QUOTE(Airinė @ 2007 06 08, 11:05)
Metus laiko gyvenom be santuokos. Ir man buvo labai malonu, kai vyras pasiūlė susituokti, nors jausmams tai neturėjo jokios įtakos. Bendrų vaikų taip pat neturim. Taigi kodėl? Radau tokias priežastis:
1.Santuoka patvirtina vienas kito svarbą ir reikalingumą, rimtus ketinimus būti kartu, o ne šiaip pagyventi.
2.Žmona ir vyras skamba gražiau, negu sugyventiniai.
3.Santuoka aplinkiniams suteikia aiškumo "kas yra kas".
4.Būkim realistai - oficiali santuoka lengviau išsprendžia įvairias turtines, paveldėjimo ir pan. problemas, jei kas atsitinka. Tokių atvejų apstu.
1.Santuoka patvirtina vienas kito svarbą ir reikalingumą, rimtus ketinimus būti kartu, o ne šiaip pagyventi.
2.Žmona ir vyras skamba gražiau, negu sugyventiniai.
3.Santuoka aplinkiniams suteikia aiškumo "kas yra kas".
4.Būkim realistai - oficiali santuoka lengviau išsprendžia įvairias turtines, paveldėjimo ir pan. problemas, jei kas atsitinka. Tokių atvejų apstu.
1. O gyvenant kartu negalima sakyti, kad GYVENAM o ne PAgyvenam? Arba susituokus sakyti- pagyvenam iki skyrybų

2. Čia jau vadinančio o ne vadinamo malonumas ir grožis

3. Savo kailiu įsitikinau, kad niekas nieko nesuteikia

4. Va čia- sutinku- argumentas

QUOTE(Dindilin @ 2007 06 08, 11:07)
Baikt, mergos, kai sutinki JĮ - aš taip įsivaizduoju, kad klausimų tokių net neiškyla.
Kai sutinki JĮ tai nori gyventi su juo. Klausimų dėl vestuvių man asmeniškai nekilo

