QUOTE(skorpea @ 2009 06 06, 19:02)
nesutinku
Pasak kai kurių specialistų, miegojimas drauge su mama sukelia vaiko miego sutrikimų. Tyrimai rodo, kad 50 proc. vaikų nuo 6 mėn. iki 4 metų amžiaus, miegančių kartu su tėvais, turi miego sutrikimų. Egzistuoja nuomonė, kad, miegojimas kartu su tėvais neleidžia vaikui išmokti užmigti savarankiškai, o tai labai svarbus įgūdis.Akivaizdu, kad miegojimas kartu paskatina įprotį žįsti motinos krūtį per visą naktį. Todėl nuolatinis pieno likutis kūdikio burnytėje labai kenkia dantukams, ypač jei naktiniai maitinimai dažni ir antraisiais vaiko gyvenimo metais. Pediatras B. D. Schmittas (Šmitas), knygos Jūsų vaiko sveikata» autorius, įspėja, kad tėvų lovoje vaiko laukia ne tik jaukumas, bet ir pavojus. Dėl per minkšto tėvų lovoje įkloto čiužinio bei purios patalynės kūdikis gali uždusti. Tai nutinka vaikučiui įsisupus į patalus ar įsispraudus į tarp baldo ir sienos ar pan. susidariusį tarpą. Kita grėsmė, kurią išskiria šis autorius miegodami tėvai gali netyčia prispausti kūdikį ir šis uždus. Mažylis, įpratintas miegoti atskirai, pabudęs naktį vėl ramiai užmiega be jokių reikalavimų.Vyrauja nuomonė, kad taip migdomi vaikai auga savarankiškesni.
visu pirma, man labai keista, kaip tas autorius suplaka i viena kruva ir 6 men kudikius, ir 4 metu vaikus: juk ju poreikiai ir savarankiskumo lygis stipriai skiriasi. ir kas yra "miego sutrikimai"? ar jis atsizvelgia i tai, kad vaiku, ir ypac mazu kudikiu, miego ciklas ir miego struktura gerokai skiriasi nuo suaugusiuju? ar kad mazi vaikai, skirtingai nuo suaugusiuju, pvz., neatskiria sapnu nuo realybes ir pan?
visu antra, naktiniai maitinimai krutimi yra norma, net ir antraisiais metais. dantuku kariesa gerokai dazniau sukelia nuolat ciulpiamas ciulptukas ir buteliukas, ypac jei kudikis girdomas saldziomis arbatelemis, ir tai, kad nesilaikoma higienos (dantys valomi reciau negu du kartus per diena) - idomu kodel, autorius to nemini?
trecia, be abejo, migdant kudiki kartu, reikia pasirupinti, kad jis negaletu istrigti tarp sofos paminkstinimu ar dideliu pagalviu. ir zinoma, geriau nemigdyti kudikio savo lovoje, jei vartojamas alkoholis ar stiprus vaistai. taciau normalus sveikas zmogus kudikio taip lengvai nenuspaus - miegodami nebuname be samones, ir jauciame, kur esame (pvz., neiskrentam is lovos, nors ir miegotume ant krasciuko...), o kudikis nera pagalvele - jis gali muistytis ir rekti, jei jam nepatogu.
ketvirta, savarankiskesni tie vaikai, kuriu poreikiai patenkinti ir kurie jauciasi saugus. vienas is labai svarbiu kudikiu poreikiu - saugus prisirisimas ir fizinis kontaktas su tevais. o pagal tavo cituoto autoriaus logika, savarankiskiausi vaikai turetu uzaugti vaiku namuose...
na ir penkta, grynai mano mintis - o kodel mes, suaugusios moterys, mielai dalijames lova su vyrais? ar mums ne maloniau uzmigti artimo zmogaus glebyje, vesia nakti prisiglausti prie siltos nugaros? ar mes tokios nesavarankiskos? kodel jei vyras ir zmona nuolat miega atskirose lovose ar skirtinguose kambariuose, tai jau skandalas ir tema paskaloms apie ta seima? kodel mes manome, kad darome paslauga mazulyciam kudikiui, atplesdami ji nuo saves ir dirbtinai sukurdami atstuma? kodel mums taip sunku patiketi, kad ir nedraskomi kudikiai ismoksta uzmigti patys - kai yra tam pasiruose, subrende?
Uzmigdavo tik tada kai sededavom salia, pasitraukti nebudavo galima. O po keliu valandu jis jau musu lovoje atsidurdavo. Pradzioje tai nekele daug problemu, bet ilgainiui vaikas augo. Miegas jo 
Vartosi, spardosi, mes su vyru ant lovos krastu miegodavom, o jam visa placiausia lova tekdavo 
