Ar vaikai turi auginti vaikus?

Kuzia ir Ragnez- visiškai pritariu. Juk vaikai net kalba tėvų frazėm ir intonacijom. Ir požiūrį į pasaulį irgi iš mūsų perima. Viena mano labai gerbiama mokytoja sako- pabendravus su vaiku galiu pasakyti, kokia jų šeima. Nebūna taip, kad tik vienas vaikas iš visos šeimos išsiskiria grubumu, zyzekliškumu ar tingėjimu. Jei kažkas aimanuoja, kad sunku buvo prižiūrėti jaunesnius, tai tik parodo, kad šeimoje buvo problemų, kad tėvai nesugebėjo suburti šeimos. Skamba banaliai, bet tikrai vaikai yra mūsų veidrodis. Jei šeima yra artima, nuoširdi, mylinti, tai natūraliai visi viens kitam padeda. Plius, aišku, auklėjimas, tėvų požiūrio į teises, pareigas artimiesiems perdavmas. Bet jis irgi turi būti natūralus visai šeimai.

Jooo...Vat kai palieka tėvai vaikus vaikams prižiūrėt, tai nereikia paskui kaip vištoms kraipyti galvų "ach och, keturmetis, bežaisdamas su degtukais (gal valgyt darė? ), padegė dvynukių sesių vežimėlį" arba išversti akis "ojojoj, kaip čia taip nutiko, kad Kelmėje šiandien mažamečiai vagonėlyje sudegė"... Blyn, kaip pikta Košės į smegenus ne dėl grožio prikrėsta - ją ir panaudot kartais nepakenktų

vaiku nepriezhiura ir vaiku pagalba tevams yra skirtingi dalykai...

Man tai košė į smegenus turbūt dėl grožio prikrėta. Bandžiau ją kitaip panaudoti, bet nesumąsčiau jokio ryšio tarp Summer posto ir temos.

Aš buvau tas jauniausias vaikas šeimoj . Turiu dar 2 brolius 4 ir 6 metais vyresnius. Įdomu tai, kad mano abu tėvai mokslus baigė mums jau esant, tėvas nuo mano gimimo dirbo per 2 darbus, gyvenom iki mano 5m 12kv kambarėlyje. Reikia ruošt pamokas - susėdam visi . Aš 4-ių išmokau skaityt. Nu, mama išvis netingėdavo nei mokytis, nei mokyt . Na, čia kai buvau visai maža . Kai paaugau, atsimenu, sėdim sėdim, vyresnysis brolis man - a davai, į kiną einam . Nu kažin ar kviestų, jeigu tokia kančia būtų - aš dar darželinukė buvau. Ir dabar jam visai patinka su vaikais . Mano vyresnėlis sūnus mažytis būdavo labai neramus , tai MANO VYRIAUSIAS BROLIS ATEIDAVO JO PANEŠIOT . NEPRAŠYTAS, NEKVIESTAS . Nebekalbu, kad dabar jie su mano Benuku draugai. O ir mažoji Dominyka labai džiaugiasi jį pamačius, nes jis noriai užsiima su vaikais . O pagal tai, kad iš daržo parvesdavo mane dažniausiai jis, kad jo draugus pažinojau vos ne nuo kūdikystės, kad eidavom į lauką tik kartu, turėtų nekęst manęs su visais mano vaikais ...

Čia juk skirtingi dalykai. Man atrodo, šioje temoje kalbama apie normalias šeimas, kur į vaikus žiūrima ne į kaip pajamų šaltinį, o į augančią pilnavertę asmenybę. O dvynukės kur sudegė -- šeima gyvena tik iš vaikų pašalpų, tėvas čigonas šiek tiek kitaip nei mes žiūri į vaikų saugumą, jei išeidamas į parduotuvę vienus namie paliko 3,5, 2,5, 1,5 metų berniukus ir dar pusės metų dvynukes. Juk jų vyriausiasis vaikas dar beveik net nešneka -- apie kokią mažesniųjų preižiūrą gali eiti kalba?

P.S. norėčiau, kad kai mano vienturtis taps vyresnėliu, būtų nors kiek panašus į Kuzios vyresnįjį brolį

Iš kai kurių pasisakymų šioje temoje galima suprasti, kad ir "normaliose" šeimose palikti šešiamečiams prižiūrėti kūdikius yra normalu (o aštuonmetė už tai dar ir pinigus gauna ) Mano manymu, šešiametis ir "normalioj" šeimoj yra šešiametis. Ir su degtukais gali susimanyti pažaisti. Ir šiaip kokį "eksperimentą" su mažiuku sugalvoti. Tik "normalioj" šeimoj tai vadinsis "pagalba", ar ne? O toj, kur "nenormali" - "vaikų nepriežiūra", ar kaip?
Ai, nežinau, gal tik aš viena kaip višta perekšlė galvoju, kad kur kas sunkiau laidoti savo mažylį, nei susiruošti su juo į parduotuvę. Tegul tik pieno.

nu negaliu sakyti, kad mano sheima buvo nenormali... kai gime brolis, man buvo 4.5 metu. mama mane palikdavo su juo namie ir lekdavo i spec.parduotuve pirkti spec.pieno (nu buvo tais laikais mazhuose buteliukuose). namu nepadegiau, brolio nesuzheidzhiau - bet man tai buvo stresas, bijojau zhiauriai. ir savo vaiku vienu namie nepalieku. tai nesaugu.

ash suprantu, kur tu lenki, summer, tachiau vis tiek shita tema ne apie tai...

Sutinku, kad gal ir nukrypau. Tiesiog tuo metu, kai skaičiau šią temą, kolega pasakė apie vaikučius Kelmėje. Tai ir išsiliejau. Mea culpa

As esu ta vyresnioji, kuriai kibo vaiku priziurejimo nasta . Kai man buvo 5 metai, teko priziureti 1.5 metu broliuka. Ir priziureti beveik visa darbo diena, o netada kai mama i parduotuve lekia. Tevai buvo issiskyre. Mama dirbo tame paciame pastate kur ir gyvenom, todel pietus ji mums atnesdavo. O visa kita gule ant mano peciu. Nuplauk uzpakali, isplauk prikakintas pedkelnes (zinoma galejau palikti tai mamai, bet as tiesiog jai padedavau, man nebuvo sunku), iseik i lauka ir t.t.. O "eksperimentas" kaip Summer rase, buvo tas kad as broli kartais rengdavau savo rubais ir zaisdavau seses . Namu nesudeginom, nesusizeidem, o buvo visko ir asaru ir juoko.
Kai man buvo 10 metu gime antras broliukas. Ir nors mama jau galejo buti dekrete 3 metus, as jai visvien daug padejau. Nebijojau vystiti, zinojau kaip maitinamas mazasis. Kai paaugo eidavome ilauka zaisti su mano draugais, vesdavau i darzeli, veliau i mokykla ir is jos pasiimdavau. Tekdavo jau ir pietus ruosti. Visu tu darbu deka suzinojau is kur atsiranda sriuboje vandu . Juokinga, bet tikrai nezinojau, kad vanduo pilamas is krano . Maniau prisitroskina is kazkur . Sekiau mama ir suzinojau, nes geda buvo klausti . Dabar verdu labai skanias sriubas, bent taip vyras sako .
Broliai manes klausydavo, visada pasitardavo su manimi, viskuo dalindavomes, labai gerai sutardavome ir dabar sutariam . Bet kai vyresniajam sukako 16 prasidejo maistavimas . Uzjauciu tevelius kurie turi vaikus paauglius .
Manu kad jauneliu prieziura tik i nauda. Bent jau man dabar auginant savo vaika nekyla prieziuros baime. Beveik viskas praeita, ismokta . Zinoma naujoviu yra .
Labai jau ilgas mano pasakojimas gavos. Atsiprasau

As- vyriausioji sesuo, broliai jaunesni uz mane 7,8 ir 14 metu, taigi teko ir man ragauti aukles duonos. Nepasakyciau,kad liko labai malonus prisiminimai,nes tekdavo pastoviai su jais buti, jokio laisvalaikio,pas drauges manes neleisdavo,o kai man buvo 10, isvis persikelem i vienkiemi, taip kad kitus zmones maciau tik mokykloj. Tada as tikrai nemegau to laikotarpio, noredavau savo reikalais uzsiimt,o vis tekdavo su broliais buti,kelnes keist, tada tai buvo nemalonu, bet tai buvo mano pareiga, as to buvau mokyta,kad turiu padet ir taskas. Tevai palikdavo man juos be baimes, nes buvau labai atsakinga ir atsargi.
Dabar su broliais labai gerai bendraujam,dabar jie mano vaikus priziuri , nors kartais prisimena kaip i kaili nuo manes gaudavo, kaip as juos nukirpus buvau (nurancius tiesiog ), o as vis prisimenu kaip jie kmynus i piena supyle .
Taip , praktika ateiciai tikrai gera, nes nebuvo sunku ismokt savo vaikus augint, bet savo vaikams to labai nelinkeciau. Kazkiek padet,ismokint atlikt savo pareigas, o uzkraut jiems savasias...nebent jie to labai noretu.

oho kokios diskusijos uzvire...
kazkaip nesuprantu tokio poziurio,kad jei seima SOCIALIAI REMTINA,t.y.gyvena is pasalpu, tai automatiskai JI NESIRUPINA SAVO VAIKAIS.
nesamone.socialiai remtinos tos seimos,kuriu pajamos permazos.
ir dar,jei tevai cigonai nebutinai jie savo vaikais nesirupina.jie tokie patys zmones kaip ir mes.
galvojat lengva apsirengti dvynes ir issigabenti i lauka?as kol aprengiu jas,ir issitarabaniju,nusikalu tiek kad nebenoriu niekur eiti...o ten dar +keli mazi vaikai...
ir zinau,kad ne viena mama taip daro,uzmigdo leliu ir keliauja i parduotuve.
tas tetis padare klaida,kad jas paliko tame pat kambaryje,t.y.virtuveje kartu su kitais vaikais.
ir juos smerkti nera prasmes.ju skausmas didelis,ir visa gyvenima graus.galejau taip padaryti...galejau kitaip...
jis paliko vaikus vienus ne didesniuju prieziurai,o tiesiog paliko kad nueitu i parduotuve.itariu mazasias uzmigde,didieji zaide kas sau,jis nieko blogo neitare...kitaip tikrai nebutu ejes.
gaila mazyliu...
tiesa pasakius as nebuciau palikus 6 men.leliu vezimelyje...saugiau lovytese.
ir is viso niekad nepalieku tik didziuju prieziurai,visada perspeju suaugusius,kad nueitu pasiziureti kaip jiems visiems sekasi.o siaip stengiames isvaziuoti tik tada,kai galim mazes palikt bobulei.tada tikrai ramu.