Senoji Fotografija

Gera pradzia - puse darbo! Sveikinu.
Man antroj ir trecioj kontrastas nepatinka. Kazin ar ir negatyve taip, ar cia skenavimo bedos?

Andriuska, ar tu skiedi ryskalus daugiau, negu parasyta instrukcijoje? Girdejau, kad labiau atskiedus ryskalus ir pailginus ryskinimo laika geriau prasidirba detales, bet mazeja kontrastas. Kontrasta visada galima pakelt filtru pagalba spausdinant, o vat detales is seseliu istraukt noretusi. Gal tu zinai, kaip teisingai nustatyt proporcija tarp skiedinio ir ryskinimo laiko? Jei ne, eisiu skaityt forumu ir pasidalinsiu ziniom.

Sillwio, kol kas aš džiaugiuos, kad iš viso kažkokį vaizdą gavau

Sillwio, o kas tau blogai su kontrastu antrojoj? Bandau suprasti kas prie ko juostoj

Neabejoju
Papildyta:


Man nuotrauka pilka nors tu ka. O ziuriu per LCD, kuris kontrasta uzkelia nezmoniskai. Pasiziurejus histograma matosi, kad ji nustumta kiek per daug i desine. Patampius levelius kontrastas susitvarko, bet nuotrauka tada pasidaro smarkiai per tamsi. Aisku, kompe viska galima sutvarkyt, bet tai nesvarbu. Man idomu, ar originalas toks ar cia skenavimo beda.

Atrodo supratau, apie ka tu...

pilkumas - skonio reikalas. aš irgi pastoviai gaunu už "pilaks ir nekontrastingas" nuotraukas. net pripratau daba, kad jei užkeliu contrastą (per curves ir gradient) tiek, kad jau man nebepatinka, priekaištų nebesulaukiu. bet tai labiau skanavimo dalykas. realioje nuotraukoje viskas kitaip. kas matė variantus kadro skanuoto ir daryto, tas matė ir skirtumus. ir teisingai sillwio sako, kad darant filtrais galima kontrastą pakelti. bet lygiai taip pat dingsta ir detalės bei sumažėja pustonių. vat man asmeniškai nepatinka Nr.5 (na nebent visiškai tragiškai nekontrastingas negatyvas). man patinka 3 ir 3,5. patinka, kad juoda jau būna juoda, bet dar ir marios pilkos lieka. nu neesmė.

apie ryškalus. skaičiau tą patį. pabandžiau kartą ir nusprendžiau nebekartoti. nes nei velnio neišėjo, o bandžiau tik 1+3 kodako D-76. ten afigenai visokių faktorių prisideda: maišyti reikia atsakingai, ne kiekvienas ryškalas tam tinka ir pan. man pilnai pakanka ilfordo lc29 skietsi 1+19. kartą bandžiau ir 1+29. bet tai neekstremalu, nes viskas pagal nominalą ir viskas instrukcijoje parašyta. aš ne iš tų, kurie grybauja vietose, neauginančiose grybų. detalės gal makro svarbu, man tai labaiu nuotraukos nuotaika, šviesa, tūris patinka.

dėl ekspozicijos galiu patarti tokį dalyką: jami fotografuojamą objektą, numatai kryptį, iš kurios fotografuosi. tada skaitmeniniame statai taškinį matavimą ir iso tokį, koks juostelės iso, bei diafragmą, kuria norėsi fotografuoti. tada prie to objekto dedi delna (ištiestą, ne kumštį) taip, kad jo vidinė (chiromantinė ) pusė būtų pasukta tą kryptimi, iš kurios fotografuosi. na turi gautis taip, tartum tu fotografuosi delną. jo neturi užstoti tavo šešėlis. ant jo turi kristi tą pati šviesa, kaip ir ant fotografuojamo objekto. tada matuoji savo skaitmenke to delno apšvietimą, nustatai išlaikyma, kurį odo skaitmenkė juostinuke. aišku, kadangi skaitmenkė rodo per 1/3 stopo, tau gali tekti suapvalinti. geriau apvalink taip, kad ant juostos pakliūtų daugiau šviesos (pvz. juostiniam išlaikymas yra 1/50 ir 1/100, skaitmeninis rodo 1/80. aš apvalinu iki 1/50, nors arčiau yra 1/100). mano supratimu juostą kiek labiau šviesą mėgsta ir atleidžia didesnes paklaidas, tai tokią 1/2 stopo paklaida tikrai ne kritinė, o bus tik į naudą (vis tik vaizdą šviesą daro, o ne tamsa). šiuo būdu delnas tau atstoja pilką kortelę, na tą, kuri mistinių 18 proc. pilkumo ir pagal kuria vykstą ekspozicijos matavimas. aišku, sudėtingom sąlygom reiks daryti korekcijas, bet daugumoje atvejų (portretų, natiurmortų) tai labai geras būdas. kai aš nusipirkau eksponometrą, tai net su juo kurį laiką taip matavau, bet po to pradėjau matuoti krentančią šviesą, nes taip paprasčiau. bet daugumoje atvejų parodymai būna beveik identiški.

šeštadienį išbandysiu. labai tau ačiū

Aciu andriuska ir nuo manes, sito budo nezinojau, fotografuodavau pagal skaitmena, bet be delno . Sis budas turbut tikslesnis

čia tame ir visa esmė, KAIP aparatas skaičiuoja ekspoziciją. tai sena tiesa bet kaip ten sakoma - kartojimas mokslo motina. aparatas nesupranta į kokią spalvą jis nutaikytas. jis po difoltu ją vertina kaip pilką. vienam gale gausim juodą (100) kitam - baltą (0). imkim vestuvinį pavyzdį, nes jaunikis tradiciškai juodas, o jaunoji tradiciškai balta. jei taškinę ekspoziciją imsim pagal suknelę, kuri yra 0, o aparatas ją supras kai 18, tai kas gausis su tamsisi pilku kostiumu, kurio spalva skalėje tarkime yra 80? mano galva bus 80+18 ir gausime 98, t.y. praktiškai juodą. o jei pagal tą patį pilką kostiumą nustatytsim? 80 aparatas vertins kaip 18, tuomet balta jau bus ne 0, o -62, t.y. visiškas išdegęs blynas. ir tik nustatę ekspoziciją paga 18 proc pilką standartą to apšvietimo sąlygomis gausime normaliai tamsisi pilką, baltą, juodą ir kitus tonus.vat žmogaus oda (aišku, jei jis ne juodaodis ) mano supratimu pavertus į b/w ir yra apie 18 proc pilka. todėl ir naudojamas delnas (nor pas juodukus delnai tai juk irgi šviesūs....reiškia turime labai universalų tarprasinį būdą).

p.s. čia rašiau apie taškinę ekspoziciją nelįsdamas į kitokias rušis (matricinę, centro subalansuotą ar kaip ten ji, ir kt.). ten prasideda visokie savi algoritmai ir net kažkur skaičiau, kad į aparato atmintį įsiūtos įvairios standartinės apšvietimo sąlygos, pagal kurias procesorius pareka tinkamiausią ekspoziciją. pvz. saulėlydis - labai ryški viena zona, apačia tamsi, viršus šviesus, nu ir kt.

MB tam reikalui visad spec. tam pritaikyta pilka korta nesiojasi, o as pamirstu vis (nu suprantat - pampersai, vaiko maistelis ir t.t. ir pan. juk ''svarbiau''), tai matuodavau mazdaug, ne taskine, bet ta turbut matricine rusim. Bet neturint pikos kortos delnas geresne iseitis manau. Na bandysiu ir vienaip ir kitaip, ziuresim, kas gausis

Aciu uz info, Andriuska. As vis tik pameginsiu, nes maciau nuotraukas, spaustas is negatyvo, ryskinto skiestais ryskalais ir man patiko detalizacija. Bandysiu ne su kazkokia svarbia juosta, o paaukosiu viena juosta tik tam reikalui - fotografuosiu ta pati vaizda 36 kartus, pries ryskindamas sukarpysiu i kokias 4-5 dalis ir ryskinsiu skirtingais budais, kad paskui sulyginti rezultatus. Nezinau kada tai padarysiu, bet kai padarysiu, papasakosiu ir parodysiu.

Beja, 5 filtras man irgi nelabai, nes negatyvai ir taip iseina kontrastingi.

žinok, aš irgi taip dariau. atfotografavau vieną siaurą juostą tą patį objektą iš tos pačios padėties (ant štatyvo) darydamas po du tris kadrus ir dar dėdamas filtrus. tikią seriją dariau 12 kadrų ir po to sukarpiau juostą į tris dali bei ryškinau d-76 1+1, 1+2 ir 1+3. paskutinis neišėjo, o didelio skirtumo tarp pirmų dviejų nepamačiau (tuomet dar skanuodavau).

ir dar. parašysiu apie vieną klaidą, kurią dariau ir kodėl atsisakiau miltelinių ryškalų. pakelis D-76 skirtas galonui - 3,8 litro berods. na o padarytas tirpalas pilnai pripiltame ir užkimštame tamsiame butelyje (be jokio sąlyčio su oru) stovi apie 6 mėn. o jei jis nepilnas ir atidaromas kartais - tai tik 2 mėn. man tokio kiekio pasirodė per daug, tai aš paėmiau ir padalinau visą pakelio turinį į 4 dalis, atitinkamai ir skiedžiau su 950 ml vandens. ir ką belieka pasakyti - dabar žiūrint į tas juosteles kaip ir verkti norisi. o kodėl? o todėl kad tam tikros veiklios medžiagos, kuri yra svarbi ryškinimo procese, yra sąlyginai mažai (keliatas gramų). ir žinoma bendram kitų komponentų balanse jie negali būti padalinti lygiai. vat ir gavosi ryškalas neaišku koks ir su kokiom sąvybėm. dabar naudoju tik skystą koncentratą, kur jau viskas ištirpo ir tolygiai susimaišė dar gamybos metu.

ir dar dėl detalizacijos. reikėjo paklausti, koks objektyvas pas tą žmogų didintuve? pažiūrėk į kainas ebejui.... kodėl vieni išeina už 20 svarų, o kiti už 150 ir daugiau. juk nesiginčysi, kad detalizaciją lemia toks faktorius, kaip objektyvas, per kurį šviesa patenka ant juostos. tad kodėl manai, kad nesvarbus objektyvas, per kurį juostos atvaizdas gula ant popieriaus? ir dar kuom fokusuojasi tas žmogus? gal jis naudoja tą specialų fokusoskopą, su kuriuo fokusuojamsi pagal juostos grūdą. čia gali būti didelis indelis kietosios dalies, ne tik skysčių.