Sedejau namie ir liudejau prie kompo prisijungus prie pazinciu.Pabendravau su virukais kad nors kaip pratempti laika iki vakaro.Nuotaika visai ne sventiska buvo.
Tevukas nusprende nueti nusipirkti alaus.No to viskas ir prasidejo. Pagalvojau reikia eiti trumpam prasivedinti kaip tik ir alaus tievui parnesiu.
Susiskambinau su vienu pazistamu ir nutareme susitikti netoli mano namu bariuke kavos atsigerti. Nuotaika pagerejo,vakaras neprarastas.
Kiek papliurpem apie kaledas ir apie ateinancius naujosius.Kava pasibaige ir reikejo eiti i parduotuve alaus o jis vaziavo pas broli tai turejo nusipirkti saldainiu vaikams.
Ko as ejau i parduotuve nezinau, gerai kad jis primine kad reikia alaus tevui
o tai buciau pamirsusi 
Atsisveikinau su pazistamu ir stovedama kasoje sutikau drauge su kuria mokemes dar vidurineje mokykloje isejom is parduotuves pakvepoti grynu oru na ir papletkinti kas kur viksta.
Kol kalbejomes pastebejau prie parduotuves vaikinuka su gelem. Ir as stoviu su paltuku ir su alaus bonke stipriausias
Jauciausi kaip kokia pijoke nes ulaus visiskai negeriu.Su drauge atsisveikinau ir jau rosiausi eit namo ir ant juoko sakau tam vaikinukui: ar mergina pamirsai pasveikinti su kaledom?
Ne sako draugas pamirso i vestuves nueiti O mane juokas ima sakau nors ne i savo vestuves pamirso nueiti? Ne sako aciu dievui ne i savo.. Na ir sako man vaziuojam su mumis.
Ne,ne sakau aciu bet su nepazistamais nevazineju.Tai kad sako mes jau kai pusvalandi pazistami :DTai tada sako duok telefona...ne sakau,turiu du bet visi man reikalingi Numoviau ranka ir nuejau namu link.Nei telefono numerio nedaviau nei vardo nepasakiau...Eidama per pesciuju pereji sustoja masina, islipa tas vaikinukas ir sako:na arba dabar vaziuoji su mumis arba pasodinsiu ant kapoto ir issivesiu..
Pagalvojau
na vaikinukai lig normalus,man prarast nera ka....ai,sakau vaziuojam.Bet tik sakau tevui alaus reik nuvezti 
Isedu i masina o ten tokia didziule dovanaTevukui alaus nuveziau ir pasakiau greit sugrisiu...vaziavome nuvezti duovanos...susipazinome pagaliau jo vardas buvo Andrejus o draugo kuris pamirso nueiti i vestuves Kirill.
Po keliui issiaiskinau kad jie tik dabar grizo is Anglijos ir siandiena bus baliavuha pas kazka namie...Pasiule man ir kartu vaziuoti...
as iskarto ne,ne...as ilgai negaliu man reikia vaika nuvezt namo...Na tai sako nuvezk o paskui mes tave paimsim...Tada atsipeikejau
As isedau i svetima masina,niekada gyvenime to nedariau,net visi pazistami skundziasi kad pipsek ne pipsek...tu niekada neapsisuksi Nuvezem duovana ir as jau buvau prie savo namu...sedejom masinoi o jis vis sakidavo parukisi ir galesi begti o kai atsilaisvinsi paskambinsi...Taip mane veze gal 10kartu iki mano namu
nes vis to tarpu kai mes rukem paskambindavo kazkas ir reikejo nuvezti koki siuntinuka....is Anglijos... Tai tik buvo pradzia... pagaliau atejo tas 10kartas...vel gi skambina jam kazkoks jo draugelis ir sako:atvaziuok pasiimk mane as jau visus siuntinukus isdalinau...
Vaziuojam mes ta 10karta pasiimti jo draugo...iseda tas draugas i masina,o as tai jo nepazistu...bet man zodzio kisenei jeskot nereikia
na ir sakau jam: labukas mano vardas Tatjana, ziuriu kad jis labai jau toks nedrasus Pagalvoju reikia ji trupuciuka padrasinti
zinai kiek metu pazistu Andreju?!beveik 2valandas na po to jis kiek atsipalaidavo...o as Maksimas...Taip mes ir susipazinome.Jau veliau issiaiskinau kad tada Maksimo pirma mintis buvo isedus i masina:
Andreju pazistu nuo poduko bet kodel jos nepazistu Vakarelis isties buvo puikus...As pastebejau kaip Maksimas ziuri i mane...Mane vis daugiau trauke jo zvilgsnis...Bet Andrejus niekaip nedodavo mums ramybes...
Papildyta:
Tai buvo uzburtas ratas.Du geriausi draugai o as tai viena.nei vienas nei kitas nenorejo pasitraukti....Ir as tai pajutau...Andrejus ne mano tipo zmogus...As i ji rimtai ir neziurejau...Norejau pabuti su Maksimu dviese nes maciau kad ir jis to nori....
Nuo pat pirmu valandu tarp musu uzsimezge kazkoks labai stiprus rysis...net nezinau kaip tai pavadinti.Nuostabus jausmas.
Visi po truputi pradejo skirtis buvo jau apie 4ryto...Andrejus pasake kad masinos cia nepaliks.Bet ant tiek buvo neblaivus.Teko Maksimui vezti mus namo nors ir buvo ne is blaiviausiu..
Nusprende virukai kad jiems dar mazai na sakau as cia salia gyvenu tai vaziuojam pas manes.Kaip drauguziai greitai isblaivejo
Nuvaziavom i parduotuve apsiprekinom...Maksimas nuluzo beveik iskarto kai tik atvaziavo...mes su Andrejum dar papusriciavome...taip sulaukem ir ryto...
Prasidejo karas tikru tikriausias
O as is savo puses nieko nedariau...pagalvojau kaip bus taip bus...bet ti buvo jokinga Tris dienas kaip durniai visur tryse :lotuliukas:Trecia diena vakare gristu namo po pasivaiksciojimo su dviem vyrukais...Ir skambina man Maksimas ir sako galiu ateiti kavos,na as sakau aisku gali...
Neatsimenu apie ka mes kalbejomes...isgerem kavos... Jis paklause gal turiu koki filma paziuret ...as nedrasiai atsakiau turiuMes atsisedome ziuret filma...As kaip visada nuluzau nes nemoku ziureti filmu.Visada matau tik pradzia
O jis paziurejo filma....Ir tada as pajutau toki jausma.Prabudau nuo to kad man buvo labai gera. Man niekada gyvenime nebuvo taip ramu, taip gera ir taip silta...o jis tesiog gloste man plaukus ir bijojo pazadinti...
As atsibudau paziurejau i ji ir musu zvilgsniai susidure jis nusisipsojopabuciavo mane i kakta ir tyliai pasake kad filmas buvo labai idomus ir kad jam jau reikia eiti...dabar rasau o siurpulis iki siol per visa kuna...
O as niekaip negalejau atsipeikit..jau buvo velu..tai islidejau ji ir nuejau megoti...tai buvo kaip sapnas...kita diena zeme vaikscioti tesiog nemokejau skraidziau visa diena po debesiais...
Kita diena vel tas pats du draugai ir as viena....Maksimas prigirde Andreju ir mes nuvezem ji namo...kai jis paklause ka veiksim,atsakiau vaziuojam kur nors nenoriu namo...paemem pora mixu ir nuvaziavome prie juros...iki siol negaliu atsiminti apie ka tiek daug kalbejome...jura buvo labai rami...kai pradejo rinktis zvejai mums ten buvo jau ne be idomu...nusprendem kad reik uzkasti bet tokiu laiku tai galima buvo padaryt tik STATOILE arba namie.Pasiuliau vaziuoti pas mane...
Tai buvo pirma naktis per visa mano gyvenima kuria nepamirsiu niekada...jausmai lejosi per krastus....liepos 8d. bus metai kaip mes susitoke o Andrejus per vestuves buvo musu liudininkas
ir niekas no tos pirmos nakties nepasikeite...tik tapom dar artimesni vienas kitam...o rugpjuti laukiam vaikelio....P.S. Padariau tokia isvada: kad ta diena kai susipazinome dariau viska kas man nepriimtina....Kazkodel viska dariau atvirksciai.Ir dabar galvoju jai neprireiktu mano tievui alucio
kaszin kaip viskas butu...Ir neabejoju kad be Dievo pagalbos cia neapsejo....uz klaidas atleiskit rasau baisiai 
