QUOTE(JO/NE @ 2008 10 03, 18:04)
o aš su saviškėm miegojau iki 4-5mėn nes mums abiems taip būdavo patogiau ir mieliau O vėliau be didelių problemų visi į savo lovytes
O vyrai gali ir palaukti, nieko neatsitiks:irnesakyk:
O vyrai gali ir palaukti, nieko neatsitiks:irnesakyk:
aišku, kad gali. Be to, ar jau taip kasnakt ir reikia to vyro ir kodėl naktį, kodėl ne dieną
QUOTE(ugne23 @ 2008 10 03, 19:24)
mes ir miegojom iki 4 menesiu, o dabar puikiausiai miegam savo lovytej,nors visi sake prisipratinsi poto savo lovytej nemiegos, ne velnio puikiausiai miegojo jau pirma karta
aš su savo pirmais dviem miegojau iki jiems suėjo 1,5 metų. Tiek, kiek jie mane žindo naktimis. Atpratinau žįsti, išėjo į savo lovytes. Du vaikai, ne dvynukai. Dabar trečias leliukas šildosi prie manęs. Ir man jauku, saugu. Aš jį jaučiu, girdžiu, kai jis pradeda nusispardyt, sugaudau kojytes ir sukišu po kaldra...
ai, net nžn kaip galėčiau nenorėt turėti šalia savo vaiką..
Vyriausias dar palyginus irgi mažas, tik 5 metų, tai kartais užmiega man prie šono. Vidurinėlis beveik visada nori užmigti prie manęs. Bet taip ir priklauso - klauso pasakos ar dainelių. Kadangi tėtis ilgai daboja televizorių, tai atėjęs išnešioja vaikus po jų lovas ir viskas gerai. Tik va mažiausias tai po mano "sparneliu". Tiek, kiek norės žįsti. O po to irgi atsilabinsiu.
Čia ne vaikų nuostatos viską lemia. Čia lemia tik tėvų požiūris. Man taip atrodo.