"Kakojimo" baime

kas duoda siuntima pas vaiku psichologa ?
nes mus pediatre del sios problemos pas chirurga nusiunte.. o ka chirurgas sioje vietoje mums nelabai kuo ir padet galejo. tik pakonsultavo kaip iplysimus isgydyti vaikui , ir kol bus plysimai, tol tikrai vaikui tustinantis skaudes ir jis pats tikrai nekakos..

kur Vilniuje geriausiai lankyti uzsiemimus del sios problemos ? yra gal privaciai?
kiek laiko trunka uzsiemimai ir kiek ju reikia?
3 metu vaikui ne per anksti tokie uzsiemimai?

1. Kadangi parasete, kad mergaitei skauda tustintis del iplisimu, tai pirmiausia man atrodytu reikia imtis priemoniu, kad ismatos butu normalios konsistencijos. (gal pediatrai ka nors rekomenduoja?). Prisimenu pacienta, kuriam sia problema padejo isspresti tai, kad mama kasdien duodavo suvalgyti kivi vaisiu. Kai vaikas pajaus, kad tustinantis neskauda, o dar sulaukia mamos pagyrimu, tai gal buti, kad problema greit issispres savaime.

2. Jeigu tustinimosi problema susijusi ne tik su skausmu tustinantis, bet ir su psichologiniais dalykais, tuomet matysite, kad net ir esant normaliai ismatu konsistencijai, vaikas atsisako tustintis, sulaiko ismatas keleta dienu. Gali buti kad bijo pajausti skausma, o gali buti, kad sulaiko ismatas siekdama kontroles. Tuomet reiketu zaidimu psichoterapijos. Be abejo sioje situacijoje svarbu suprasti, koks yra Jusu indelis i sia problema (gal jo ir nera, nezinau), pvz., kartais mamos nerimas del to, kad vaikas ilgai nesitustina yra toks stiprus, kad ji negali susilaikyti nedariusi klizmutes.

3. Patarimas. Truputi padeti galite ir Jus pati. Nupirkite rudo (ne balto!) molio gabaliuka ir pazaiskite su vaiku. Jei turite zaislini tualeta, galite zaisti, kaip lelytes tustinasi i tualeta , lipdyti “kakucius”. Kartais buna, kad vaikai pradzioje net taip zaisti bijo, bet paskui jiems tai labai patinka.

4. Siuntimo pas psichologa nereikia (pirminiame lygyje), Jus priklausote kuriam nors Psichikos sveikatos centrui, kuriame dirba psichologas (kuriam centrui priklausote gali registraturoj pasakyti, arba pediatras zinos). Vaiku zaidimu psichoterapija uzsiimtu bet kuris psichologas, gal net ir vaiku psichiatras, bet geriau, kad jis turetu psichoterapeuto kvalifikacija. Dazniausiai tokio amziaus vaikui reikia maziau negu 10 uzsiemimu (po 30-45 min.).Bet, kaip minejau, gali buti, kad Jusu problemai spresti uzsiemimu nereikia, as nezinau.
Jei norite, galite prasyti pediatro siuntimo i Vaiko Raidos Centra Vytauto gatveje (i antrinio lygio istaiga), ten dirba kvalifikuoti psichologai. Privaciai irgi turbut padetu bet kuris vaiku psichoterapija uzsiimantis specialistas (saves negaliu rekomenduoti, nes gyvenu ne Lietuvoje


DEL PENKIU METU MERGAITES:
Jusu dukryte patiria kazkoki vidini konflikta. Gali buti, kad jis susijes su antru vaikeliu.Toks ismatu sulaikymas turetu buti susijes su pykciu ir kontrole (bent man taip atrodo). Manyciau, kad zaidimu psichoterapija vaikui gana greit padetu, juo labiau kad enkopreze tesias tik keleta menesiu. Jus galite kreiptis i psichologa pagal savo apylinke, siuntimo nereikia.Galite pasinaudoti ir auksciau parasytu patarimu pazaisti su vaiku. Bausti, gedinti nereiktu, nes vaikas pats nesupranta kodel taip elgiasi.

labai labai aciu uz isamius paaiskinimus

pas mus ismatu konsistencija yra normali, bet kai vaikas nesitustina keleta dienu, viskas sukieteja,, o tada problema is pradziu...skausmas gydymas ir vel.. tas pats.

Klausimas del zaidimu su moliu- ar reikia zaisti sedint ant puoduko, ar cia kaip zaidimas paprastai prie stalo?

Su moliu zaiskite ten, kur iprastai zaidziat. Jei vaikas nores atsinesti dar ir savo puodeli arba ant jo atsisesti, tai prasom. Zaidimo metu stenkites kad vaikas vadovautu zaidimui, o Jus sekite juo, retkarciais pasiulydama kokia nors ideja. Tokios zaidimo psichoterapijos efektyvumas labai priklauso nuo to, kiek Jus lesite vaikui vadovauti. Pasakysiu atvirai, kad nedaug sansu galima duoti, kad Jums pavyks iveikti enkopreze vien zaidziant su moliu, bet pabandyti verta, gal bent susvelninti problema pavyks.

Sveikos. Mums taip pat buvo panaši problema - 2.5 m sūnus viska darė į pampersus - ir diskomfortą jautė ne tiek jis, kiek aš - tetos ir močiutės išsijuosiusios skaitė pamokslus, kad nenormalu-toks didelis seniai laikas ant puoduko... Geriau bučiau ramiai sau jų neklausiusi, nes kol neatėjo laikas - niekas negelbėjo - nei įkalbinėjimai, nei "pamokslai", nei barimas - kai eilinį kartą apsikakojusį iki ausų reikėjo kuopti, ir "nervai neišlaikydavo". Dabar mums viskas einasi kaip iš pypkės. Manau, pagelbėjo tai, kad puodukas visada būdavo kambary. Tiesa, buvo du puodukai, ir, kai jau ėmė sėstis, vienas patiko, ant kito visai nenorėjo sėst , rodė, kad nepatogu - tat gal tikrai verta paieškoti tokio, kad vaikui butų patogus. Vieną kartą trumpam liko be sauskelnių - gryžusi radau ant puoduko... labai pagyrėm... ir - "sysių" padaryt į puodą problemos neliko. Su "kakiais"dar teko pasikankint - ir su kelnytem palikdavau, ir vėl sauskelnes, kai visus drabužius keist tekdavo kelintą kart per dieną, dėdavau . Galų gale ir pats nenorėdavo be sauskelnių būti. Aiškinau, kad taip tiesiog nepatogu, visą šikniuką išsimurzina, liepdavau pačiam pasižiūrėt, kaip atrodo. Aišku, verkdavo, bet darė kaip daręs. Gal tiesiog dar nebuvo atėjęs laikas? Paskui vieną kart pastebėjau, kad kelias dienas nekakina. O paskui ėmė rėkt . Pamaniau, kad viduriai užkietėjo... Pasodinu ant puoduko - rėkia, bet nieko nedaro... Gaila, anksčiau nepaskaitinėjau šio puslapio, bučiau supratusi, kad tai tiesiog "kakojimo baimė". Bet pavyko labai netikėtai nugalėt - tiesiog po ranka pasimaišė knygelė su užduotimis, ir įsitraukus į galvojimą, "kakutis" savaime išslydo... Tat kokias tris keturias dienas taip prispyrus reikalui vis pasistengdavau nukreipti dėmesį, ir - reikalas pavykdavo... Gyrėm, aišku labai, ir pats džiaugėsi.. . Ir priminė mums, kad prieš pusmetį buvom pažadėję - kai jau darysi sysių ir kakų į puoduką, nupirksim jo svajonių mašiną . Lyg akmuo nuo krūtinės nusirito... jau greit mėnuo kaip kakų ir sysių prašosi pats, o jei manęs kambary nėr - ir pats, kelnytes nusimovęs, atsisėda . Net pietų miega be sauskelnių - tik nakčiai atsargumo dėliai dedu, nes dar kokį kartą pasiūsioja naktį, bet jau tiesiog ramiai laukiu, kada kokią savaitę kelsis sausas, tada ir nakčiai nebedėsim... Daug prirašiau, bet prisiminus savo būseną viliuos, kad gal nors vienai mamai pagelbėsiu - tikrai nesinervinkit, ateis tas laikas... Aš dabar labai gailiuosi tik tų akimirkų, kai neišlaikė nervai, ir vargšą savo vaiką apstaugiau ... Dabar manau, kad svarbiausia - viso šio reikalo nesureikšminti, kaip kad psichologė patarė - išlaukti, puoduką tiesiog laikyti matomoj vietoj ir pačiai jo perdaug nereklamuoti - kalbėti apie tai ramiai aiškinant, kaip būtų patogu be sauskelnių ir tt. Nežinau, ar tikrai padeda, bet gal ne pro šalį ir ką nors pažadėti. Jei vaikas bijo "kakoti" - nukreipti jo dėmesį kažkuo, kas paprastai jį labai domina. Ir - ko gera tiesiog labai stebėti savo vaiką, nes kiekvienas juk unikalus, ir ko gera kiekvienam turim surasti savą raktelį... Tat sėkmės atradimuose, ir tebūna tai teigiamos emocijos tiek mamai tiek vaikeliui

Mes buvom vienoj konsultacijoj pas psichologa. Daug klausinejo ivairiu dalyku - kas patinka, ka megsta, kokios siaip problemos. Galiausiai priejom isvada ,kad vaikas pakankamai stipraus uzsispyrelisko charakterio, nes taip pat turime problemu ir su valgymu - nepatinka kas nors ir nevalgys, nepates jokie ikalbinejimai nei graziuoju , nei piktuoju. Lygiai tas pats ir su puodo reikalais. Blogiausia tai,kad nevalgo tokio maisto,kuris laisvintu vidurius - vaisiu, sriubu, darzoviu, jogurtu. Taigi dazniausiai tustinasi sausai ir kietai. Suprantu,kad taip nuolat tustinantis jauciamas didkomfortas, bet nieko negaliu pakeist.
Ka patare psichologe: mums teveliams atsipalaiduot, ir nesiulyt primigtynai vaikui puodo. Duot vaikuitokius uzsiemimus,kurie atpalaiduoja - zaidimai su rudu moliu, leist piesti dazais rankomis. Ta prasme, leist isitepti, paterliot - tai vaika atpaliduoja. Dar sake,kad gerai butu,kad vaikas turetu sau tinkama kakojimo vieta - na kazkur pasislepus daryti toki reikala.
Na o kitas uziemimas mums bus tik vasario men. Kadangi musu seima greit pasipildys, tai gali itakoti siam procesui - gali iseit ir i geraja puse, bet gali ir i blogaja.
Na lauksim ir ziuresim. Dabar vel sunkus periodas, vaikas kol serga - tai paleido vidurius. taigi nuolatinis zyzimas ir isterijos, vaiksto susiemus uz uzpakaliuko, o kai neistveria tai paleidzia. Matyt jai labai sunku susitaikyti su tuo,kad negali suvaldyt, sulaikyt. Jauciu pasibaigus viduriavio procesui, prasides samoningo sulaikymo procesas ir nesitustinimas po keleta dienu.

Is karto atsiprasysiu, kad rasau nelietuviskai, klaviatura ko tai sugedo...
Kaip ir rasiau anksciau, kad turime problemu su kakojimu... tai vis tebeturim... bet, noreciau jums papasakoti dar viena nutikima, kuris nutiko uzvakar... Zodziu, mano pupa siek tiek buvo persalus, turejo temperaturos, nuo to jai truputi paleido viduriukus... na ji pati sededama ant puodo padare kaku... Po kiek laiko, ji vel atsisedo ant puoduko, pasedejo taip ilgokai koki 10min., na as labai nesijaudinau - nori vakas issikakot... Kai ji atsistojo nuo puoduko, as atejau nuvalyti uzpakaliuko, ziuriu zarnos gabalas islindes Kaip as issigandau.... Paskambinau greitajai, sakau taip ir taip... o ji man sako, rytoj pasirodykit seimos gydytojui... Na, mano, mamos sirdis jaucia, kad kazkaip per daug laiko gaunasi laukti iki ryto, tada man ta moteris nurodo ligonines priimamojo telefona. As pasiskambinu i priimamaji, man sako - vaziuokit i ligonine... As atgal greitajai skambinu, sakau man sake vaziuot i ligonine... ji man sako, gerai, siunciu greitaja tada... Atvaziavo greitoji, gal po 15min... Gydytoja apziurejo, paeme binto gabaliuka ir sustume ta zarna atgal Jei butu nepavyke, butu teke ligoninen vaziuot... Tai ta gydytoja ir sako, buna taip kartais vaikams, ypac tiems, kuriems linke kieteti viduriukai, pastenejo labiau, zarnyte islindo, po to nespejus atgal sulyst, ja uzspaude uzpakalio raumenys...sako gerai, kad suskubote iskviesti, nes galejo gangrenuoti pradeti O as jai sakau, man greitojoj pasake, kad TIK ryt gydytojai nuvesciau.... Gydytoja sako KAIP TAIP??? Ne, jokiu budu, cia skubiai reikia viska daryt... Niu mamytes, siaubas, ania? Tai gerai kad nujauciau, kad cia ne juokai, o jei ne... nezinau kur butu dabar mano vaikas............

... Šaunuolė, kad klausei motiniškos širdies... Tai dar kartą įrodo, kad turim niekuo nepasikliaut, jei mums atrodo, kad pagalba būtina... mums panaši istorija yra nutikusi, bet gal apie tai kitasyk... Laikykitės

Aciu... Papasakok kai laikiuko turesi, juk kuo daugiau zinosim tokiu visokiu atveju, tuo geriau mums bus

sveikos,
parasysiu ir as apie savo klecka. jam, dabar 3 metai ir 8 men. pradejo lankyti lopseli nuo 1.5. iki tol nebuvo jokiu problemu su tustinimusi, apskritai, jokiu. apie 2 metukus visiskai atsisakem sauskelniu. bet nuo lopselio lankymo pradzios pastebjeom, kad jis pradejo uzlaikyti kakut. is pradziu gal ne taip aiskia, bet darzelyje tikrai nedarydavo, o namuose, tai vos spedavom pareiti ir jusi is karto ant puodo. ir taip po truputi pradejo uzlaikyti. bent as taip manau. mana, kad tai susije tik su darzeliu. nes pvz. rugpjucio menesi visai nejom i darziuka, nes buvo uzdarytas, ir viskasbuvo gerai, pasikakodavo kasdien normaliai. o tik pradejo ,ir prasidjeo. bet daugiau 3 dienu laikotarpio, kad nepakakotu, nebuvo. bet kai jis uzsimano kaku, tai pradeda po namsu begioti ir stengiais dar sulaikyti. is pradziu, mes su vyru ji spausdavom, kad nekenetek, bek ant puoduko, stengdavomes tai pasakyti svelniai. tai nepadejo. paskui i tuos begiojimus pradejom nekreipti demesio, ir lyg ir apsitvarke. su maistu tai manau, kad jis gauna ir skysciu pakankamai, ir vaisiu. na gal tik miltiniu patiekalu daugokai valgo. su valgymu irgi jokiu problemu nei namusoe, nei darzelyje neturime.
taigi, ar gali buti susije tik su darzeliu? gal ji ten kas pagasdino, nors aukletojos to nepasako ir neigia tai, ar dar kazkas??? tiesiog taip manau, nes teko girdeti is keletos mamu, kad ju vaikai irgi nesitustina del to, jog lanko darzeli.

Sveikos mamytes,
anksciau rasiau, kad mano beveik 5 metu dukra pradejo nei is sio nei is to tustintis i kelnes. Kiek gydytoju aplankem, beveik visi tai siejo su tuo, jog siuo metu laukiuosi antro vaikelio ir dukros tustinimasis i kelnes yra psichologine reakcija i mano nestuma. Noriu pasidziaugti, kad si problemele jau issisprende. Buvom poliklinikoje pas psichologa. Atejom kartu, nors realiai butu uzteke ir man vienai ateiti Psichologes klausimai buvo labiau adresuoti man, pradedant nuo savijautos nestumo metu, baigiant dabartiniu laisvalaikiu su vaiku. Is tiesu priverte susimastyti, kad mazai laiko skiriam savo vaikui. Nors atrodo, kad vezioji i burelius ir sugaisti tam visa vakara, vaikas to nesupranta kaip laiko skyrimo JAM. Suprantama, po sunkios darbo dienos paprasciau uzdeti vaikui filmukus kad ramiai sedetu ir netrukdytu teveliams ilsetis, negu parbegus namo ir atlikus ruosos darbus dar eiti zaisti su barbem Bet isiklausem i psichologes patarimus ir siek tiek pakoregavom savo elgesi. Pradejom daugiau zaisti kartu su lelytem, vaidinti spektaklius ir pan. Gal tai padejo, o gal net ir pats pokalbis su psichologe paveike, nes kai mes su psichologe ieskojom problemos sprendimo budu, dukryte kabinete zaide, bet aisku musu pokalbio idemiai klausesi. Ir tiesiog po to vel tvarkingai pradejo eiti i tualeta, lyg nieko ir nebutu buve. Taigi visoms mamytems linkiu kantrybes, nuosirdaus demesio savo atzalelems ir kad jusu problemytes kuo greiciau issisprestu
Papildyta:

Beje, o darzelyje bendras tualetas? Tai gali buti psihologine problema, nes jau vaikiuko toks amzius, kai jau supranta, jog mergaites ir berniukai yra skirtingi. Pamenu, jog man paciai darzelio laikais buvo tokia problema del bendro tualeto - kazkoks berniukas is grupes uzejes pasijuoke, ir nuo to laiko as darzelyje isvis nebeidavau i tualeta, net slapintis (aisku, paskui buvo gerai istvert ivairias keliones, nes ipratau slapintis du kartus per diena, kaip suniukas tik ryte ir vakare). Pastebejau, kad ir dukros darzelyje yra viena patalpa, kur stovi du atviri unitazai ir dar vaikai laksto pro sali ranku plautis. Grupe misri, vaikuciai nuo 2 iki 6 metu, tai manau irgi gali sukelti diskomforta. Gal jusu vaikuciui taip pat kas nors kokia replika pasake, ir del to jis kompleksuoja. Tik deja, cia nelabai ka pakeisi, nes vargu ar imanoma darzelyje irengti atskira uzdara wc kabina.

Kai buvau pas psichologe, tai sake, kad darzelyje 90% vaiku nesitustina, ypac vyresnese grupese. Toks reikalas yra labai individualus, ir vaikams ji geriausia daryt pasislepus (ko darzelyje nepavyksta)