tai daro.
