QUOTE(alter ego @ 2007 06 20, 16:18)
O ką, labai blogai rūpintis savimi ir savo jausmais?
Vyras tai nesirūpina, irgi tik savų malonumų ir jausmų žiūri
Šiaip, patiko, berods Afrodites kažkur rašyta mintis, kad geriausia "pavaišinti tuo pačiu vaisium"
Tik gaila, kad aplinkybės ne visada tai leidžia. Nieko nieko, "pamiat u nas xorošaja"...
Žygiais o ne žodžiais mes tėvynę mylim 


Šiaip, patiko, berods Afrodites kažkur rašyta mintis, kad geriausia "pavaišinti tuo pačiu vaisium"




QUOTE(mano_angeliukas @ 2007 06 21, 06:50)
jo jo, moteris is viso turi pamirsti save, savo jausmus, ir viska daryti pagal vyro norus
pageidautina VISADA
tik slopinti save, savo jausmus, norus ir svajones - neduokdie vyrui papriestarausi
reikia gi kovoti su savimi, su ta velnio sekla - savimi
nepykit, kad gal kiek grubiai, bet mane stebina toks moteru poziuris...




Tiesą pasakius, labai nustebau, kad taip jautriai sureagavote. Gal jūs jaučiatės užspaustos?
Tenorėjau pasakyti, kad mes per daug įsijaučiame į savo, kaip nesuprastos, vaidmenį. Nesakau, kad turėtumėte negalvoti apie save, pamiršti, ko norite. Problema tame ir yra, kad siejamės tik prie vyrų. Jei vyras būna su mumis, reiškia mes patenkiname savo norus, jei nebūna - tada tragedija (kaip ir aptariamu atveju). Aš čia įžvelgiu didžiausią priklausomybę. Jeigu jūsų pasitenkinimas priklauso tik nuo to, kiek vyras būna su jumis, ar tai nėra aukščiausia priklausomybės nuo vyro forma? Kodėl vyras negali daryti to, kas jam patinka? Man atrodo, gerų santykių pagrindas yra pirmenybė savo norams. Kartu būtina suprasti, kad tavo sutuoktinio norai jam taip pat yra pirmenybė, todėl tu juos privalai gerbti. Viskas. Aš šeimą matau kaip partnerystę, kur tenkinami savo norai ir gerbiami kito. Jeigu to nėra, jeigu yra tik reikalavimas, kaip pas Garfield'ą: "Love me, feed me and never leave", tai anokia čia partnerystė. Jei tau nepatinka tai, kaip jis su tavimi elgiasi ir manai, kad jis neskiria pakankamai dėmesio, tai arba per daug reikalauji, arba jūs nesuderinami. Jis skiria dėmesio tiek, kiek nori skirti, o tu skiri tiek, kiek tu nori skirti. Čia turi būti laisvė ir vidinis noras, o ne darymas per prievartą. Prievarta visada baigiasi blogai.
Papildyta:
QUOTE(Medinis @ 2007 06 21, 07:15)
O gal galėtumėte atsakyti į <Meškuolės> klausimą? Ar tik savo principais mąstote?
Vat Medinis dar vieną argumentą mano minčiai paremti mestelėjo.