As tai lelemis megau zaistai, namus staciau, rubelius siuvau, ir popierines leles patikdavo, karpydavau sukneles is saldainiu popiereliu
Labai žaisdavau popierinėmis lėlėmis, rūbelius piešdavau.
Dar atsimenu, kad lauke kaip išprotėjusios šokinėdavom "gumą"
Dar atsimenu, kad lauke kaip išprotėjusios šokinėdavom "gumą"
Mes kieme zaisdavom parduotuve
Pririnkdavom visokiu zoleliu, akmenuku ir vienos pirko, kitos pardavinejo
Pririnkdavom visokiu zoleliu, akmenuku ir vienos pirko, kitos pardavinejo
Iš tikrųjų nuostabūs laikai buvo. Begalė įvairiausių įdomių žaidimų žaisdavome, tėvai negalėdavo vaikų prisikviesti pietų valgyti. Va dar prisimenu žaisdavom indėnus. Pasidalindavome į dvi komandas. Susigalvodavom sau indėniškus vardus (tada dažnai rodydavo filmus apie indėnus, todėl vardų žinodavom nemažai). Viena komanda išsilaksto kas kur, o kita po sutarto laiko eina ieškoti. Jei pamato priešininką, turi prisiminti ir garsiai jį pašaukti jo indėnišku vardu, tada skaitosi,kad jis pagautas. Jei neprisimena vardo, tas gali begti ir slėptis toliau. Buvo įdomu, nes žaisdavom didelėj teritorijoj ir gana daug laiko užimdavo, kol sugaudydavom kitą komandą. O vėliau susirinkę į krūvą dalindavomės įspūdžiais. Juoko būdavo... Dar žaidėme "SODININKĄ" ( SADOVNIK) Turėjom susigalvoti gėlės vardą tada sodininkas sakydavo žodžius: "Ja sadovnikom rodilsia, nė na šutku rossėrdilsia, vsė cvety mnė nadojeli kromė ROZY". Tada rožė turi greit atsakyti:
Rožė: -Oi.
Sodininkas: - Čto s toboj?
Rožė: - vliublena.
Sod.: -V kavo?
Rožė: -V ramašku.
Ramaška: -Oi.
Rožė: -Čto s toboj?
Ir taip toliau klausinėja, kol kas nors susimaišo ar pamiršta savo gėlės vardą.
Tuomet pamirštukas turi duoti kokį nors "fantą"( kaspiną, žiedą, raktą...) vedančiajam. Vėliau kiekvienam fantui(kad jį išsipirkti) buvo sugalvojamos užduotys -pasakyti eilėraštį, padainuoti, pašokti, pritūpti 10 kartų, ką nors atnešti ir t.t. Dar buvo toks žaid. " KAZAKI RAZBOJNIKI".
"OSIOL"- su kamuoliu. Reikėjo stovėt ratu ir mėtyti kam nors, jei kas nepagaudavo tai turėjo visi stovėti nejudėdami, kol kamuolys nustoja riedėti. jei kas pirmas pajudėdavo riedant kamuoliui, gaudavo pirmą raidę "O".Taip žaisdavo, kol kuris nors žaidėjas surinkdavo žodį OSIOL.
Žinoma žaidėme visus čia jau išvardintus žaidimus. Tikrai buvo ką veikti.
Rožė: -Oi.
Sodininkas: - Čto s toboj?
Rožė: - vliublena.
Sod.: -V kavo?
Rožė: -V ramašku.
Ramaška: -Oi.
Rožė: -Čto s toboj?
Ir taip toliau klausinėja, kol kas nors susimaišo ar pamiršta savo gėlės vardą.
Tuomet pamirštukas turi duoti kokį nors "fantą"( kaspiną, žiedą, raktą...) vedančiajam. Vėliau kiekvienam fantui(kad jį išsipirkti) buvo sugalvojamos užduotys -pasakyti eilėraštį, padainuoti, pašokti, pritūpti 10 kartų, ką nors atnešti ir t.t. Dar buvo toks žaid. " KAZAKI RAZBOJNIKI".
"OSIOL"- su kamuoliu. Reikėjo stovėt ratu ir mėtyti kam nors, jei kas nepagaudavo tai turėjo visi stovėti nejudėdami, kol kamuolys nustoja riedėti. jei kas pirmas pajudėdavo riedant kamuoliui, gaudavo pirmą raidę "O".Taip žaisdavo, kol kuris nors žaidėjas surinkdavo žodį OSIOL.
Žinoma žaidėme visus čia jau išvardintus žaidimus. Tikrai buvo ką veikti.
QUOTE(Visosspalvos @ 2010 02 22, 12:04)
Labai žaisdavau popierinėmis lėlėmis, rūbelius piešdavau.
Dar atsimenu, kad lauke kaip išprotėjusios šokinėdavom "gumą"
Dar atsimenu, kad lauke kaip išprotėjusios šokinėdavom "gumą"
ot guma ir mes sokinedavom iki nakties
Tikrai nuostabus laikai Mes irgi guma sokom, sadovnika zaidem, kazaki razbojniki. Po filmo apie Robina Guda visi su lankais ir strelem lakste... Malonu prisimint. Idomu, ka musu vaikai gales prisiminti? Kaip filmukus apie Pokemonus ziurejo, kosminius kamuoliukus is Maximos rinko, ar kompiuterinius zaidimus zaide?
Ojei kokia nostalgija sukilo prisiminus vaikyste ir zaidimus Mes tai dar buvom pasidare plastelinini miesta. Ant duru (tevai keite duris, tai senasias mums atidave) sukurem istisa miesta, kuriame vire plastelininiu zmogeliuku gyvenimas o tokie zaidimai, kaip slepynes, gaudynes, su kamuoliu ar gumyte.. tai ju daugybe variantu buvo. Kai kada tiesiog vietoj sugalvodavom. Arba vakarais patikdavo zaisti vaiduoklius ir eiti gazdinti zmoniu Aisku, ne piktybiskai. Tais laikais zmones ir nebijodavo, nusijuokdavo ir tiek. Dabar, jauciu, jei koks vaiku burys is krumu pradetu snypsti ar kaukti, tai tikrai issigasciau
Paskaiciau ir tokia nostalgija apeme Duodavomes kieme iki tamsos, niekaip prisisaukt negaledavo. Zaisdavom ir mes kaip dauguma cia rase ta pati: gumyte, kazaki razboiniki, streles(nubegdavom nezinau kiek kilometru, dabar su vaiku vaiksciodama tom vietom su vezimu stebiuosi, kaip mes taip toli nulekdavom?), chaly-chalo,vada, alibaba, zeme, sviesofora, asila, kvadrata, bulve, dar darydavom "sekretus" - susirasdavom suke nuo butelio kokio, padedavom kur ant smelio gelyte kokia ar dar koki grozi ir tuo stiklu uzdengdavom, tada uzzerdavom zemem ir kviesdavom drauges ziuret sekreto - nuvalai stikla pirstu - grozis
Kartais labai noreciau, kad griztu tos dienos
Kartais labai noreciau, kad griztu tos dienos
idėja:
smulkiai aprašykit žaidimus, kuriuos atsimenat. Reikia bandyti išleisti rinkinuką - būtų populiarus
Žaisdavom BULVĘ (kamuoliu sustoję ratu mėtosi, nepagavę tupia į vidurį. Likę besimėtantys gali kamuoliu tvatinti tupintiems šonus. jei tupintis pagauna, išvaduoja visus tupinčius), panašus į BULVĘ ASILAS. DEŠIMTUKAS (į mūrinę po sieną 10 kartų metamas kamuolys, vis sudėtingėja užduotys jį sugaunant: suplot, apsisukt, pritūpt ir t.t.), VARLĖ (mestą į sieną kamuolį grįžtantį reikia peršokt, kuo toliau, tuo aukščiau į sieną metamas kamuoly), VĖLIAVĖLĖ (gan sudėtingas komandinis žaidimas: kaip žaidžiant kvadratą nubrėžiama žaidimo aiklštelė. Kiekvienos aikštelės gale - apskritimas, kuriame vėliavėlė-pagalys. Tiklslas nepaliestiems nubėgti ir parnešti priešinin ko vėliabvėlę į savo aikštelės pusę. Paliestas svetimoje teritorijoje gali peršokti į savo arba, jei įstrigo toliau, gali išlaisvinti prabėgdamas komandos draugas.). DRAMBLIO PĖDA (vienas karalius duoda užduotis pavaldiniams, išsirikiavusiems kitame aikštelės ar patalpos gale. Skiriami kiekvienam kokio nors žvėries žingsniai - dramlyspaprastas didelis žingsnis, blusa pusė pėdos, gyvatė apsisukimas ir t.t- likus nelabai dideliam atstumui iki karaliaus, šis nusisuka. Kol karalius nusisukęs, žvėrys bėga artyn. Kai karalius atsisuka - žvėrys sustingsta. Sujudėjęs išeina iš žaidimo. Laimi ir tampa karaliumi, pirmas palietęs karalių.
Galima vardyti begalo: raganėlė pamotėlė, kavonė paprasta, kavonė-šakalynė, kavonė su rodyklėm, bėk ir gaudyk, gyveno kartą trys velniai, namai dega, skladkė ir dauguma čia jau minėtų..
Čia aprašytus ir kitus sėkmingai žaidžiame su savais vaikais ir draugų šeimomis
smulkiai aprašykit žaidimus, kuriuos atsimenat. Reikia bandyti išleisti rinkinuką - būtų populiarus
Žaisdavom BULVĘ (kamuoliu sustoję ratu mėtosi, nepagavę tupia į vidurį. Likę besimėtantys gali kamuoliu tvatinti tupintiems šonus. jei tupintis pagauna, išvaduoja visus tupinčius), panašus į BULVĘ ASILAS. DEŠIMTUKAS (į mūrinę po sieną 10 kartų metamas kamuolys, vis sudėtingėja užduotys jį sugaunant: suplot, apsisukt, pritūpt ir t.t.), VARLĖ (mestą į sieną kamuolį grįžtantį reikia peršokt, kuo toliau, tuo aukščiau į sieną metamas kamuoly), VĖLIAVĖLĖ (gan sudėtingas komandinis žaidimas: kaip žaidžiant kvadratą nubrėžiama žaidimo aiklštelė. Kiekvienos aikštelės gale - apskritimas, kuriame vėliavėlė-pagalys. Tiklslas nepaliestiems nubėgti ir parnešti priešinin ko vėliabvėlę į savo aikštelės pusę. Paliestas svetimoje teritorijoje gali peršokti į savo arba, jei įstrigo toliau, gali išlaisvinti prabėgdamas komandos draugas.). DRAMBLIO PĖDA (vienas karalius duoda užduotis pavaldiniams, išsirikiavusiems kitame aikštelės ar patalpos gale. Skiriami kiekvienam kokio nors žvėries žingsniai - dramlyspaprastas didelis žingsnis, blusa pusė pėdos, gyvatė apsisukimas ir t.t- likus nelabai dideliam atstumui iki karaliaus, šis nusisuka. Kol karalius nusisukęs, žvėrys bėga artyn. Kai karalius atsisuka - žvėrys sustingsta. Sujudėjęs išeina iš žaidimo. Laimi ir tampa karaliumi, pirmas palietęs karalių.
Galima vardyti begalo: raganėlė pamotėlė, kavonė paprasta, kavonė-šakalynė, kavonė su rodyklėm, bėk ir gaudyk, gyveno kartą trys velniai, namai dega, skladkė ir dauguma čia jau minėtų..
Čia aprašytus ir kitus sėkmingai žaidžiame su savais vaikais ir draugų šeimomis
Kokia nostalgija tiems laikams kai vakarais visi tevai islinde pro langus vaikus saukdavo namo, o tie net nesiruosdavo niekur eiti kol n kartu nebudavo pakviesti
Tiek zaidimu visokiausiu! Visus iki vieno prisiminiau perskaicius sita tema! Praktiskai kieme augome, nes namuose nebudavo ka veikti, o kiemas pilnas vaiku ir tiek visokiausios veiklos! Namo grizdavome pavarge kaip po sunkaus darbo
Kaip gera sugrizti i vaikystes prisiminimus. Tokie laikai niekada jau nebesugris
Tiek zaidimu visokiausiu! Visus iki vieno prisiminiau perskaicius sita tema! Praktiskai kieme augome, nes namuose nebudavo ka veikti, o kiemas pilnas vaiku ir tiek visokiausios veiklos! Namo grizdavome pavarge kaip po sunkaus darbo
Kaip gera sugrizti i vaikystes prisiminimus. Tokie laikai niekada jau nebesugris
tikrai nostalgiška tema... mes irgi žaisdavom paprastas slėpynes (tada vadinom tarmiškai- "kavones"), rodyklines slėpynes (kai bėgi su komanda ir braižai su kreida ar pagaliuku ant žemės rodykles į kurią pusę bėgi, o ieškotojų komanda bėga iš paskos), šakalinę kavonę (kai iš didesnio akmenuko ar pusplytės ir lentelės nedidelės padarai lyg ir supynę. Ant vieno jos galo sudedi 12 smulkesnių pagaliukų. tada vienas iš žaidžiančių surikdavo "šakalinė" ir numindavo supynių pakilusį galą. sudėti 12 pagaliukų išlakstydavo į visas puses. tada vienas iėškotojas imdavosi juos rikti, o visi kiti bėgdavo slėptis. laiko tam turėdavo tik tiek, kol bus surinkti visi pagaliukai ir pradės ieškotojas ieškot. bet jei kuris iš pasislėpusių pritykindavo prie vėl paruoštos lentelės ir ją numynęs vėl surikdavo š"akalinė" vėl visi jau surastieji ir dar ne- bėgdavo slėptis, o tas pats nenusaugojęs "šakalinės" ieškodtojas vėl iš naujo imdavosi rinkti...) aišku- jau nėr ką kalbėt apie "gumytės"epidemiją ai žaidimus su lėlėm.... ech...
o maiškiams dabar tik kompas arba matomi žaislai- jokių komandinių organizuotų žaidimų- o juk kaip išprotėję žaisdavom ir kvadratą ir milicininkus ir vagis ir daug visko...
o maiškiams dabar tik kompas arba matomi žaislai- jokių komandinių organizuotų žaidimų- o juk kaip išprotėję žaisdavom ir kvadratą ir milicininkus ir vagis ir daug visko...
zaidimai budavo iki nakties,o kai namo saukdavo tai vis dar ir dar prasydavau kad pabut leistu. Buvo nesvarbu ar su berniukais ar su mergaitem zaist. Dabar tikrai nezaidzia. Mergaites kad ir pasiklojusios dekius (kilimelius) bet jos viena pries kita maivos. Bernai su pagaliais vaiksto. Bent jau musu kieme taip. Pasiziuriu kaip 15 vaiku neturi ka veikt, mergaites santazu pries bernus uzsiimineja, o bernai galvom eina.