Kalėdiniai sveikinimai

Naujieji metai soka sniego tango
As savo sirdies dziaugsma dalinu.
Tegul aplanko Dieviska palaima
Ir neiseina laime is namu!

***

Tegul uzlies palaimos spinduleliai
Ir baltas kelias laimen palydes,
O sidabriniai santarves varpeliai
Ilgai ilgai sirdy aides...

***

Laimingas zmogus, kuris moka tiketi,
Kad metai graziausi dar ateity.
Te buna jie dosnus, sveiki ir sauleti,
Te buna jie dziaugsmo ir laimes pilni.

***

Tegul sia nakti sninga sninga,
Tegul uzpusto buvusius vargus.
Ir tariu Jums - bukite laimingi
Visus visus ateinancius metus!

Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok..
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok..
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk

www.sveikinimai.com

... Tame laike, kur tempas greitesnis už laikrodžius,
tame laike, kur sniegą valo mašinos,
tame laike, kur vaikus migdo pasakos iš cd,
tame laike, kur mamos perka kūčiukus parduotuvėse,
tame laike, kur viskas banalu... banalu kalbėti apie meilę, banalu eiti pasivaikščioti, banalu gerti šampaną...
tame laike, kur žmonės rūsčiais veidais stovi eilėse prekybos centruose ir guodžiasi krize...
tame laike būna...vis dar būna....KALĖDOS!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Gražių, šiltų švenčių !

Džiaukimės mažais stebuklais, nelaukdami kol įvyks dideli....

........................

Tikėkime stebuklais kaip vaikystėje, apšerkšnijusių langų piešiniuose įžvelkime besišypsančią laimę, o naktį pūgoje išgirskime tylią, raminančią dainą, kurią jau buvome pamiršę…

Skamba… tyliai…
Kada uz lango saltis dreba nuo saves paties
Tyliai… skamba…
Kada languose nupiestos geles ilsisi
Skamba… tyliai…
Kada medziu rankos istiestos i dangu
Lyg maldai sudetos
Juodos
Tyliai… skamba…
Kada vilkai dainuoja menuliui
Apserksnijusiais snukiais
Skamba… tyliai…
Kada palaukej baltos pusys
Miega sniege
Skamba… tyliai…
Kada vaikas ispletes akis
Bando neuzmigti - laukia
Tyliai skamba Kalediniai varpai

***
būna - žmonės skuba,
o gyvenimas kažkur pro šalį bėga...
būna - pražysta sudžiūvusios gėlės
ir prabyla užmirštas balsas...
būna - miręs angelas gimsta,
suplėšyti laiškai grįžta...
būna - pakelėje sutinki pasiklydusią viltį,
kurios nemato akys,
bet glaudžia širdis...
pabandykime patikėti, kad būna...

Tyli šventė

Kokia tyli šventų Kalėdų šventė:
Užsnūdus žemė sniego pataluos.
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę
Užgimusiam lopšinę uždainuos.

Blanki naktis, takai sniegu pabalę
Nuvinguriuoja, dingsta už kalvos.
Tik verias vartai į ramybės šalį,
Kurią tau Atpirkėjas dovanos.

Jeigu tik jam atversi savo širdį
Ir rūpesčius, ir gėlą, ir skausmus,
Tik vienas jis sielos dejonę girdi,
Kada užvaldo jausmas neramus.

Jo užgimimui skirk širdies kertelę,
Ten įsikurs ir gėris, ir daina.
Šventa tyla svajas į dangų kelia -
Ramybė nusileidžia amžina.
(Antanas Kancevičius)



Per pirmą sniegą

Per pirmą purų išdrabstytą sniegą
Atbrenda duslūs, tolimi varpai.
Per pievą, kur beržai subridę miega,
Per seną sodą, snaudžiantį giliai.

Ilgai šlaituos skardena pasiklydę,
Lyg žaisdami jie slapstos po egle.
Blankia šviesa sugrįžta iš žvaigždynų
Ir gula pirmo sniego patale.

Ateikite su nerimu per gruodą
Prie prakartėlės simbolio gražaus,
Jis gėriui laimina, Jis gėrį duoda,
Varguos paguodą siunčia iš dangaus.

Ateikite per pirmą purų sniegą
Takais tyrų troškimų vedami,
Kur eglių šakos po pūkais užmiega,
Kur susieina džiaugsmas iš toli.

Kuriuo keliu tau eit, širdis parodys,
Išklyst varpų skambėjimas neleis.
Ir eik pas Jį maldaudamas malonės,
Ir eik pas Jį tik atgailos keliais.
(Antanas Kancevičius)

Ateina Kalėdos į miestą į širdį,
Tai šventė balta, kuri viską girdi
Ir norus slapčiausius išpildo sėkmingai,
Ir jauną ir seną padaro laimingą.
O aš Tau norėčiau šiltai palinkėti,
Svajonę ir viltį gražiausią turėti, Planai ir svajonės Tau širdį sušildys,
Nėra abejonių, tikrai išsipildys!

Įkeliu ir aš kelis iš savo archyvų. Gal pravers. Kai kurių labai norėčiau sužinoti autorių.

Yra jau kelio pradžioje skaisti žvaigždė.
Dar jos nematome, dar mes akli,
Dar klaidinėjam po žiemos baisingą tamsą
Ir tikimės – išgirs kas nors meldimą.

Sunkus ir slaptas lūkesčio švelnumas,
Šviesa blausioji praskrenda pro veidą
It žvakės plazdesys tamsioj bažnyčioj.

Ūmai suvirpame – Jis greit ateis
Ir saulė kops jauna iš Žemės gūdžio
Kasdien spindulingiau ir galingiau.

Vaiski šviesa jau blykčioja pro veidą,
Jau motinos glėby suspurda vaikas
Ir kelio pradžioje skaisti žvaigždė.

***

ŽINIOS adventas… Švyti Jūsų pėdos.
O slėgė menkos abejonės, klaidos…
Ir vėl žvaigždė balsu Marijos gieda
Marijos žemei: SU ŠVENTOM KALĖDOM!
SULAUKĖM! Niūrios pranašystės sklaidos.
Ar šviesaregių dienos buvo lėtos?
Širdy - šviesos karalija… Skubėkim
į Naują žinią: SU ŠVENTOM KALĖDOM!
Dosniau dalinkimės Naujieną Gerą.
Tieson ir laisvėn tik šviesa mus veda.
Daugiau šviesos! Vilties ir meilės Angelas
Tegu Jus lanko: SU ŠVENTOM KALĖDOM!

***

Pasaulyje, kuris kiekvienais metais atrodo vis labiau šėlstantis ir kintantis, viltis, kurią atneša Kalėdos ir Naujieji Metai mus sustiprina. Tai laikas, kai verta sustoti ir padėkoti... Mėgautis ateities galimybėmis, apmastyti tarpusavio santykius ir gyvenimo prasmę.

***

Žila žiemužė

Šiaurys už lango ūžė: Žu žu! Žu žu! Žu žu!–
Balta žiemužė atėjo pamažu...
O jos vaikučiai laukė su slidėmis kieme.
Žiemužė baltaplaukė pasakė jiems: „Eime!“
Nusivedė į kalnus ji daug mažų draugų,
Ir veidukus, ir delnus patrynė ji sniegu.
Dabar tai bus nešalta, ir žaisti jie galės...
Žiemužę baltą baltą visi vaikai mylės.

***


Papildyta:
Iš balto puodelio
Baltas pienelis liejas.
Pro baltą langelį žiūri
Baltai apsisiautęs vėjas,
Ir spragsi žvakelė balta,
Ir šviečia balta staltiesėlė.
Dulkėtas pūkutis kampe
Baltą galvelę iškėlė.
Išėjo balta diena,
Ir nyksta ant sniego pėdos...
Ir sako močiutė sena:
Dar sykį baltuoja Kalėdos!

***

Tos Kalėdos subaltavo, sužėravo!
Šios Kalėdos šiandien mūsų – mano, tavo.
Tos Kalėdos – ir berniukai, ir mergaitės.
Per Kalėdas – kremta šieną asilaitis...
Tos Kalėdos – iš aukštai – varpų gaudimas.
Tos Kalėdos – prie mamos prisiglaudimas.
Per Kalėdas – sidabre paukščiukai žaidžia...
Tuoj Kalėdos – jau matei jų ramią žvaigždę?
Tos Kalėdos – tai mylėti ir atgimti!
Ir Kalėdos – pamatyti, atsiminti.
Jau Kalėdos! – apsidžiaugsi atsikėlęs.
Ir plunksnelė... Ją paliko angelėlis.

***

Kalėdiniai varpai į ateitį palydi,
Sakų kvapais į sielą pasibels...
Languos gražiausios šerkšno gėlės žydi,
Ruduo žaislus paliko ant obels.
Varpai ir žvaigždės – atviras gražumas,
Naujieji metai vis arčiau, arčiau...
Žiemos baltumas puošia sielos rūmus
Ir angelas nutūps delne, žinau...

***
Ir suprantantiems rusiškai. Gaila, kad ne slaviškom raidėm, bet suprasit

Vot uchodit staryj god,
Pust s soboj on zaberiot
Vse nevzgody i pechali,
Seks, v kotorom ne konchali,
I skripuchie krovati,
Golovnuju bol ne ksatati,
Vremia vyplaty dolgov,
Pustotu iz koschelkov,
Zadnich klientov,
Neliubymich konkurentov,
Tu liubov, chto bez otveta,
Sneg, chto vypadaet lietom,
Tarakanov, chto na kuchne,
Iskry, chto uzhe potuchli,
Diatlov tiech, chto nas dolbajut,
Pust s soboju zabiraiet.
Ved uchodit staryj god.
Nu i chren s nim –
Pust idiot.

Tikėk ir pasaka ateis
Tuščias kiemais, namų stogais.
Pro langus, kaminą, duris
Staiga priskris...
Stebuklų pilnas kambarys.

Tada spalvotas lis lietus,
Ir nudažys namų stogus,
O danguje aukštai, aukštai, tikrai!
Ne debesys - skraidys drambliai!

Upely žuvys uždainuos,
Ir į šiltus kraštus išjos.
Į ryto rūką pakinkyti nuostabiai
Geltoni saulės spinduliai.

Varvekliai vasarą kabos
Ir nebijos vaikai tamsos,
Nes visos žvaigždės iš juodos, juodos nakties
Į žemę leisis jiems ir švies.

Tikėk ir pasaka ateis
Tuščiais kiemais, namų stogais,
Pro langus, kaminą, duris, staiga priskris
Stebuklų pilnas kambarys...
Stebuklų pilnas kambarys...
Stebuklų pilnas kambarys...

Kalėdų stebuklas...
Sutemų gniūžtes į langus mėto
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys ,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad Meilė nepaliktų ,-
Ji tikriausiai taip ir padarys ,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindetų žiburys.
Aš prašau, kad mus Viltis surastų -
Ji tikriausiai taip ir padarys.


šiltų švenčių

prašom iš šio puslapio pasirinkti jei tiks

Sveikinimai


ir dar vienas puslapiukas,visai gražių sveikinimų
SVEIKINIMAI

Kalėdas sugalvojo Kalėdų senelis ir parduotuvės.
Pirmosios - dėl asmeninio populiarumo.
Antrosios - dėl pelno.
Naujuosius metus sugalvojo žmonės
norėdami švenčių ir laisvadienių.
Bet gerumo nesugalvojo niekas.
Jis amžinas.
Todėl dalinkit jį į kairę
ir į dešinę net šventėms pasibaigus...

M. Mikutavičius



Kūčių sveikinimai

Kūčios
Papildyta:
šitame labai daug sveikinimų ir atviručių
sveikink

Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos Šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma.

Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį -
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.

SU ŠVENTOM KALĖDOM !!!

Sveikos , gal galit kuri padeti man. Zodziu darzelyje aukletoja prase visu tevu parasyti po palinkejima vaikams ant kokio garzaus popieriaus, nori visa gruodi vis po viena pakabinti. Gal turit kokia minti kas idomia, zodzius kurie butu keturmeciams suprantami, buciau dekinga