Laba diena,
noriu paklausti psichologes nuomones apie pratinima prie puoduko.
Dukrytei 1 metai ir 7 menesiai. Iki siol ji daro tik i pampersa. Taciau ji jau jaucia, kada daro "maza" arba "dideli" i papmperi - tada ji ziuredama man i akis, rodo i kelnytes ir sako "kaka". Ir tas sakymas "kaka" skamba tokia intonacija, tarsi ji manes prasytu kazko. Taciau jei pasakau, kad einam ant puoduko arba nunesu ja ant puoduko - ji pradeda verkti ir klykti Jei nuemusi kelnytes pasodinu ant puoduko - ji is visu jegu stojasi ir verkia. Su rubais sutinka pasedti tik ant suaugusiu klozeto. Vaikisko puodo neprisileidzia. Tik lelyte ant jo megsta sodinti.
Nesuprantu, kaip reikia elgtis. Atrodo, dabar jau yra tinkamas momentas pratinti daryti ant puodo, nes ji pati jaucia, bet neiseina, nes neleidzia sodinti Nenoriu praleisti tinkamiausio momento. Kazkur skaiciau, kad atejus laikui, kai vaikas supranta, kad daro "kaka", reikia is karto ji mokyti, nes pavelavus - bus daug sunkiau
Prasau patarimo....
Mano berniukui jau tris metukai,bet dar nesame normalei tolete kaku padare.Sakem savo pediatrei sake kad prauks.Bet kazkaip as nebesitikiu.Kai daro kaku as pastebiu,tada ji sodinu ant tuoleto su klyksmais ir asaromis.Jis niekada nepadaro nes sutraukia kaku atgal.Jei jo nesodinu jis padaro i kelnes ir praso kad ji nuvalyciau.Nebezinau ir ko grieptis.Tokiu uzsiemimu su moliu pas mus tikrai nera.Tai gal sakau jam reikia pas psichologa pavaikscioti.
Dauguma vaikų pradeda kontroliuoti tuštinimąsi tarp 18 mėn ir 3 metų, tačiau kiti tik 4 metų. Tai priklauso nuo fizinio ir emocinio pasiruošimo.Mergaitės išmoksta tuštintis vidutiniškai 2,5 metų, berniukai 3 metų. Jeigu vaikas priešinasi mokymui tuštintis, tai greičiausiai jis bus pasiruošęs tuštintis 3-6 mėn bėgyje. Svarbu nespausti vaiko, kai bus pasiruošęs, tai pats išmoks.
Ką galima daryti maždaug nuo 15 mėn. amžiaus:
-pavadinti, kaip vadinasi noras tuštintis,
-sudaryti vaikui galimybę matyti, kaip kiti šeimos nariai naudojasi tualetu,
-keisti sauskelnes kuo greičiau, kai pasituština, kad nepajaustų komforto. Vaikui matant jo išmatas galima mesti į tualetą, jis žinos, kur jų vieta. Galima dar paskatinti vaiką nuleisti vandenį,
-pagirti vaiką, kad jis pasako, jog nori tuštintis.
Praėjus kelioms savaitėms:
-galma supažindinti vaiką su puodu. Jį galima padėt vonioje, kad vaikas juo susidomėtų.
-leisti pasėdėt su rūbais ant puodo, ar žaisti su juo.Vaikui tai turi suteikti jausmą, kad viskas gerai, nėra jokio streso. Galima sugalvoti kokį nors ypatingą žaidimą, kurį mama žaidžia su vaiku tik tada, kai jis sėdi ant puodo (su rūbais). Tai padės vaikui nejausti nuobodulio, įtampos.
Dar po kelių savaičių :
- galima paskatinti vaiką atsisėsti ant puodo be sauskelnių ir kelnaičių. To reikia tam, kad vaikas išmoktų patogiai jaustis, kai oda liečiasi su puodu. Galima pasodinti vaiką maždaug tuo metu, kai jau laikas tuštintis, arba einant maudytis.
- jei vaikas pasituštino, tai labai stipriai pagirkite.
Praėjus dar kelioms savaitėms:
- dienos metu maždaug 30 min. nedėkite vaikui sauskelnių ir kelniačių, kad vaikas suprastų, pamatytų, iš kur išeina išmatos (žinoma, tuo metu geriau būti virtuvėje, vonioje, jei atsitiks nelaimė...)
- jei vaikas atsisėda ant puoduko, ir pasistengia, bet dar neišeina, tai vistiek labai pagirkite.
Kai vaikui pavyks bent 10 kartų pasituštinti, tai tada jau galima pradėti atpratinti nuo sauskelnių
Vienas iš efektyvių būdų išmokti tuštintis, yra leisti vaikui pažiūrėti, kaip tai daro kiti vaikai.
Jei vaikas neišmoksta tuštintis pats iki 4 metų- tada kreipkitės į psichologą.
Ką galima daryti maždaug nuo 15 mėn. amžiaus:
-pavadinti, kaip vadinasi noras tuštintis,
-sudaryti vaikui galimybę matyti, kaip kiti šeimos nariai naudojasi tualetu,
-keisti sauskelnes kuo greičiau, kai pasituština, kad nepajaustų komforto. Vaikui matant jo išmatas galima mesti į tualetą, jis žinos, kur jų vieta. Galima dar paskatinti vaiką nuleisti vandenį,
-pagirti vaiką, kad jis pasako, jog nori tuštintis.
Praėjus kelioms savaitėms:
-galma supažindinti vaiką su puodu. Jį galima padėt vonioje, kad vaikas juo susidomėtų.
-leisti pasėdėt su rūbais ant puodo, ar žaisti su juo.Vaikui tai turi suteikti jausmą, kad viskas gerai, nėra jokio streso. Galima sugalvoti kokį nors ypatingą žaidimą, kurį mama žaidžia su vaiku tik tada, kai jis sėdi ant puodo (su rūbais). Tai padės vaikui nejausti nuobodulio, įtampos.
Dar po kelių savaičių :
- galima paskatinti vaiką atsisėsti ant puodo be sauskelnių ir kelnaičių. To reikia tam, kad vaikas išmoktų patogiai jaustis, kai oda liečiasi su puodu. Galima pasodinti vaiką maždaug tuo metu, kai jau laikas tuštintis, arba einant maudytis.
- jei vaikas pasituštino, tai labai stipriai pagirkite.
Praėjus dar kelioms savaitėms:
- dienos metu maždaug 30 min. nedėkite vaikui sauskelnių ir kelniačių, kad vaikas suprastų, pamatytų, iš kur išeina išmatos (žinoma, tuo metu geriau būti virtuvėje, vonioje, jei atsitiks nelaimė...)
- jei vaikas atsisėda ant puoduko, ir pasistengia, bet dar neišeina, tai vistiek labai pagirkite.
Kai vaikui pavyks bent 10 kartų pasituštinti, tai tada jau galima pradėti atpratinti nuo sauskelnių
Vienas iš efektyvių būdų išmokti tuštintis, yra leisti vaikui pažiūrėti, kaip tai daro kiti vaikai.
Jei vaikas neišmoksta tuštintis pats iki 4 metų- tada kreipkitės į psichologą.
Kaip ir rašiau, mergaitės išmoksta tuštintis vidutiniškai 2,5 m. Jūsų mergaitė dar per maža. Kaip minėjau, vaikai, kurie priešinasi mokymui tuštintis, bus pasiruošę išmokti tuštintis 3-6 mėn. bėgyje.
Jei matote, kad yra baimė, ne protestas, tai reiktų ieškoti, kaip puodą sieti su pozityviom vaiko emocijom (kaip minėjau- pažaisti). Jei bijo net atsisėsti, tai jokiu būdu neverskite. Jei puodas bus kambaryje, tai vaikas vistiek kada nors ji pastebės, ims domėtis.
Neįmanoma vaiką priversti tuštintis, kol jis tam nėra subrendęs emociškai, fiziškai.
Jei matote, kad yra baimė, ne protestas, tai reiktų ieškoti, kaip puodą sieti su pozityviom vaiko emocijom (kaip minėjau- pažaisti). Jei bijo net atsisėsti, tai jokiu būdu neverskite. Jei puodas bus kambaryje, tai vaikas vistiek kada nors ji pastebės, ims domėtis.
Neįmanoma vaiką priversti tuštintis, kol jis tam nėra subrendęs emociškai, fiziškai.
Mes taip pat susiduriam su "kakojimo" problemomis. Net nežinau, kaip čia nuosekliai viską išaiskinti.
Mano mergytei greitai bus trys metukai. Dėl sisiojimo į puoduką jokių problemų neturime, į kelnytes nėra padariusi jau beveik 2 mėn., jau beveik mėnuo, kaip naktį išmiega sausoj lovytėj, jei užsimano, pabunda ir padaro į puoduką. Su kakojimu taip pat lyg ir viskas buvo gerai. Mes susitardavom. Atėjus laikui, pasiėmusi puoduką, dukrytė sakydavo "einu pasislėpti" ir tvarkingai padarydavo į puoduką. Bet štai jau trys savaitės kaip daro kakų į kelnes. Užlenda kur už kampo ir prisikrauna. Su ja kalbuosi, klausiu: "dukryte, ar žinai, kur reikia kakų daryt?". Sako: "taip, į puoduką". Aš siūlau: "susitarkim, padaryk šiandien į puoduką, tu gi žinai, kur reikia daryt". O ji: "nea, darysiu į kelnes" ir prisikrauna. Su kažkokiu konkrečiu įvykiu negalėčiau to susieti, lyg ir nebuvo nei viduriai užkietėję, nei pagąsdino kas. Pati puikiai supranta, kad daro negerai, bet vis tiek daro.
Nebežinau, ką daryt, tikrai svyra rankos. Gal kas buvote susiduręs su panašia problema, kaip sprendėte? Ar galima tai jau laikyti kažkokiu vaiko psichologiniu sutrikimu?
Mano mergytei greitai bus trys metukai. Dėl sisiojimo į puoduką jokių problemų neturime, į kelnytes nėra padariusi jau beveik 2 mėn., jau beveik mėnuo, kaip naktį išmiega sausoj lovytėj, jei užsimano, pabunda ir padaro į puoduką. Su kakojimu taip pat lyg ir viskas buvo gerai. Mes susitardavom. Atėjus laikui, pasiėmusi puoduką, dukrytė sakydavo "einu pasislėpti" ir tvarkingai padarydavo į puoduką. Bet štai jau trys savaitės kaip daro kakų į kelnes. Užlenda kur už kampo ir prisikrauna. Su ja kalbuosi, klausiu: "dukryte, ar žinai, kur reikia kakų daryt?". Sako: "taip, į puoduką". Aš siūlau: "susitarkim, padaryk šiandien į puoduką, tu gi žinai, kur reikia daryt". O ji: "nea, darysiu į kelnes" ir prisikrauna. Su kažkokiu konkrečiu įvykiu negalėčiau to susieti, lyg ir nebuvo nei viduriai užkietėję, nei pagąsdino kas. Pati puikiai supranta, kad daro negerai, bet vis tiek daro.
Nebežinau, ką daryt, tikrai svyra rankos. Gal kas buvote susiduręs su panašia problema, kaip sprendėte? Ar galima tai jau laikyti kažkokiu vaiko psichologiniu sutrikimu?
Mano dukrytei 4 m. Bet nesituštinimo problemos jau mus kamuoja keli metai. Buvo, kad po 8 d. nesituštinimo važiavome į Santariškes klizmos. Po konsultacijos Santariškių vaikų poliklinikoje po kelių mėnesių lyg ir pavykdavo kas 3-4 d. pasituštinti, nors gydytoja sakė, kad turi tuštintis kas dien. Dar po mėnesio pradėjo vėl tuštintis į kelnytes po 5-6 kartus per diena po truputį. Taip kaip ir anksčiau, kai gerdavom vaistus. Šiandien padariau mikrolaxą, nes 6 d. kai nesituštino visai. Nieko nesigavo. Gal rytoj...
Čia radau naują man priežastį jėgos kova. Gal tai galėčiau pritaikyti sau. Nors visko buvo ir varymo į kelnes pasislėpus, ir per kelis kartus per dieną ir tepimo. Tikriausiai galėčiau pritaikyti visas galimas priežastis. Be abejo suprantu, kad susiformavusių refleksų dar nėra.
Norėčiau paklausti, ar nėra kokių nors vienkartinio veikimo geriamų pasituštinimo vaistų? Nes nuo mikrolax rėkia ant viso namo, o kartais ir nepavyksta normaliai tai padaryti.
Ir ką daryti tokiu atveju, jei jau praėjo didelis laiko tarpas - daugiau kaip savaitė ir namų sąlygom ir priemonėm nelabai jau pavyktų pasituštinti. Nes gydytojai į tokį ilgai nesituštinantį vaiką reaguoja kažkaip šaltai. Be siuntimų nelabai nori priimti Santariškėse, nes tai lyg ir negreitoji pagalba. Poliklinikose tokių procedūrų neatlieka. O kas gali atsitikti su žarnom, aš net neįsivaizduoju...
Čia radau naują man priežastį jėgos kova. Gal tai galėčiau pritaikyti sau. Nors visko buvo ir varymo į kelnes pasislėpus, ir per kelis kartus per dieną ir tepimo. Tikriausiai galėčiau pritaikyti visas galimas priežastis. Be abejo suprantu, kad susiformavusių refleksų dar nėra.
Norėčiau paklausti, ar nėra kokių nors vienkartinio veikimo geriamų pasituštinimo vaistų? Nes nuo mikrolax rėkia ant viso namo, o kartais ir nepavyksta normaliai tai padaryti.
Ir ką daryti tokiu atveju, jei jau praėjo didelis laiko tarpas - daugiau kaip savaitė ir namų sąlygom ir priemonėm nelabai jau pavyktų pasituštinti. Nes gydytojai į tokį ilgai nesituštinantį vaiką reaguoja kažkaip šaltai. Be siuntimų nelabai nori priimti Santariškėse, nes tai lyg ir negreitoji pagalba. Poliklinikose tokių procedūrų neatlieka. O kas gali atsitikti su žarnom, aš net neįsivaizduoju...
2. Nu va jau 2 savaitė. Jaučiu tuoj keliausiu į beprotnamį. Būna, kad vaikai serga mėnesiais, kaip mamom tada sunku. Nu mano nei į darželį eina, ne serga sunkiom ligom. Nu bet su tuo š... Ir bijau klizma daryt, nes jaučiu, kad kaimynai vaikų teisių apsaugą man iškvies.
QUOTE(Jurga @ 2004 03 17, 09:11)
Laba diena,
noriu paklausti psichologes nuomones apie pratinima prie puoduko.
Dukrytei 1 metai ir 7 menesiai. Iki siol ji daro tik i pampersa. Taciau ji jau jaucia, kada daro "maza" arba "dideli" i papmperi - tada ji ziuredama man i akis, rodo i kelnytes ir sako "kaka". Ir tas sakymas "kaka" skamba tokia intonacija, tarsi ji manes prasytu kazko. Taciau jei pasakau, kad einam ant puoduko arba nunesu ja ant puoduko - ji pradeda verkti ir klykti Jei nuemusi kelnytes pasodinu ant puoduko - ji is visu jegu stojasi ir verkia. Su rubais sutinka pasedti tik ant suaugusiu klozeto. Vaikisko puodo neprisileidzia. Tik lelyte ant jo megsta sodinti.
Nesuprantu, kaip reikia elgtis. Atrodo, dabar jau yra tinkamas momentas pratinti daryti ant puodo, nes ji pati jaucia, bet neiseina, nes neleidzia sodinti Nenoriu praleisti tinkamiausio momento. Kazkur skaiciau, kad atejus laikui, kai vaikas supranta, kad daro "kaka", reikia is karto ji mokyti, nes pavelavus - bus daug sunkiau
Prasau patarimo....
noriu paklausti psichologes nuomones apie pratinima prie puoduko.
Dukrytei 1 metai ir 7 menesiai. Iki siol ji daro tik i pampersa. Taciau ji jau jaucia, kada daro "maza" arba "dideli" i papmperi - tada ji ziuredama man i akis, rodo i kelnytes ir sako "kaka". Ir tas sakymas "kaka" skamba tokia intonacija, tarsi ji manes prasytu kazko. Taciau jei pasakau, kad einam ant puoduko arba nunesu ja ant puoduko - ji pradeda verkti ir klykti Jei nuemusi kelnytes pasodinu ant puoduko - ji is visu jegu stojasi ir verkia. Su rubais sutinka pasedti tik ant suaugusiu klozeto. Vaikisko puodo neprisileidzia. Tik lelyte ant jo megsta sodinti.
Nesuprantu, kaip reikia elgtis. Atrodo, dabar jau yra tinkamas momentas pratinti daryti ant puodo, nes ji pati jaucia, bet neiseina, nes neleidzia sodinti Nenoriu praleisti tinkamiausio momento. Kazkur skaiciau, kad atejus laikui, kai vaikas supranta, kad daro "kaka", reikia is karto ji mokyti, nes pavelavus - bus daug sunkiau
Prasau patarimo....
KAI MUSU PANELE NESEDO ANT PUODUKO IR PANASIAI KLYKE TAI MES PIRKOME KITA PUODA KAKOJIMUI, KAI ANT ANTRO NESEDO PIRKOME TRECIA, ANT TRECIO IR PRADEJO KAKOTI, ZINOMA SU KIEKVIENU BANDEMA IKALBETI, O GAL JAU LAIKAS ATEJO KAI NUPIRKOME TA TRECIAJI, NEZINAU KA APIE TAI MANO PSICHOLOGE, BET PABANDYKIT GAL PASISTUMES I PRIEKI, NA GAL NETURETU PAKENKTI?
Sveiki,
tema jau sena, bet butu labai idomu,kad mamos pasidalintu kaip jos isprende sita problema, ar vaikai isaugo is tos krizes, ar vizgi prireike psichologo pagalbos.
Mano dukrai greit 3 metaukai, su sisiojimo seniai neturim jokiu bedu, bet va su kakojimu... Budama 1,5 metuku be problemu visus reikalus dare i puode, veliau pries sueinant 2 metams vaikas atsisake daryt i puoda, bet ir pampersu nepripazino. Vargau su slapiom kelnytem, bet per prievarta ant puodo nesodinau. Po poros menesiu pradejo sest ant unitazo ir vel prisimine uoduka. Bet tik sisiodavo. Kakot pradejo i kelnytes pasislepus, arba kai ligdavo viena (per pietu miega). Visada bandydavau graziai pasiukyt atsisest ant puoduko arba unitazo, tai visada atsisako.
Prasidejo visokios problemos - samoningas susilaikymas. Nekakodavo po 3-4 dienas, bet klizmos niekad nedariau, laisvinamuju irgi. I maista iberdavau gerybiniu bakterijo, kad normalizuotusi tustinimasis.
Buvo minima, kad vaikas bijo pacio proceso - tai gal but ir tinka, bet paciu kakucio tai tikrai nebijo. Buvau kelis kart vasara uztikus apsikakojusia ir savo ismatom paisancia ant saves ir paklodziu . Tai supratau, kad savu kakuciu nebijo.
Dabar kai vaikas eina i darzeli, laiko kakojimui is vis neturi. Tai pradejo tustintis naktimis Kartais net neprabuzdama. As kai isgirstu,kad stena, bandydavau dar pasiulyt atsisest ant puodo, bet niekad nesutikdavo. Taigi pakeiciu kelnytes ir miega toliau...
Kai klausiu kur kiti vaikuciai daro kaku, pasako,kad i puoduka; kur mama daro - i toleta. kai klausiu o kur Vilija kakoja - sako nedarysiu kaku, nenoriu
Tai vat ir nezinau ar dar laukt kol savaime kada susitvarkys, ar jau reik mums ieskot pagalbos. Siaip jau praejo metai laiko kai vaikas atsisake kakot i puoduka. Be to greit seimoje atsiras dar vienas gyventojas, bijau ,kad gali situacija dar pabloget
Taigi jei kas buvot susidure su tokiom problemom ir jas isprendet , pasidalinkit patirtim.
tema jau sena, bet butu labai idomu,kad mamos pasidalintu kaip jos isprende sita problema, ar vaikai isaugo is tos krizes, ar vizgi prireike psichologo pagalbos.
Mano dukrai greit 3 metaukai, su sisiojimo seniai neturim jokiu bedu, bet va su kakojimu... Budama 1,5 metuku be problemu visus reikalus dare i puode, veliau pries sueinant 2 metams vaikas atsisake daryt i puoda, bet ir pampersu nepripazino. Vargau su slapiom kelnytem, bet per prievarta ant puodo nesodinau. Po poros menesiu pradejo sest ant unitazo ir vel prisimine uoduka. Bet tik sisiodavo. Kakot pradejo i kelnytes pasislepus, arba kai ligdavo viena (per pietu miega). Visada bandydavau graziai pasiukyt atsisest ant puoduko arba unitazo, tai visada atsisako.
Prasidejo visokios problemos - samoningas susilaikymas. Nekakodavo po 3-4 dienas, bet klizmos niekad nedariau, laisvinamuju irgi. I maista iberdavau gerybiniu bakterijo, kad normalizuotusi tustinimasis.
Buvo minima, kad vaikas bijo pacio proceso - tai gal but ir tinka, bet paciu kakucio tai tikrai nebijo. Buvau kelis kart vasara uztikus apsikakojusia ir savo ismatom paisancia ant saves ir paklodziu . Tai supratau, kad savu kakuciu nebijo.
Dabar kai vaikas eina i darzeli, laiko kakojimui is vis neturi. Tai pradejo tustintis naktimis Kartais net neprabuzdama. As kai isgirstu,kad stena, bandydavau dar pasiulyt atsisest ant puodo, bet niekad nesutikdavo. Taigi pakeiciu kelnytes ir miega toliau...
Kai klausiu kur kiti vaikuciai daro kaku, pasako,kad i puoduka; kur mama daro - i toleta. kai klausiu o kur Vilija kakoja - sako nedarysiu kaku, nenoriu
Tai vat ir nezinau ar dar laukt kol savaime kada susitvarkys, ar jau reik mums ieskot pagalbos. Siaip jau praejo metai laiko kai vaikas atsisake kakot i puoduka. Be to greit seimoje atsiras dar vienas gyventojas, bijau ,kad gali situacija dar pabloget
Taigi jei kas buvot susidure su tokiom problemom ir jas isprendet , pasidalinkit patirtim.
QUOTE(violla @ 2007 11 10, 17:57)
Sveiki,
tema jau sena, bet butu labai idomu,kad mamos pasidalintu kaip jos isprende sita problema, ar vaikai isaugo is tos krizes, ar vizgi prireike psichologo pagalbos.
Mano dukrai greit 3 metaukai, su sisiojimo seniai neturim jokiu bedu, bet va su kakojimu... Budama 1,5 metuku be problemu visus reikalus dare i puode, veliau pries sueinant 2 metams vaikas atsisake daryt i puoda, bet ir pampersu nepripazino. Vargau su slapiom kelnytem, bet per prievarta ant puodo nesodinau. Po poros menesiu pradejo sest ant unitazo ir vel prisimine uoduka. Bet tik sisiodavo. Kakot pradejo i kelnytes pasislepus, arba kai ligdavo viena (per pietu miega). Visada bandydavau graziai pasiukyt atsisest ant puoduko arba unitazo, tai visada atsisako.
Prasidejo visokios problemos - samoningas susilaikymas. Nekakodavo po 3-4 dienas, bet klizmos niekad nedariau, laisvinamuju irgi. I maista iberdavau gerybiniu bakterijo, kad normalizuotusi tustinimasis.
Buvo minima, kad vaikas bijo pacio proceso - tai gal but ir tinka, bet paciu kakucio tai tikrai nebijo. Buvau kelis kart vasara uztikus apsikakojusia ir savo ismatom paisancia ant saves ir paklodziu . Tai supratau, kad savu kakuciu nebijo.
Dabar kai vaikas eina i darzeli, laiko kakojimui is vis neturi. Tai pradejo tustintis naktimis Kartais net neprabuzdama. As kai isgirstu,kad stena, bandydavau dar pasiulyt atsisest ant puodo, bet niekad nesutikdavo. Taigi pakeiciu kelnytes ir miega toliau...
Kai klausiu kur kiti vaikuciai daro kaku, pasako,kad i puoduka; kur mama daro - i toleta. kai klausiu o kur Vilija kakoja - sako nedarysiu kaku, nenoriu
Tai vat ir nezinau ar dar laukt kol savaime kada susitvarkys, ar jau reik mums ieskot pagalbos. Siaip jau praejo metai laiko kai vaikas atsisake kakot i puoduka. Be to greit seimoje atsiras dar vienas gyventojas, bijau ,kad gali situacija dar pabloget
Taigi jei kas buvot susidure su tokiom problemom ir jas isprendet , pasidalinkit patirtim.
tema jau sena, bet butu labai idomu,kad mamos pasidalintu kaip jos isprende sita problema, ar vaikai isaugo is tos krizes, ar vizgi prireike psichologo pagalbos.
Mano dukrai greit 3 metaukai, su sisiojimo seniai neturim jokiu bedu, bet va su kakojimu... Budama 1,5 metuku be problemu visus reikalus dare i puode, veliau pries sueinant 2 metams vaikas atsisake daryt i puoda, bet ir pampersu nepripazino. Vargau su slapiom kelnytem, bet per prievarta ant puodo nesodinau. Po poros menesiu pradejo sest ant unitazo ir vel prisimine uoduka. Bet tik sisiodavo. Kakot pradejo i kelnytes pasislepus, arba kai ligdavo viena (per pietu miega). Visada bandydavau graziai pasiukyt atsisest ant puoduko arba unitazo, tai visada atsisako.
Prasidejo visokios problemos - samoningas susilaikymas. Nekakodavo po 3-4 dienas, bet klizmos niekad nedariau, laisvinamuju irgi. I maista iberdavau gerybiniu bakterijo, kad normalizuotusi tustinimasis.
Buvo minima, kad vaikas bijo pacio proceso - tai gal but ir tinka, bet paciu kakucio tai tikrai nebijo. Buvau kelis kart vasara uztikus apsikakojusia ir savo ismatom paisancia ant saves ir paklodziu . Tai supratau, kad savu kakuciu nebijo.
Dabar kai vaikas eina i darzeli, laiko kakojimui is vis neturi. Tai pradejo tustintis naktimis Kartais net neprabuzdama. As kai isgirstu,kad stena, bandydavau dar pasiulyt atsisest ant puodo, bet niekad nesutikdavo. Taigi pakeiciu kelnytes ir miega toliau...
Kai klausiu kur kiti vaikuciai daro kaku, pasako,kad i puoduka; kur mama daro - i toleta. kai klausiu o kur Vilija kakoja - sako nedarysiu kaku, nenoriu
Tai vat ir nezinau ar dar laukt kol savaime kada susitvarkys, ar jau reik mums ieskot pagalbos. Siaip jau praejo metai laiko kai vaikas atsisake kakot i puoduka. Be to greit seimoje atsiras dar vienas gyventojas, bijau ,kad gali situacija dar pabloget
Taigi jei kas buvot susidure su tokiom problemom ir jas isprendet , pasidalinkit patirtim.