Krikštatėviai. Ką išrinkti?

tie patys krikšto tėvai gali būti ir antram

Vasara norim krikstyti savo abi dukreles. Ar ju abieju kriksto tevai gali buti mano tevai ( t.y. dukru seneliai ) ?

Musu kriksto tevai tai bus Mano sese ir vyro brolis O mes su vyru busime sesers berniuko Luko krikstaseviais

Niekur nėra apibrėžta kad draudžiama.
Tavo tėvų pareigos ir taip jau ohoho "Seneliai", iš didžiosios raidės. taigi jiems pareigų kaip ir užtektų

o tai negi neturi jaunesniu ? brolių, seserų, pusbrolių. Juk kažkam nutikus tai jie turės išauginti tavo vaikus.

Mes ir sprendem si klausima su mb - nusprendem, kad norim savo pupukui poros krikstateviu, ne pavieniu, nes kazkur skaiciau, kad TAIP geriau Tai bus mano pussesere su vyru
O dar renkant kriksto tevus berniukui reikia didesni demesi kreipti i teti, ar jo savybes, gyvenimo budas ir t.t. tinkamas, o mergytei - i kriksto mama.

noreciau, kad kriksto tevais butu vyro brolis su zmona, bet zmona ne katalike, staciatikiu baznycioje krikstyta. Kazin ar gali ji buti kriksto mama, ar ne? Vistiek juk krikscione

Gali, jeigu persikrikštys

nesamone.. gali, tik ji bus ne kriksto mama, bet kristo liudinke ar kazkaip taip.. vaikui uztenka ir vieno krikstatevio, tik dabar galvoju ar nera tiap, kad mergaitei reikia butinai krikstamotes, o berniukui krikstotecio

tą patį galiu pasakyti... nesąmonė pirmą kartą tokį dalyką girdžiu....

P.S. parašei nesąmonė, bet pati pripažinai, kad krikšto mama būti negalės

parasiau, kad nesmone, kad zmogui persikrikstyti reikia..
o siaip tai gal ir pirma karta girdit, bet teisybe.. formaliai nesivadins kriksto mama, bet tai koks skirtumas, teveliams, tai vis vien krikstamote bus siaip manau, kad reikia su kunigu pasisneketi ir viska paaiskins

iš arkivyskupijos atsakymų:

1.Klausimas:

ar būtinai turi būti du krikšto tėvai? ar gali būti ir tik vienas iš tėvų? ačiū už atsakyma?

Atsakymas:

Kanonų teisės Kodeksas kalba apie "krikštatėvį" (kan. 872). Kanonas 873 patikslina, kad leidžiama kviesti tik vieną krikšatatėvį arba krikštamotę, arba krikštatėvį ir krikštamotę kartu. Šiaip tradiciškai kviečiamas krikštatėvis ir krikštamotė, kurie savotiškai dvasine prasme irgi atspindi žemiškąją šeimą.

2.Klausimas:

AR GALI KRIKŠTO TĖVAS BŪTI KITO TIKĖJIMO? PVZ :provoslavas


Atsakymas:

Krikštatėvis gali būti tik katalikas, priėmęs Komuniją ir sutvirtinimo sakramentą, besilaikantis tikėjimo normų. Tai nurodo bažnytinė teisė. Krikščionis nekatalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Kadangi kanonų teisė įsakmiai reikalauja bent vieno krikštatėvio, situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, tačiau nekatalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos priežasties: krikštatėvio pareiga rūpintis, kad jo krikšto vaikas būtų auklėjamas katalikiškai ir tame padėti tėvams. Neįsivaizduočiau, kad nekatalikas rūpintųsi vaiko katalikišku auklėjimu, kuriuo ir pats negyvena.

3.Klausimas:

ar gali vaiko krikstateviais buti: krikstamote- katalike, krikstatevis - musulmonas?

Atsakymas:

Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai, kurie, jei yra vedę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje, sulaukę bent 16 metų amžiaus ir pasirinkti paties krikštijamojo, ar jo tėvų. Musulmonai yra nepriėmę krikšto sakramento, tad bet koks tokio asmens aktyvus dalyvavimas krikšto metu yra neįmanomas. Būtų keista, jei nekrikštytas žmogus įsipareigotų kitą žmogų vesti pakrikštytojo keliu. Be abejo, jis gali dalyvauti, kaip žiūrovas, bet ne daugiau.

dekui uz atsakyma. Teks kriksto mamos kitos ieskoti...