kam reikalingas vyras?

#565
QUOTE(HappyAngel @ 2013 07 29, 18:56)
Na, tikiuosi, kad viskas klostysis pagal Jūsų norus/planą ir Jums neteks prisiminti šio pokalbio, kad gali būti visaip smile.gif



Dabar labai daug vyru bijo isipareigoti, bet su tokiu, bijancio isipareigojimu, ir nenoreciau kurti ateities...
Atsakyti
#566
QUOTE(Metinekava @ 2013 07 29, 18:21)

As sventai tikiu, kad vyras pasipirsdamas galvoja, jog nori su ta moterim praleisti savo gyvenima, o kad du idealus, tai taip negalvoju, nes idealiu nera.
Ir taip, as bijociau suristi gyvenima su zmogumi, kuris nenoretu tuoktis. Jei mane myli, nori kartu vaiku, bendro gyvenimo ir zino, kad man santuoka svarbi, kad noriu buti ''zmona'', bet nesutinka susirasyti, kad ir tik del manes, as cia izvelgciau problema, vadinasi, turi kazkokiu abejoniu del musu.



be reikalo tikite, taip buna toli grazu ne visada, oi ne visada.. smile.gif

Ir kodel jis turi sokti pagal jusu norus, o ne jus pagal jo? Jam santuoka gal nesvarbi,gal is principo jis nepripazista sitos institucijos, bet nuosirdziai nori su jumis buti, gimdyti vaikus, vesti bendra buiti. Kodel turi tai daryti tik del jusu: gal jus padarykite del jo ir mylekite vienas kita be stampu?

Ne santuokoje esme, esme santykiuose. 4u.gif
Atsakyti
#567
QUOTE(Trolestina @ 2013 07 29, 19:31)
be reikalo tikite, taip buna toli grazu ne visada, oi ne visada.. smile.gif

Ir kodel jis turi sokti pagal jusu norus, o ne jus pagal jo? Jam santuoka gal nesvarbi,gal is principo jis nepripazista sitos institucijos, bet nuosirdziai nori su jumis buti, gimdyti vaikus, vesti bendra buiti. Kodel turi tai daryti tik del jusu: gal jus padarykite del jo ir mylekite vienas kita be stampu?

Ne santuokoje esme, esme santykiuose. 4u.gif



Nusileidzia tas, kuris labiau myli. Aisku, visada moteris linkusi nusileisti, aukoti savo norus, bet siuo atveju mano auka butu didesne, nes as tureciau pastoti ir gimdyti zmogui, kuris bijo mane vesti? Poto ir buna, jog 40meciai palieka savo sugyventines, ir kas tada? Kur moteriai rasti vyra jau bunant tokiu metu? Vyrui tai kas, susiras, o moteriai jau sunkiau. Jei abu gyvena susimete daiktus I viena kruva ir yra laimingi augindami vaikus ne santuokoje-puiku, bet as manau, kad vyras turetu suprasti, kad nori moteris to pasipirsimo, priklaupimo, nori vestuviu. As labai noriu pasijusti ta vienintele ir mylima viena diena ir isteketi uz mylimo ir mylincio vyro. Nejau mylinciam vyrui taip sunku tai padaryti butu?
Atsakyti
#568
QUOTE(Metinekava @ 2013 07 29, 20:48)
Poto ir buna, jog 40meciai palieka savo sugyventines, ir kas tada?

O esančių "po parašiuku" nepalieka? unsure.gif
Atsakyti
#569
QUOTE(Metinekava @ 2013 07 29, 20:48)
*Nusileidzia tas, kuris labiau myli.
**siuo atveju mano auka butu didesne
***Nejau mylinciam vyrui taip sunku tai padaryti butu?

*O kaip čia dabar apskaičiuojama, kuris labiau myli? Formulė kokia yra? mastau.gif
**Apie kokias aukas kalbate pilnaverčiuose, lygiaverčiuose santykiuose?
***O mylinčiai moteriai paklausyti savo žmogaus norų?

Ir dar kartą paklausiu Jūsų: ar Jūs tikrai manote, kad susituokę žmonės nesiskiria? Ar čia tik toms, kurios išsiskyrė lengviau kitą vyrą rasti? bigsmile.gif Jei jau draugė/sugyventinė (pagal Jus), tai būtinai paliks ir būtinai nieko kito nebesusirasi, ar ne? bigsmile.gif O va jei apsiženyjai, tai nepaliks. Na, jei netyčia paliks, tai nieko tokio, atsiras kitas, nes gi santuokoj jau pagyvenusi biggrin.gif

Tikrai linksmai galvojate biggrin.gif
Atsakyti
#570
QUOTE(Tepaluota @ 2013 07 29, 19:57)
O esančių "po parašiuku" nepalieka?  unsure.gif



Palieka, bet man butu saugiau, as jausciausi geriau vien del to, kad jis zenge ta zingsni, kad nebijo isipareigoti. Jei galeciau kazka tokio padaryti mylimam zmogui, kas jam reikstu, kad ji myliu, kas jam leistu pasijust saugesniam, tikrai padaryciau visus principus pamynusi.
Papildyta:


HappyAngel>>Cia ne mano mintis, kazkur skaiciau citata, jog nusileidzia tas, kuris labiau myli, ir tikrai tame tiesos yra.
O tai ne auka butu atsisakyti galimybes isteketi, kai tai nori moteris, bet atsisako del vyro?


Gali ir palikti ir isduoti teiseta zmona, juk visko buna gyvenime, o tai , kad nenori vesti man butu kaip signalas, kad nieko rimto laukti nereikia. Jus man pasakykit, kas turetu taip trukdyti vyrui vesti mylima moteri? Nu tikrai niekaip neismastau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Metinekava: 29 liepos 2013 - 20:05
#571
Man neatrodo geras signalas, kai santykių eigai tiek įtakos daro baimė, maždaug "neveda, tai paliks" ar "jausčiausi saugiau, jei vestų". Kiek tokie teiginiai racionalūs? Žinoma, visi daugmaž turime kokių nors baimių, dauguma jų beprasmės, bet nemanau, kad verta būtent pagal savo baimes šokinėti. Garantijų niekur nėra, manau, tai dera prisiminti, tada įkvėpti, atsipalaiduoti ir džiaugtis, kas yra čia ir dabar, o santykius formuoti meilės, o ne baimės principu; rūpintis santykiu turiniu, o ne forma.

Tokioje situacijoje, kai moteris nori, kad ją vestų mylimas ir mylintis vyras, matau tokį elgesio variantą: ištyrinėti savo baimes, išsiaiškinti, iš kur jos kyla, pabandyti jas įveikti pačiai ar su mylimuoju, kalbėtis su juo - be isterikų, be visokių "jei myli, tai padarysi", be kaltinimų. Paprasčiausiai pasakyti, kaip jautiesi, o tada kartu ieškoti kažkokios išeities. Man asmeniškai atrodo, kad tuomet, kai santuoka sureikšminama, yra kažkokių gilesnių baimių, kurias reikia įveikti, o ne užglaistyti santuokos sakramentu ir apsimesti, kad "dabar jau viskas gerai". Taigi, šiuo atveju sprendimas būtų ne pulti tuoktis, o išsiaiškinti: galbūt tas vyras nėra tas, su kuriuo santuoka turėtų būti kuriama? galbūt čia esa stipraus nepasitikėjimo savimi? kitais? vyrais apskritai? Na, o tada, kai baimės įveiktos, žiūrėk, ir vedybų pasiūlymai atsiras, jeigu dar vedybų norėsis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Laukinė_gulbė: 30 liepos 2013 - 00:17
#572
QUOTE(Metinekava @ 2013 07 29, 17:24)
As kaip netekejusi ir greitai nezadanti isteketi tai tik savo pamastymus sia tema issakyti galiu. Visu pirma man, kai yra tik pora, tai atrodo, jog viskas gali pasikeisti, paprasta iseiti, dauguma buna kartu, nors tikisi rast ka geriau ir apie dabartini partneri galvoja kaip apie tarpine stotele. O stai, kai jau pasipersa, tai bent tuo metu zmogus tikrai nuosirdziai nori su tavim praleisti visa gyvenima, beto ir statusas ''zmona'' skamba kitaip, nei ''sugyventine'' ar ''mergina''.  Ir vaikus graziau auginti santuokoje, nes jiems kyla klausimas , kai paauga, pvz darzelyje, kodel tevai nesusituoke.

Dėl vaikų ar darželio tai ne, vaikams dzin šiaip jau.
Dėl kitko-taip.
Papildyta:
QUOTE(Metinekava @ 2013 07 29, 18:51)
Taigi ir prieiname prie to, ka is karto ir rasiau, bet kokie nesipersa, o jei zmones nutare kartu vaikus auginti, namus kurti, bet kazkodel vyras nepasipersa, tai manau, kad yra kazkur klaustukai ir abejones.

jep
Papildyta:
QUOTE(Metinekava @ 2013 07 29, 19:32)
Negaleciau gimdyti vaiko zmogui, kuris negali padeti keliu parasiuku, nors zino, kad tia man svarbu. Tokie dalykai turi savo priezastis

ir esi teisi. jei vyrui dzin tavo jausena, kokia vaikai???
Atsakyti
#573
O man atrodo, kad santuoka tai yra graži poros tradicija, kai tarsi pasakoma, kad dabar žengiam abu kitą žingsnį t.y link šeimos kūrimo, o su tuo žingsniu prisiimam rimtus įsipareigojimus vienas kitam. Reikia pripažinti, kad būti tik draugais visą gyvenimą man yra nepriimtina. Nebūtinai reikia tos puotos, bet va tegul ateina ta akimirka suvokimo, kad noriu būti tik su tavimi ir atšvęskime, paminėkime tai. O ta akimirka jeigu tikrai myli žmogų juk ateina. Tikriausiai dauguma iš mūsų net prisimename po kiek laiko draugystės tas suvokimas atėjo. Tai va tada ir yra tas signalas, ženklas, kuris reiškia, kad tai jau rimčiau negu, kad draugystė. Be santuokos man atrodo tas momentas pradingsta laike. Tada vienas ar kitas pradeda ieškoti jo, spėlioti ar išvis buvo jis toks. Ar kitas asmuo pajuto, o gal nepajuto ir jam net nereikia. Tada atsiranda baimės, nepasitikėjimas. Puiku, kai abu žmonės sutaria dėl to, kad mums gerai yra taip kaip yra, tačiau aš asmeniškai nenorėčiau kokių 35 m. tarti tokią frazę kaip mano vaikus šiuo metu prižiūri mano vaikinas. Reikia pripažinti ir neneigti, kad mūsų gyvenimas turi stadijas, kas suteikia aiškumo gyvenime tiek mums, tiek aplinkiniams 4u.gif
Atsakyti
#574
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 07 30, 00:13)
Man neatrodo geras signalas, kai santykių eigai tiek įtakos daro baimė, maždaug "neveda, tai paliks" ar "jausčiausi saugiau, jei vestų". Kiek tokie teiginiai racionalūs? Žinoma, visi daugmaž turime kokių nors baimių, dauguma jų beprasmės, bet nemanau, kad verta būtent pagal savo baimes šokinėti. Garantijų niekur nėra, manau, tai dera prisiminti, tada įkvėpti, atsipalaiduoti ir džiaugtis, kas yra čia ir dabar, o santykius formuoti meilės, o ne baimės principu; rūpintis santykiu turiniu, o ne forma.

Tokioje situacijoje, kai moteris nori, kad ją vestų mylimas ir mylintis vyras, matau tokį elgesio variantą: ištyrinėti savo baimes, išsiaiškinti, iš kur jos kyla, pabandyti jas įveikti pačiai ar su mylimuoju, kalbėtis su juo - be isterikų, be visokių "jei myli, tai padarysi", be kaltinimų. Paprasčiausiai pasakyti, kaip jautiesi, o tada kartu ieškoti kažkokios išeities. Man asmeniškai atrodo, kad tuomet, kai santuoka sureikšminama, yra kažkokių gilesnių baimių, kurias reikia įveikti, o ne užglaistyti santuokos sakramentu ir apsimesti, kad "dabar jau viskas gerai". Taigi, šiuo atveju sprendimas būtų ne pulti tuoktis, o išsiaiškinti: galbūt tas vyras nėra tas, su kuriuo santuoka turėtų būti kuriama? galbūt čia esa stipraus nepasitikėjimo savimi? kitais? vyrais apskritai? Na, o tada, kai baimės įveiktos, žiūrėk, ir vedybų pasiūlymai atsiras, jeigu dar vedybų norėsis.



Tas baimes nagrineti reiktu vyrui, kuris net zinodamas, kaip moteriai tai svarbu, nesiryzta vesti. Nes uz to tikrai kazkas slypi
Papildyta:
[quote=Pavasarinė13,2013 07 30, 09:02]
Dėl vaikų ar darželio tai ne, vaikams dzin šiaip jau.
Dėl kitko-taip.
Papildyta:

Ne visiems vaikams dzin, pati esu girdejusi, kaip klause ne karta tevu, kodel jie nesusituoke, gal ir ne patys vaikai sugalvoja, gal isgirsta ka nors snekant, bet poto ir patiems parupsta. Pati atsimenu kaip nesupratau pirmoj klaseje kodel mano ir tevu pavardes vienodos, o drauges mamos pavarde kitokia, nei jos ir jos tecio
Papildyta:
Visiskai sutinku su Rokoko muza drinks_cheers.gif
Atsakyti
#575
QUOTE(Metinekava @ 2013 07 30, 10:17)
Tas baimes nagrineti reiktu vyrui, kuris net zinodamas, kaip moteriai tai svarbu, nesiryzta vesti. Nes uz to tikrai kazkas slypi



Galbūt kažkokias baimes reikia nagrinėti ir vyrui, ir jeigu vyras čia rašytų, kad jį gąsdina santuoka, kad santuoka sugadina santykius (yra tokia nuomonė), jam būtų galima analogiškai patarti, bet rašo ne vyras. Kitas dalykas, pirmiausia esame atsakingi už save ir kiekvienoje panašioje situacijoje, manau, dera pirmiausia pagalvoti: ką galiu padaryti aš? kur mano atsakomybė? ką galiu išmokti šioje situacijoje? - o ne suversti visą šį darbą kitam.
Atsakyti
#576
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 07 30, 23:18)
Galbūt kažkokias baimes reikia nagrinėti ir vyrui, ir jeigu vyras čia rašytų, kad jį gąsdina santuoka, kad santuoka sugadina santykius (yra tokia nuomonė), jam būtų galima analogiškai patarti, bet rašo ne vyras. Kitas dalykas, pirmiausia esame atsakingi už save ir kiekvienoje panašioje situacijoje, manau, dera pirmiausia pagalvoti: ką galiu padaryti aš? kur mano atsakomybė? ką galiu išmokti šioje situacijoje? - o ne suversti visą šį darbą kitam.



Koki dar darba? Jei norite pasakyti, kad reikia kalbetis, tai zinoma, kad reikia. Tik jei moteris sako, kad nori tapti zmona ir vis apie ta kalba, tai jau ir pasipirsimas praranda savo reiksme, nes vyras kaip ir priverstas gaunasi. Todel, nemanau, kad apie tai reiktu daug kalbeti, prasyti ar pan, nes ta sprendima turi pats vyras priimti savarankiskai. O ka gali padaryti moteris, tai tik myleti, rupintis ir stengtis, kad abu butu laimingi, kad jis noretu ja vesti, ja pasitiketu.
Man labai keista, kai poros pragyvena daug metu 5-10, o vyras nesipersa, kalbu butent apie tuos atvejus, kai moteris to laukia laukia, kuria forumuose temas, guodziasi draugemis. Tikriausiai pasakyciau, kad jei ateities su manimi nemato, reiskia-skiriamas. Bet tada ir vel, gal pasipirstu is baimes prarasti..
Atsakyti