QUOTE(Coca - cola @ 2007 12 05, 10:01)
o as galiu spresti tik is savo patirties. man akyse prasviesejo kai baigiau mokykla, galima sakyti, kad gyventi pradejau baigus mokykla, tai todel manau, kad kuo anksciau pradejus ir anksciau baigus nesigailesi
Na, man ir mokykloj buvo šviesu

, bet pritariu, kad gerai buvo anksčiau pradėt, nes kažkaip man asmeniškai daugiau galimybių atsivėrė anksčiau baigus. Gal čia tik man taip atrodo, bet tikrai toks jausmas, kad išlošiau gyvenime metus.
QUOTE(insi @ 2007 12 06, 00:37)
as visada pykau ant mamos, kad neleido i mokslus 6 metu (mano gimtadienis lapkriti), nors darzely siule, o ir pati norejau. uztat mokykloj buvau kone vyriausia grupej, o istous i univera visi nusprende, kad keiciau specialybe, nes velgi buvau beveik metais uz visus vyresne. taip kad mamos galetu ir vaiku nuomones paklausti
Mane į mokyklą 6-ių irgi išleido pirmiausia todėl, kad aš labai norėjau. Ir iš leido į sustiprintą anglų kalbą, todėl daug aplinkinių stebėjosi ir 'smerkė': kam jūs vaikui gyvenima žalojat? O gavosi taip, kad ne tik kad prie geresnių mokinių klasėj buvau, bet ir tolesnio gyvenimo pasiekimai (mokslai, studijos, gyvenimas užsienyje) tapo įmanomi būtent dėl to.
QUOTE(Augustė @ 2007 12 06, 02:38)
Sudetinga cia su tom vaiku nuomonem

. maniske sako, kad nori eiti i mokykla ne 6.5, o 7.5, o vat as ir pergyvenu, kad paklausysiu jos nuomones ir paskui abi po laiko suprasim, kad vis del to reikejo nelaukti tu metu o leisti anksciau. Is tikruju, turbut jei vaikas nori i mokykla, tai jau daug ka pasako, o jei budamas pasiruoses pagal fizine ir psichine (nezinau, ar taip galima sakyt) branda tiesiog nenori

? Kuo vadovautis tevams priimant sprendima, kuris svertas turetu lemti? Vat lauzau galva jau metus
Manau, kad reikėtų atsižvelgti į vaiko nuomonę. Kas bus ateity - niekas nežino. Bet jei dabar išleisit vos ne per prievartą, tai vaikas bus nelaimingas ir, greičiausiai, mokyklą minės bloguoju visus ateinančius metus.
Mano dukros atveju kalba eina apie visus metus, o ne pusę metų. Jei būtų pusė, tai net svarstymo nebūtų. O dabar metai... Ji pati labai nori eiti. Mano širdis irgi sako, kad pavežtų, tuo tarpu didžioji dalis specialistų (ir ne tik) atkalbinėja. Labai nesiginčyju, nes tikrai neišmanau tų socialinių, psichologinių ir fizinių aspektų. Labai nudžiugau, nes priėmė dukrą į priešmokyklinę grupę: jei jai gerai ten seksis, bandysim pavasarį tą psichologinę-pedagoginę komisiją praeit. Jei ne, tai galės dar metelius priešmokyklinėj pabūt: direktorė sakė, kad nieko dėl to nepraras.