Kaip as suprantu, krikstatevis tai yra tas zmogus, kuris gales uzsiimti vaiko dvasiniu-religiniu ugdymu ir kuris nelaimes atveju (jei tevams kas nutiks, gales pasirupinti savo kriksto vaiku). Bent jau tokia buvo krikstateviu paskirtis nuo senu laiku.
Paskutiniu metu pastebejau, kad zmones renkasi net mazai pazistamus draugus, arba net gimines gyvenancius uzsienyje, jei jie turi pakankami pinigu. Tik kad vaikas gautu daugiau dovanu. ar kaip? As tokio pasirinkimo nelabai suprantu.
Mano Kleo iki siol nekrikstyta, nes as negaliu isrinkti tinkamu zmoniu jai i krikstatevius pagal mano supratima. Nebent senelius, bet ar taip galima?
Jei butu galima, noreciau krikstynas surengti be krikstateviu, bet vargu ar tai leidziama pagal baznycios normas.
Taip ir vaiksto vaikas dar nekrikstytas.
Mamos, pasidalinkite kaip jus isrinkote savo vaikams krikstatevius? Ar cia tik formalumas, ka beisrinktum bus gerai, svarbu kad vaikas butu pakrikstytas.
Na, vaiko krikštas yra pirmosios nuodėmės nuplovimas. Jei esi tikinti, krikščionė, manai, kad ir vaikas bus toks, privalai pakrikštyti. Nes vėliau vaikui bus sunku pačiam viską organizuotis, o ir gėda truputį, kai su lėliukais tenka dalyvauti krikštynose, o vėliau su pirmaklasiais prie pirmos komunijos žingsniuoti.
Jei netikinti - koks skirtumas, gali ir nekrikštyti.
Be krikštatėvių tikrai manau, kad katalikų bažnyčia neleis krikštyti. O seneliai manau tikrai gali būti krikštatėviais, ten niekas neklausia giminystės, nes senovėje net ir bile kokią cypdavatkę nuo bažnyčios paimdavo ir krikštamote padarydavo.
Aš norėjau kad mano brolis krikštytų mano dukrą, bet tas gyvenimo stabdis atsisakė. Tada paprašiau savo draugės, ji sutiko. Aišku gaila, kad ji gyvena Vokietijoje...
Dėl mažai pažystamų draugų, tai gal ne taip svarbu ar jie pinigingi, svarbiau gal, ar norėsi su jais bendrauti. O gal kaip tik tai bus pretekstas sustiprinti draugystę?
Taip kad rinkis tuos, kuriuos tau širdis rodo ir kurie jaučia palankumą tavo vaikui. Dovanos dovanom, o vaikų krikštatėviai senokai nebeima auklėti...Nu, nebent tai patys artimiausi žmonės
Jei netikinti - koks skirtumas, gali ir nekrikštyti.
Be krikštatėvių tikrai manau, kad katalikų bažnyčia neleis krikštyti. O seneliai manau tikrai gali būti krikštatėviais, ten niekas neklausia giminystės, nes senovėje net ir bile kokią cypdavatkę nuo bažnyčios paimdavo ir krikštamote padarydavo.
Aš norėjau kad mano brolis krikštytų mano dukrą, bet tas gyvenimo stabdis atsisakė. Tada paprašiau savo draugės, ji sutiko. Aišku gaila, kad ji gyvena Vokietijoje...
Dėl mažai pažystamų draugų, tai gal ne taip svarbu ar jie pinigingi, svarbiau gal, ar norėsi su jais bendrauti. O gal kaip tik tai bus pretekstas sustiprinti draugystę?
Taip kad rinkis tuos, kuriuos tau širdis rodo ir kurie jaučia palankumą tavo vaikui. Dovanos dovanom, o vaikų krikštatėviai senokai nebeima auklėti...Nu, nebent tai patys artimiausi žmonės
Mes su sese šią problemą išsprendėm paprastai - tapome viena kitos vaikų krikštamotėmis Ir krikštynos, aišku, buvo dvigubos Na o krištatėviais buvo mūsų vyrų broliai ( abu dar nevedę...). Iš pradžių abejojom, ar krišto tėvai gali būti ne pora, bet dabra man šis pasirinkimas atrodo geras. Juk kirkštatėviai - patys patys artimiausi giminės...
Seneliai, kiek domėjausi, tikrai gali būti krikšto tėvais, gali ir vienas žmogus krikštyti, nebūtinai pora. Bet be vieno iš krikšto tėvų tikrai neišsiversi
Na krikšto tėvų kaip amžinų kalėdų senelių suvokimas man svetimas ir pagal materialinę pusę jų nesirinkom. Mūsiškį pakrikštyjo mano brolis su antrąja puse - tiesiog artimi žmonės. Kitokių galimybių ir nesvarstėm. Norėjom, kad krikštatėviai būtų jauni, artimi žmonės ir mylėtų mūsų klecką
Na krikšto tėvų kaip amžinų kalėdų senelių suvokimas man svetimas ir pagal materialinę pusę jų nesirinkom. Mūsiškį pakrikštyjo mano brolis su antrąja puse - tiesiog artimi žmonės. Kitokių galimybių ir nesvarstėm. Norėjom, kad krikštatėviai būtų jauni, artimi žmonės ir mylėtų mūsų klecką
Man labiausiai abejotina atrodo, kai krikstateviais renkasi draugus. Ypac jei jie garsus, zinomi ( arba turtingi) zmones. Mano manymu, tai labai intymu, todel turetu buti artimiausi zmones. Na, kad ir krikstateviu isipareigojimas auginti vaikeli, jei jo tevams kas nors atsitiktu. Kaip manot, ar tokiu atveju toji jusu geriausia drauge imtu globoti vaikeli, jei salia gyventu Jusu brolis, sesuo, seneliai? As abejoju.
Dar manau, kad patogiausia, kai krikstateviai yra sutuoktiniai. Na, tarkim, kad krikstatevis yra tik vienas is seimos(vyras, nes tai jusu brolis). Ka tokiu atveju daro jo tikroji zmona? Lieka uz borto?
Cia mano subjektyvi nuomone, todel su redakcijos nuomone ji nebutinai turi sutapti
Dar manau, kad patogiausia, kai krikstateviai yra sutuoktiniai. Na, tarkim, kad krikstatevis yra tik vienas is seimos(vyras, nes tai jusu brolis). Ka tokiu atveju daro jo tikroji zmona? Lieka uz borto?
Cia mano subjektyvi nuomone, todel su redakcijos nuomone ji nebutinai turi sutapti
O aš manau, kad krikštatėviai kaip tik neturi būti sutuoktiniai - jei jie išsiskirs tai vaikas liks ant ledo? Kažkaip net abejonių nekyla, kad tai turėtų būti patys artimiausi žmonės. Tik pas mus va bėda - krikšto mamą tai turim, bet kad per abi gimines artimų vyriškosios giminės atstovų nėra. Taigi tekskrikšto tėvą ne tokį artimą kviesti.
Tiesa, ar žinot, kad negalima atsisakyti, jei kviečia krikšto tėvais būti?
Tiesa, ar žinot, kad negalima atsisakyti, jei kviečia krikšto tėvais būti?
Na mes jau isrinkome kriksto tevus, dabar tik baznycia liko issirinkti. Kriksto teciu paememe vyro broli o kriksto mama mano pusesere. Bet as truputi nepatogiai jauciuosi, nes jis turi drauge jau pora metu, bet jie nesusituokia ir kaip suprantu nelabai dar ruosiasi. Jei jie butu buve susituoke mes tikrai juos abu butume kviete, bet as dabar pagalvojau, o jei nesusituoks, issiskirs ir nebendrausime tai kaip ji gales buti mano dukrytes krikstamote? O su pusesere labai graziai bendraujame. Kaip jus manote ar nieko toks mano pasirinkimas? As galvoju ka ji pamanys, gal kad ji man nepatinka?
Senų senovėj žmonės tikėjo, kad vaikas bus panašus į savo krikštatėvius, todėl tėvai be galo atsakingai rinkdavosi ir žiūrėdavo, kad tik krikštatėviai būtų dori, darbštūs ir t.t. žmonės. O ir krikštatėviais būti norėdavo, tai laikydavo garbe. Su žmonėmis, kurie vaiką pakrikštydavo - susikūmuodavo visam gyvenimui.... Šiais laikais krikštynų papročiai labai jau "adaptuoti", išsigimę. Kartais atrodo, kad tėvai daug nesigilindami ima ir pakrikštija vaiką, nepamąstę, ką tai reiškia, tarsi tai būtų tik dar vienas būtinas atlikti darbas, gimus kūdikiui. Kartais paklausiu pažįstamų - "O kodėl krikštijot vaiką?" - atsako "taigi visi taip daro" arba "nežinau, seneliai liepė" ir t.t. ir pan...
QUOTE (aukse @ 2003 12 15, 09:25) |
Tiesa, ar žinot, kad negalima atsisakyti, jei kviečia krikšto tėvais būti? |
Jo, tai reikštų, kad "vaikui dalią atimtum" ir būtų jis bedalis, "ne tik gyventi nemokėtų bet ir numirti negalėtų" Vienintelė priežastis atsisakyti būt krikštamote - nėštumas....
Geriausias variantas krikštatėviais išsirinkti gimines, artimiausius žmones , bet gyvenimas keičiasi . Niekad nežinosi kokie tavo santykiai po kiek laiko bus ne tik su draugais , bet ir su broliu ar sese. Mano dukros krikšto tėvas yra mano brolis, sutarėm gražiausiai , o kai jis vedė tokie konfliktai tarp mūsų šeimų prasidėjo ,kad nebendraujam iki šiol. Tik pas tėvus susitinkam ,kalbam,vaikam dovanų nuperkam , bet tai daugiau iš reikalo. Bent jau aš stengiuosi mamos neskaudinti. Taip kad aš galvoju , svarbiausia pakrikštyti , o kas tą vaiką paskui prižiūrės ir auklės tai gyvenimas pareguliuos.
Astuliuk ,mūsų pasirinkimas labai panašus,pasirinkau brolį tik savo ir savo puseserę Brolis dar jaunas 19 metų,bet turi panelę ir draugauja jau 4 metai ,prieš tą panelę nieko prieš neturiu,bet jie dar jauni ,o su savo pusesere labai puikiai sutariu ji irgi netekėjusi Krikštyjant dukrytę buvo labai paprasta,kadangi vyro sesers vaikiukas nuo mūsų dukrytės skiriasi tik 3 mėn.tai vieni kitų ir pakrikštyjom o seneliai iškėlė didelį balių,juk abiejų anūkų krikštynos krikštyjant sūnų balių teks kelti jau patiems