Vaikai neturi auginti vaikus, bet padeti tevams manau kad gali ir nieko tame blogo nematau.
QUOTE(*Mėnulis* @ 2011 01 24, 12:15)
Man baisi situacija, kai vaikai vaikus augina.
Vaikai yra tėvų rūpestis. Tėvai ir yra tėvais tam, kad augintų, auklėtų savo vaikus. O brolio ir sesers statusas šeimoje kitoks. Jie gali ir netgi privalo taip pat investuoti kažką į šeimą - pagalbą buities darbuose, sesių ar brolių priežiūroje. Bet užkrauti nuolatinę mažųjų priežiūrą - didelė tėvų neatsakomybė už prisiimtą sau pareigą gimdant vaiką.
Vaikai yra tėvų rūpestis. Tėvai ir yra tėvais tam, kad augintų, auklėtų savo vaikus. O brolio ir sesers statusas šeimoje kitoks. Jie gali ir netgi privalo taip pat investuoti kažką į šeimą - pagalbą buities darbuose, sesių ar brolių priežiūroje. Bet užkrauti nuolatinę mažųjų priežiūrą - didelė tėvų neatsakomybė už prisiimtą sau pareigą gimdant vaiką.
labai taikliai parasyta
manau, kad neturetu...
Tik tiek, kiek pats vaikas to nori. Tikrai neversciau vyresnio vaiko priziuret maziuko - vaikas turi tureti savo vaikyste!
Bet jei vaikas pats to nori - kodel gi ne. Leidziu ir panesioti, ir pasupuoti, ir pasukuoti
kiek pati to nori 
Bet jei vaikas pats to nori - kodel gi ne. Leidziu ir panesioti, ir pasupuoti, ir pasukuoti
kiek pati to nori
Vaikucius gimdom sau o ne kitiems savo vaikams, manau visiska nesamone, kai broliai bei seses augina maziukus, nors aisku buna isimciu, bet tik ISIMCIU! Nieks gi nepaklausia "darydamas" vaiko ar jis nori sesutes ar broliuko (be to atsakyti i si klausima apgalvotai gali tik pilnameciai), tai koks tada dziaugsmas is to broliuko/sesutes, jei tik per ji vaikai negali:susitikti su draugais kai nori, iseiti i lauka (vieni o ne su vezimuku), suvalgyti pati skaniausia gabaliuka, gauti diiidziausia dovanele po eglute, t.t....
Del buities tai sutinku, nebent taip galima prasyti pagalbos, gal net naudinga kartais
Del buities tai sutinku, nebent taip galima prasyti pagalbos, gal net naudinga kartais
oj cia man zinoma sita tema,pajudino seniai nugrimzdusi dumbla.as manau i si klausima tinkamiausiai galetu atsakyti tie kas yra pragyvenes toki perioda savo gyvenime.as sita patyriau ir drasiai sau leidziu tai ivertinti.as buvau vyriausia seimoje ir man teko buti ko ne aukle trims tevu vaikams.budavo tampydavau juos visus po kaima drauge su savim.kartais myledavau juos bet kartais jie mane nervindavo,galiausiai as emiau nekesti nei ju nei tevu,laukiau greiciau as paaugsiu ir dingsiu is ten kuo toliau.jauna istekejau.ir dabar as su jais neturiu jokiu kontaktu,susitinkam kai reika.savo vaikus kai auginau as jau sito stengiaus nekartoti,buvo aiskinama kad broliukas bus gerai,gales su juo zaisti,draugauti.ir dar neuzteko to kai mano sesuo skyresi su vyru ,as pasiemiau ja su vaiku i savo namus,mat tevai nenorejo ar negalejo.tas galiausiai nutrauke paskutini mano rysi su tevais.nu ka pasakyti,nei teisti nei smerkti,nei bendrauti negaliu.
Grieztai ne 
. Juk vaikus gimdom ne tam, kad uzkraut juos vyresniems vaikams. Retkarciais paprasydavau , kad vyresnioji siek tiek padetu , bet tai ir viskas.
. Juk vaikus gimdom ne tam, kad uzkraut juos vyresniems vaikams. Retkarciais paprasydavau , kad vyresnioji siek tiek padetu , bet tai ir viskas.
Padėti tėvams, kai prašo ar pats tai manau turėtų, bet auginti griežtai ne
manau vaikas prie savo brolio/seses auginimo gali prisideti neanksciau kaip nuo 15m...
Man ir teko augint savo jaunesnį brolį. Tėvai abu dirbdavo iki vakaro. Tad turėdavau nuvest/parvest brolį į/iš mokyklą/os, pašildyt valgyt, padėt paruošt pamokas ir patikrint namų darbus. Dėl šio "malonumo" teko nutraukt lankytus šokius.. Tai vat tokia mano patirtis. P.s.tėvų nekaltinu, nesmerkiu sutariam lb gerai. Bet savo vaikui nekraučiau tokios naštos.
